Šiemet Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas atskleidė, kad per artimiausius trejus metus vien programuotojų rinkai reikės 4,5 tūkst. specialistų. 
Šiemet Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas atskleidė, kad per artimiausius trejus metus vien programuotojų rinkai reikės 4,5 tūkst. specialistų.
Besirenkančiųjų IT skaičius lėtai auga, tačiau dažną svarstantį apie šią karjerą stabdo vis dar gajūs stereotipai – esą programavimas yra vyriška profesija, o IT mokslus renkasi tik jaunimas. Šiandien vis daugėja šiuos stereotipus laužančių pavyzdžių. Vienas jų – „NFQ Technologies“ organizuojamų 3 mėnesių intensyvių mokymų „NFQ Akademija“ dalyvės, kurios iki šiol dirbo visai kitus darbus, programavimo pagrindų mokėsi savarankiškai, o „NFQ Akademiją“ baigė su pasididžiavimu pristatydamos savarankiškai sukurtus IT projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Apie tai, kaip mokytis programuoti galima neišeinant iš namų, kas svarbiausia kuriant išskirtinius IT projektus bei kas IT sektoriaus laukia ateityje, kalbamės su vertėja Egle Burneike ir mokytoja Giedre Genute, tapusiomis šių metų „NFQ Akademijos“ pavasario semestro finalistėmis.
Mokytis programuoti galima ir motinystės atostogų metu
Susipažinti su IT sritimi, techninių tekstų vertėja dirbančios Eglės teigimu, šiandien galima ir būnant namie. Informacijos gausa internete bei nuotoliniai kursai leidžia savarankiškai ne tik įgyti programavimo pagrindus, bet ir tapti pradedančiuoju specialistu. Pasak Eglės, mokytis programavimo jai pavyko gana netikėtame gyvenimo etape.
„Buvau ir tebesu vaiko priežiūros atostogose, tačiau ėmė kažko trūkti, norėjosi intelektualinės veiklos. Kadangi esu vertėja, man įdomios įvairios kalbos, net programavimo – smalsu, kaip jos veikia. Tad pradėjau gilintis ir mokytis, programuoti „C++“ kalba pagal vadovėlį, vėliau ieškoti kursų bei domėtis Lietuvos IT rinkos tendencijomis. Universitetas reikalauja daug laiko, o jo tiesiog neturėjau, tad ėmiausi savarankiško mokymosi“, – pasakoja Eglė.
Tuo metu Giedrės, dirbančios IT mokytoja, mintys apie programavimą neapleido po apsilankymo viename garsiausių, JAV technologijų lopšiu laikomame Silicio slėnyje bei rimtesniems žingsniams IT srityje ruošiant savo mokinius.
„Pirmasis impulsas kažką keisti aplankė praėjusių metų vasarą, kelionės po Silicio slėnį metu. Jame įsikūrusių IT kompanijų, Stanfordo universiteto, technologijų ir kompiuterių muziejų lankymas, o ir visa aplinka tiesiog persmelkta inovacijomis bei technologijomis. Tačiau įtakos turėjo ir mano mokiniai: nuolat jiems patardavau jėgas išbandyti „NFQ Akademijoje“, bet galiausiai šiam žingsniui ryžausi ir pati“, – dalinasi Giedrė.
Vien žinių nepakanka
Matematikos ir informatikos bakalauro bei istorijos magistro studijas baigusi Giedrė, akademijos metu kūrė dokumentų valdymo sistemą namų vartotojams. Šia sistema IT mokytoja siekė išspręsti problemą, su kuria šiandien susiduria daugelis: kaip greitai ir lengvai rasti reikalingus asmeninius dokumentus. Bet, pasak Giedrės, programuotojo darbas susideda ne tik iš kodų rašymo – tai ir bendravimas, problemų sprendimas, kliento poreikių supratimas bei įgyvendinimas, todėl kuriant IT produktą vien žinių nepakanka.
„Peržiūrėję šiai dienai jau sukurtų programų siūlomus sprendimus, sudarėme savo produkto funkcionalumo reikalavimus. Kai kurių funkcionalumų įgyvendinimas pareikalavo daugiau laiko nei tikėjomės, tad projekto eigoje dalies jų teko atsisakyti. Tačiau viena geriausių patirčių pabuvus akademijoje – darbas komandoje, kai dirbant prie bendro programinio kodo turi bendrauti su kolega ar komanda ir spręsti problemas kartu“, – išskiria Giedrė. Jai antrina ir Eglė, akademijos metu su komandos drauge sukūrusi platformą, skirtą keliaujantiems autostopu „Mums pakeliui“.
Naudodamiesi ja keleiviai gali susirasti pakeleivingą automobilį pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, tai, ar galima vežtis augintinius. „Programuodama jaučiuosi laiminga ir realizuojanti save. Iš tiesų tai yra labai įdomu. Programavime nuolat susiduri su netikėtais iššūkiais ir dalykais, kurie nuolat motyvuoja ir skatina eiti toliau“, – sako vertėja, svarstanti toliau save realizuoti IT srityje.
IT srities ateitis – moterų rankose?
„Statistika rodo, jog IT sritis bei programavimas yra populiaresni vyrų ir vaikinų tarpe, tačiau šie skaičiai, o ir požiūris, kad programavimas – vyriška profesija, po truputį keičiasi. Tai liudija ir Lietuvoje nuolat organizuojamos iniciatyvos bei renginiai, skatinantys moteris išbandyti savo jėgas ar tiesiog pradėti karjerą būtent šioje srityje“, – tikina Giedrė, kurios artimieji ir draugai nuo pat pradžių palaikė norą išbandyti save programavime.
Tuo metu Eglė ragina visus, kurie pradėję programuoti susiduria su sunkumais, nepasiduoti, o matyti tai kaip įdomų iššūkį. „Gali būti, kad pasirinkus specialybę IT srityje jauni žmonės, ir ypač moterys, išsigąsta, pradeda abejoti savo gebėjimais bei ateities sėkme, bet jei tik programavimas įdomu – tikrai verta tęsti. Bet ką besimokant būna tų sunkių akimirkų, kai atrodo, kad viskas jau nebeaišku, o paskui ima ir paaiškėja.
Svarbiausia – atsakyti sau į klausimą, ar IT sritis yra įdomi. Nes bandant mokytis su neteisinga motyvacija, pavyzdžiui, galvojant, kad programavimas iš principo neįdomus, bet prestižinė specialybė, nieko gero ir nebus“, – pabrėžia akademijos absolventė.
Kita vertus, abi moterys sutinka, kad nors mokantis savarankiškai ir galima nemažai sužinoti, kaip ir gilinantis į bet kokią kitą sritį, geriausiai patarti ar nukreipti gali būtent tos srities profesionalai.
„Iš pradžių daug savarankiškai mokiausi internetiniuose kursuose, bet žinios, patirtis ir praktika tiesiai iš IT profesionalų yra pati geriausia. Lektoriai paskaitose dėsto apie technologijas, su kuriomis kasdien dirba patys, pateikia realius pavyzdžius iš savo darbo praktikos ir gali iš karto atsakyti į kylančius klausimus“, – apibendrina Giedrė.
