Kaip apsaugoti žmogaus smegenų ląsteles nuo pažeidimų, kaip sukurti priešvėžinę ląstelių vakciną, kokius mokslo sprendimus pasiūlyti verslui ketvirtosios pramonės revoliucijos sąlygomis, kai robotizacija apima esminius verslo procesus? Įvairių krypčių mokslo darbai atliekami Lietuvoje, o šalies mokslininkai turi galimybę stažuočių metu ugdyti kompetenciją pažangiausiuose užsienio tyrimų centruose.
Kaip apsaugoti žmogaus smegenų ląsteles nuo pažeidimų, kaip sukurti priešvėžinę ląstelių vakciną, kokius mokslo sprendimus pasiūlyti verslui ketvirtosios pramonės revoliucijos sąlygomis, kai robotizacija apima esminius verslo procesus? Įvairių krypčių mokslo darbai atliekami Lietuvoje, o šalies mokslininkai turi galimybę stažuočių metu ugdyti kompetenciją pažangiausiuose užsienio tyrimų centruose.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamos „Mokslo ir tyrimų atviros prieigos“ (MITAP II) projekto stažuotės skirtos ugdyti mokslininkų, tyrėjų, kitų specialistų gebėjimus identifikuoti tyrimams reikalingas paslaugas bei komercinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus. Stažuotės orientuotos į technologijų perdavimo, jų audito, komercializavimo, intelektinės nuosavybės valdymo bei mokslo rinkodaros tematikas.
Stažuotojus priimančių užsienio mokslo institucijų veiklos krypčių spektras labai platus – nuo gamtos išteklių ir žemės ūkio moderniųjų technologijų bei naujų produktų kūrimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių iki biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijų, lazerių ir šviesos technologijų, inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų.
Nepagydomoms ligoms gydyti
„Pernai rudenį, laimėjęs MITA paskelbtą konkursą, išvykau trims mėnesiams stažuotis į Belgijos tyrimų kompaniją „The Cell Factory“ Nylyje. Įgyti naujų žinių ir praktinių įgūdžių, naudingų kuriant biologinės prigimties vaistinį preparatą“, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkas dr. Gabrielis Kundrotas.
Kompanija „The Cell Factory“ kuria žmogaus virkštelės audinio mezenchiminių kamieninių ląstelių išskiriamų egzosomų inovatyvius produktus. Egzosomos, kaip paaiškino mokslininkas, – nedidelės pūslelės, kuriose yra biologiškai aktyvių medžiagų, galinčių sukelti norimą terapinį poveikį. Šio poveikio tyrimai – nauja sritis, o pačios egzosomos yra potencialus naujos kartos vaistas iki šiol nepagydomoms ligoms gydyti.
Dr. G. Kundrotas egzosomų potencialu susidomėjo jau seniai. Dar prieš kelerius metus, ruošdamasis gintis daktaro disertaciją, planavo būsimus mokslinius tyrimus ir ieškojo galimybių išvykti į užsienį tobulintis naujoje srityje. Per stažuotę Belgijoje mokslininkas išmoko gaminti ir išskirti egzosomas pagal farmaciniams preparatams keliamus reikalavimus bei šias daleles charakterizuoti.
Įgyta nauja patirtis dr. G. Kundrotui buvo labai naudinga: grįžęs netrukus įsitraukė į NVI Imunologijos laboratorijos ir Lietuvos biotechnologijų kompanijos „Froceth“ neseniai pradėtą bendrą projektą. Jo tikslas – panaudojant vėžinių ląstelių išskiriamas egzosomas „apmokyti“ dendritines ląsteles atpažinti šias piktybines ląsteles ir inicijuoti jų efektyvesnį sunaikinimą. Vykdomi tyrimai su aiškiai apibrėžtu pritaikomuoju tikslu – kurti inovatyvų vaistinį preparatą.
Apsaugant smegenų ląsteles
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkė dr. Silvija Jankevičiūtė pernai rudenį du mėnesius stažavosi Lundo universitete Švedijoje, patenkančiame į pasaulio geriausiųjų šimtuką. Centrinės nervų sistemos ligų modeliavimo ląstelių ir kamieninių ląstelių laboratorijoje, įsikūrusioje Lundo universiteto Biomedicinos centre, mokslininkė susipažino su pačiomis naujausiomis indukuojamų pluripotentinių kamieninių ląstelių kultūrų metodikomis.
LSMU Neuromokslų instituto Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorijos jaunesniajai mokslo darbuotojai įgytos žinios ir praktinė patirtis labai pravers tiriant, kaip žmogaus ląstelės miršta ištikus insultui ir kaip jas apsaugoti nuo išeminių pažaidų. Toks yra vienas iš pagrindinių pradėto vykdyti Lietuvos mokslo tarybos visuotinės dotacijos projekto „Smegenų išeminių pažaidų ir apsauginių mechanizmų tyrimas: mitochondrijų nespecifinio laidumo pora ir ląstelių žūtis senėjančiose smegenyse“ tikslų.
Apie ketvirtąją pramonės revoliuciją
Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas taip pat du mėnesius stažavosi Fraunhoferio pramonės inžinerijos institute Vokietijoje, Štutgarto mieste. Susidomėjęs ketvirtąją pramonės revoliucija, jis ieškojo galimybių pasisemti patirties iš labiau šioje srityje patyrusių specialistų.
„Vokietija ypač stipri gamybos procesų organizavimo srityje ir būtent šioje šalyje dar 2011 metais atsirado dabar jau madingu tampantis terminas „Industry 4.0“. Vienas šios iniciatyvos autorių yra Fraunhoferio institutų tinklas, laikomas pagrindiniu inovacijų generatoriumi Vokietijos pramonei, taip pat turintis nemenką įtaką formuojant inovacijų strategijas šalyje, – pasakojo P. Kozlovas. – Fraunhoferio pramonės inžinerijos institutas – vienas iš beveik 70 šio tinklo narių. Jo vykdomi projektai išskirtinai susiję su „Industry 4.0“. Visa tai lėmė, kad ši vieta idealiai atitiko mano lūkesčius.“
Stažuotojas turėjo galimybę įsitraukti į vykdomus ketvirtosios pramonės revoliucijos projektus, kartu su komanda ieškoti sprendimų, testuoti technologijas, rengti siūlymus ir juos pristatyti verslo atstovams, taip pat susipažinti su naujausiomis šios srities tendencijomis, užmegzti vertingų kontaktų.
„Įgytos žinios ir patirtis vienareikšmiškai sustiprino mano kompetenciją mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų valdymo srityje, leido ją taikyti savo veikloje Lietuvoje, - sakė šiuo metu bendrovėje „Lietuvos energija“ dirbantis inovacijų koordinatorius. – Ketvirtoji pramonės revoliucija – ne tik išmaniųjų technologinių sprendimų kūrimas ir diegimas. Ji iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius, performuoja fundamentalias vertės dedamąsias.“
Į visas pasaulio šalis
MITA įgyvendinamas MITAP II projektas jau sudarė galimybes stažuotis tokiuose Europos universitetuose bei tyrimų centruose kaip Rumunijos nacionalinis miškininkystės tyrimų ir plėtros institutas „Marin Drăcea“, Lenkijos Dombrova Gurničos universitetas, Vengrijos Debreceno universitetas, Švedijos Lundo universitetas, Fraunhoferio pramonės inžinerijos institutas, Leipcigo ir Veterinarinės medicinos universitetai Vokietijoje, Belgijos kompanija „The Cell Factory“, Suomijos Helsinkio universitetas, Jungtinės Karalystės kompanijos „Mo-Sys Engineering Ltd“ ir „AbBaltis Ltd“, Airijos nacionalinis universitetas Golvėjuje, Bolonijos ir Milano politechnikos universitetai Italijoje bei Europos kosmoso agentūra Nyderlanduose.
Aktyviausi buvo LSMU ir KTU mokslininkai. Į stažuotes taip pat aktyviai vyko tyrėjai iš Aleksandro Stulginskio, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų, Nacionalinio vėžio instituto.
Daugiausia Lietuvos stažuotojų buvo išvykę į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, šiek tiek mažiau - į Lenkiją, Vengriją, Italiją.
Jau suderintos dar penkios stažuočių vietos Suomijoje: Lapenrantos technologijų universitete, orientuotame į verslo plėtrą bei žaliąją pramonę, Rytų Suomijos universitete, Karelijos taikomųjų mokslų universitete, Suomijos mokslo parke ir Suomijos regioninės plėtros kompanijoje „Josel Ltd“.
Šiuo metu tariamasi dėl stažuočių vietų suderinimo tokiuose prestižiniuose Jungtinės Karalystės mokslo ir tyrimų centruose kaip Londono pietinio kranto universitetas ir Londono imperatoriškasis koledžas bei technologijų komercializavimo ir investicijų kompanija „Imperial Innovations“.
Nebus apsiribojama tik Europos Sąjungos valstybėmis. Šį mėnesį patvirtinta galimybė organizuoti MITAP II projekto stažuotes ir į kitas pasaulio šalis.
