Kas yra geras darbuotojas ir puikus vadovas? Atsakymas į šį klausimą keičiasi iš esmės

Koks turi būti geras ir darbdavio geidžiamas darbuotojas? Atsakymas į šį klausimą, pasak vadybos ekspertų, pastaruoju metu keičiasi iš esmės. Jei anksčiau labiausiai vertinta potencialaus darbuotojo profesinė patirtis, šiandien tai neretai nukeliauja į antrą planą. Pastebimai keičiasi ir komandos lyderio vaidmuo.

„Šiandien geras darbuotojas organizacijoje turi būti traktuojamas kaip klientas, kurį privalu išlaikyti, saugoti ir branginti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Vadybos krypties studijų programų vadovė dr. Lina Užienė.

Tuo tarpu darbuotojai savo ruožtu atlikdami užduotis turėtų matyti platesnį kontekstą ir neapsiriboti tik standartiniais problemų sprendimo būdais, mąstyti kūrybiškai. Šie įgūdžiai ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste tampa vis svarbesni.

Kodėl vis dažniau svarbesnės tampa ne darbuotojo profesinės žinios, o asmeninės savybės? Kodėl darbuotojas turi būti prilyginamas klientui? Kaip keičiasi vadovo vaidmuo? Pasak L. Užienės, geras darbuotojas – atvira, drąsi, iniciatyvi ir nuolat mokytis linkusi asmenybė, lyderis – inovacijų ir idėjų provokatorius, žengiantis ne priekyje, o šalia savo komandos.

Anot vadybos ekspertės, daugelį tiek ateities lyderiams ir vadovams, tiek darbuotojams reikalingų savybių pasitelkus tinkamus įrankius galima sėkmingai ugdyti ir tobulinti.

Svarbesnė ne profesinė patirtis, o asmeninės savybės

L. Užienė pastebi, kad tokie aspektai kaip profesinis stažas, įgyti sertifikatai ir diplomai ar specifiniai įgūdžiai yra svarbūs, tačiau vis dažniau, formuodami komandą, vadovai atkreipia dėmesį į asmenines darbuotojų savybes.

„Tai patvirtina ir nemažai atliktų empirinių tyrimų. Nenuvertinant patirties reikšmės, reikia pasakyti, kad įgimtos asmeninės savybės sėkmingam darbui organizacijoje yra labai svarbios, o kartais ir svarbesnės už žinias, kultūrinę atitiktį ar net profesinius gebėjimus“, – sako L. Užienė.

„Pavyzdžiui, nuo to, ar jūs esate ekstravertas ar intravertas, labai priklausys jūsų gebėjimas prisitaikyti kolektyve, sukurti socialinius ryšius, įtikinti aplinkinius savo sprendimų prasmingumu ir pan. Asmeninės savybės formuoja pagrindą darbuotojo polinkiui nuolat mokytis, augti, perimti naujas patirtis, prisiimti atsakomybę“.

Ji pabrėžia, jog labai svarbu asmeninių savybių nepainioti su emociniu intelektu, kuris yra svarbus tiek lyderiams, tiek darbuotojams ir yra išugdomas.

Tuo tarpu vadovų pareiga, pasak vadybos ekspertės, yra pastebėti darbuotojų individualumą, užtikrinti, kad kiekvieno komandos nario įgūdžiai ir emocinis intelektas augtų, kad neliktų nepastebėtų, neatsiskleidusių darbuotojų, kad kolektyvas su visomis savo individualybėmis dirbtų kaip darniai suderintas mechanizmas.

Geras darbuotojas – drąsus, nebijantis ieškoti originalių sprendimo būdų

Ekspertės nuomone, išskirtiniai darbuotojai pirmiausia yra tie, kurie dirba vedini idėjos, mato platų kontekstą, suvokia darbų priežastis ir svarbą organizacinėje sistemoje. Gebėjimas į konfliktus žvelgti tolerantiškai, pasak L. Užienės, yra itin vertinamas, nes kiekvienoje organizacijoje jie yra neišvengiami.

„Tokie darbuotojai atskiria esmines problemas nuo foninio triukšmo, daugiau dėmesio skiria strateginiams dalykams. Išskirtiniai darbuotojai geba reikšti savo nuomonę, turi vidinės drąsos tai daryti tada, kai klausimas yra nepatogus ar kiti prisibijo reikšti mintis, taip pat žino, kada geriau patylėti, o kada pasisakyti. Jie kontroliuoja ir nesureikšmina savo ego, geba pripažinti klaidas ir prisiimti atsakomybę“, – vardija L. Užienė.

KTU Vadybos studijų krypties vadovė sako, kad net ir neturėdamas oficialios lyderio pozicijos, darbuotojas, kuris nuolat siekia geriausio rezultato, nori tobulėti, augti skatina ir kitus, tuo pačiu pelno kolegų palankumą ir į jį yra lygiuojamasi. Sąmoningi vadovai tokiu darbuotoju labiau pasitiki, patiki jam svarbesnius klientus, sudėtingesnius projektus, nes žino, jog jis ras sprendimą ir kebliose situacijose.

Pasak L. Užienės, 4-osios pramonės revoliucijos kontekste vis didesnę svarbą įgaus technologinis darbuotojų raštingumas, kritinis bei analitinis mąstymas, tarpdiscipliniškumas.

„Mus supantis pasaulis kompleksiškėja, nyksta ribos tarp profesijų, nunyksta net pačios profesijos, atsiranda universalių, sistemiškai problemas suvokiančių, kūrybiškų darbuotojų poreikis. Darbdaviai vis labiau trokšta tokių, kuriems netrūksta drąsos eiti nestandartiniu keliu, neapsiriboti klišiniais, trafaretiniais sprendimais, suvokti priežasties-pasekmės mechanizmus, matyti ir vertinti visumą bei perspektyvą“, – ateities darbuotojo paveikslą piešia L. Užienė.

Kaip atrodo sėkmingas ateities lyderis?

Gebėjimas klausytis ir girdėti, įkvėpti, provokuoti pokyčiams, turėjimas aiškią viziją ir planą jai įgyvendinti, pagarba darbuotojui. Tai, anot L. Užienės, vienos iš svarbiausių sėkmingo lyderio savybių. „Mes samdome gerus darbuotojus tam, kad jie mums pasakytų, ką ir kaip turime daryti“, – Stevo Jobso žodžius cituoja KTU ekspertė.

Pasak jos, vadovas, išklausydamas net ir nekvalifikuotą darbą dirbantį darbuotoją, turi galimybę išgirsti ir suprasti gilumines organizacijos problemas ir imtis priemonių jas spręsti.

„Gero vadovo veiksmai turi įkvėpti darbuotojus sužinoti, išmokti ir padaryti daugiau. Nors tai skamba banaliai, tačiau motyvuoti darbuotojai yra didžiausia organizacijos vertybė, kuri leidžia organizacijai pelnyti konkurencinį pranašumą, kurti didesnę pridėtinę vertę, efektyviau dirbti, – sako L. Užienė, – Geri vadovai demonstruoja dėkingumą ir pagarbą darbuotojui, o pastarasis visa tai jausdamas kur kas daugiau stengsis dėl rezultato ir organizacijos sėkmės“.

Anot ekspertės, geras lyderis visada suteiks darbuotojui daug pasitikėjimo, sprendimo laisvės, atvers kelius augti, nebijos konkurencijos, pasitikės savo darbuotoju, leis jam atsiskleisti, įgalins veiklai. Tokių vadovų vedama komanda paprastai pasiekia daugiau, yra rezultatyvesnė, kūrybiškesnė, nestokoja energijos, o komandoje paprastai laimi geriausios idėjos, net jei jos yra pasiūlytos žemesnio rango darbuotojų. „Galiausiai, kaip dažnai sakoma, tikri lyderiai niekada nekirs finišo linijos pirmieji. Jie pasirūpins tuo, kad tai padarytų visa komanda. Lyderiai yra linkę aukotis dėl komandos ir jos rezultato, todėl yra vertinami, jais sekama, didžiuojamasi“, – teigia KTU Vadybos studijų krypties vadovė.

Lyderystės transformacijos

Pasak L. Užienės, vadovo vaidmuo taip pat keičiasi. Ji išskiria du lyderystės tipus. Transformacinė lyderystė – į pokyčius orientuota, žmones, procesus ir sistemas keistis įgalinanti lyderystė, skatinanti tobulėjimą ir iššūkių įveikimą komandoje. Tokie lyderiai leidžia komandos nariams savarankiškai spręsti problemas, išnaudoti visus savo gebėjimus ir galimybes įgyvendinant viziją.

„Pažangūs lyderiai šiandien organizacijos viziją kuria kartu su savo komanda, pasitardami, išklausydami, kas vėliau užtikrina darbuotojų įsitraukimą, tikėjimą rezultatu ir nuoširdžias pastangas siekti tikslų“.

Kita tendencija, kuria sekama šiandien, yra inovacijų lyderystė. Inovacijos suteikia galimybę organizacijai ir komandai judėti didesniu pagreičiu pirmyn, todėl itin svarbi lyderiui tenkanti užduotis – skatinti kūrybiškumą ir inovacijas, provokuoti komandą joms atsirasti, nuolat stimuliuoti nestandartinius sprendimus, naujas idėjas, proveržį.

„Organizacijoje turi būti kuriama kultūra, kurioje būtų toleruojamos klaidos, ribojamas pernelyg didelis procesų standartizavimas, sukuriama palanki aplinka savitai nuomonei ir naujoms idėjoms“, – vardija L. Užienė.

Žinoma, vienas iš svarbiausių akcentų, pasak ekspertės, yra žmogiško santykio su darbuotoju išlaikymas, nuoširdus dėmesys jo problemoms, parama kritiniu momentu, nuolatinis grįžtamasis ryšys. „Šiandien geras darbuotojas organizacijoje turi būti prilyginamas klientui, kurį privalu išlaikyti, saugoti ir branginti“.

Vadybos studijose – dėmesys inovacijų lyderystei

Pasak L. Užienės, nors didelę įtaką tiek darbuotojų, tiek vadovų profilyje turi asmeninės įgimtos savybės, emocinį intelektą, kritinį mąstymą, lyderystės įgūdžius galima sėkmingai ugdyti, tobulinti ir auginti. „KTU Vadybos krypčių studijų programose didelis dėmesys yra skiriamas tarpdisciplininiam santykiui pažinti, ugdomi gebėjimai dirbti ir problemas spręsti tarpdisciplininėse komandose. Magistrantūros studijose ypatingą dėmesį skiriame inovacijų lyderystės įgūdžiams ugdyti, siekiame įkvėpti norą kurti, keisti, augti ir ugdyti esančius aplink mus“.

Vadybos ekspertė pastebi, jog studijų metais studentai užauga, subręsta, formuojasi ne tik kaip savo srities specialistai, bet taip pat kaip aktyvūs, pokyčius ir inovacijas inicijuoti pajėgūs, sąmoningi lyderiai.