VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ vyko baigiamasis iniciatyvos „Demola“ renginys. Renginio metu penkios studentų komandos iš šalies universitetų komisijai pristatė ilgai gvildentas idėjas. Daugiausiai publikos simpatijų pelnė komandos „TM7“ atlikta užduotis: „Lietuvos geležinkelių“ muziejaus modernizacijos konceptas.
Naujausias eksponatas „Lietuvos geležinkelių“ muziejuje mena 1992-uosius. Dauguma jų padėti už stiklo – jų negalima liesti rankomis. Tokios ekspozicijos vyresnių klasių moksleiviams, kaip ir suaugusiems bei turistams – nebeįdomios. Jiems reikia skaitmenizuotų, šiuolaikiškų sprendimų. Taigi „Lietuvos geležinkelių“ ambicijas – siekį tapti moderniausiu muziejumi Rytų Europoje – apčiuopiamomis pavertė septynių studentų komanda, rašoma pranešime.
VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ vyko baigiamasis iniciatyvos „Demola“ renginys. Renginio metu penkios studentų komandos iš šalies universitetų komisijai pristatė ilgai gvildentas idėjas. Daugiausiai publikos simpatijų pelnė komandos „TM7“ atlikta užduotis: „Lietuvos geležinkelių“ muziejaus modernizacijos konceptas.
Organizatorių nuotr. / Baigiamasis iniciatyvos „Demola“ renginys
„Į dabartines muziejaus erdves bandėme pažvelgti kitaip. Siekdami nuo 1966 m. veikiantį muziejų paversti moderniausiu šalyje bei už jos ribų, atlikome rinkos bei ekonominę analizę. Atsižvelgdami į tai, kad lankytojas iš kiekvienoje erdvėje patirtų skirtingus potyrius, naujai modeliavome erdvę, galvojome apie įvairius sprendimus“, – pasakojo studentai.
Galvosūkių kambarys ir kiti sprendimai
Pasak studentų, naujovė muziejuje galėtų būti galvosūkių kambarys (angl. escape room), sukurtas pagal Agatos Kristi detektyvą „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Atsirastų ir vagonai, kuriuose reikėtų dėvėti virtualios realybės akinius: jų dėka lankytojas susipažintų su istorija. Būtų suprojektuota antresolė su joje esančia kavine; vaikų zona, kurioje numatomi motoriką lavinantys žaidimai. Holograminis projekcijų stendas vaizduotų detalius 3D objektus – tokio kol kas nėra nei viename muziejuje pasaulyje. Studentai pasakojo, kad ši technologija pabaigta kurti tik šįmet ir jos dar negalima įsigyti.
„Muziejaus erdvė būtų suskirstyta į pasyvią ir aktyvią, kai lankytojai būtų skatinami liesti eksponatus, pasitelkti jusles, arba, kaip dabar, stebėti juos iš tolo. Pasirinkome technologinį kelią, kad virtualius eksponatus būtų galima greitai ir nebrangiai keisti. Visa tai leistų muziejui generuoti didesnes pajamas“, – įsitikinę studentai.
Kaip pakeisti nuomonę apie prieštaringai vertinamus produktus?
Aukštų technologijų įmonė „ADOS-Tech“ gamina elektrooptinius prietaisus: infraraudonųjų spindulių žiūronus, monokuliarus, taikiklius, kameras bei lazerines žiūrykles. Tokie gaminiai padeda apsaugos institucijoms, kariams bei medžiotojams naktį aptikti šilumą skleidžiančius objektus. Pusantrų metų veikiantis startuolis prekes gamina tik eksportui, todėl studentų buvo paprašyta sukurti Lietuvoje priimtiną įmonės įvaizdį, pasitelkus šiuolaikines technologijas ir socialinius tinklus.
„Decisions4You“ pasivadinusi studentų komanda padėjo įmonei apsibrėžti vertybes ir ėmėsi nagrinėti socialinius tinklus, sukurdami komunikacinį planą. Atlikę nuomonės tyrimą jie įsitikino, jog, pavyzdžiui, į socialinius tinklus neturėtų būti keliamos nuotraukos, kai taikomasi į gyvūnus, o į moteris medžioklėje žiūrima kur kas palankiau nei į vyrus (ypač – Vokietijoje, kur didžioji medžiotojų dalis – mot. lyties).
„Bendradarbiavimas su studentais leido kitaip pamatyti situaciją, apversti vyraujančius stereotipus, susiejant įmonės gaminius su buvimu lauke, grynu oru bei laisvalaikiu. Remdamiesi detaliai parengto planu, galimai suformuosime įmonės įvaizdį nauja linkme. Tai naudinga ne tik mums, bet ir su panašiomis problemomis susiduriančioms bendrovėms“, – teigė įmonės direktorius Robertas Grikšas.
Skaidrus verslo finansavimas – su „blockchain“
Apie 90 proc. įmonių žlunga dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Pasitelkusi programavimo žinias studentų komanda „Ages“ sukūrė žaidybinę verslo finansavimo platformą, paremtą „blockchain“ technologija. Šią užduotį studentams skyrė įmonė „Sistemų integracijos sprendimai“ (SIS).
„Tai turėtų būti legalizuotų transakcijų platforma, kai transakcijas kontroliuoja valstybė. Investuoti galėtų visi – sąskaitoje turintys nuo kelių iki milijonų eurų. Tai būtų alternatyva bankams, kredito unijoms ar paskoloms iš artimųjų“, – apie platformą pasakojo studentai.
Verslininkui pateikus idėją, ją patvirtintų valstybinė institucija. Šią išvystų vietinę valiutą investuojantis finansuotojas. Surinkęs atitinkamą sumą (ar jos dalį), verslininkas lėšas išsigrynintų, o vėliau – grąžintų: būti sąžiningam skatintų valstybinės institucijos įsitraukimas ir el. parašo būtinybė. Tuo tarpu platformos kūrėjams įplaukų šaltiniu taptų transakcijų mokestis.
SIS vadovas Rišardas Bedulskis džiaugėsi, kad „blockchain“ panaudojimu viešajame sektoriuje domisi ir valstybinės institucijos. Tikimasi valstybinių institucijų, verslo bei mokslo bendruomenių bendradarbiavimo gerinant Lietuvos ekosistemą.
Filmukas apie lazerio galimybes – Azijos rinkai
Lazerinių technologijų įmonė ,,Evana Technologies“ sukūrė puslaidininkių mikroelektronikos pramonei tinkančią lazerinę technologiją, kuria ypač domisi elektronikos prietaisų gamintojai. Visgi ši technologija dar nėra pristatyta rinkai.
Multimedijos ir anglų filologų komanda „Lazėja“, naudodamasi modeliavimo ir animavimo programomis, paruošė lazerinio apdirbimo technologijos veikimo principus atskleidžiančią vaizdo medžiagą. Gilindamiesi į silicio karbido (SiC – ugniai atsparios medžiagos) plokštelių pjaustymui skirto lazerio veikimą, studentai ieškojo technologijos privalumų (greitis, kokybė, veikimo principai) ir sukūrė grafinį video variantą. Tikėtina, jog anglų kalba sukurtas filmukas ilgainiui pasieks Azijos šalių rinką, o studentų komanda ateityje be baimės imsis panašiai sudėtingų iššūkių.
Idėja-nugalėtoja: kiaušinio nesutraiškantis robotas
2016 m. Lietuvoje robotikos srities augimas buvo nežmoniškai spartus, o dabar mūsų šalis – trečioje vietoje Europoje. Pavasario sezono „Demolos“ nugalėtoja tapo komanda „Maserg“, sukūrusi modulinio griebtuvo-roboto, skirto ypač jautriems daiktams pakelti, 3D modelį. Užduotį, į kurią gilinosi penki inžinerinių sričių studentai, iškėlė robotus gamybai diegianti ir integruojanti UAB ,,Nord Robotics“.
„Lengvąja robotika“ (angl. soft robotics) vadinamai nišai priklausantys robotai skirti palengvinti rutininį, fiziškai sunkų, sveikatai pavojingą ir ypatingo kruopštumo bei precizikos reikalaujantį žmogaus darbą.
Studentų sukurtas griebtuvas yra pilnai automatinis. Jis gali paimti įvairias formas turinčius ir net tuščiavidurius objektus; nepalieka žymių, tinka darbui su maistu, o jutikliai užtikrina atskirų pirštų judesius.
„Sukūrėme prototipo, paruošto pagaminti ir išbandyti, brėžinius, – teigė komandos-laimėtojos atstovas. – Esame numatę, kad mūsų klientai būtų gamyklos, robotikos, logistikos bei maisto gamybos įmonės“.
Komisijos nariai komandai linkėjo neapleisti projekto, nes pakavimo srities rinka – didelė, globali ir moki, o universalaus sprendimo daugeliui produktų stinga.
Abipusė nauda
Rasa Leskevičienė, „Demola“ fasilitatorė Vilniuje, pasakojo, kad 12-ąjį sezoną vykusios iniciatyvos esmė – komandinis darbas, nepaisant specialybių. Šį sezoną dominavo studentai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), todėl ypač ryškios – inžinerinė ir IT kryptys.
„Demola“ programa padeda paruošti studentus realiam darbui: nuo sudėtingo iššūkio iki rezultato, suteikdama reikiamus įrankius, metodus. Studentams tokia praktika gali virsti ir baigiamųjų darbų tema. O įmonės gauna neįprastus sprendimus, atkreipia dėmesį į problemines vietas, klientų poreikius. Negana to, joms tai – proga pastebėti bei įvertinti potencialius darbuotojus, prieiti prie talentų“, – abipusę projekto naudą įvardijo R. Leskevičienė.
Pavasario „Demoloje“ dalyvavo 26 studentai. VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ išrinkta komanda-nugalėtoja ir fasilitatorių favoritė apdovanotos piniginiais prizais, kurių vertė – 700 Eur.
„Demola“ vadinama atvirų inovacijų programa Lietuvoje veikia nuo 2012 m. ir yra vykdoma 15 šalių: Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Meksike, Namibijoje, Pietų Afrikoje, Portugalijoje bei Japonijoje. „Demola“ modelį 2008 m. sukūrė suomių inovacijų grupė „New Factory International“.
