Technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį. Gatvėmis jau rieda automobiliai, kuriems nereikia jokio vairuotojo, danguje sraigto sraigtasparniai be piloto. Kol visa tai dar labai mums nauja, kiti jau prognozuoja, kad ateityje įprastinių automobilių nė neliks. Inovacijų festivalyje „Login 2018“ pranešimą skaitė Silicio slėnio senbuvis bei savaeigių automobilių divizijos bendrovėje „Lyft“ vyriausias strategas Rajas Kapooras. Naujienų portalui tv3.lt jis papasakojo, kokia ateitis mūsų laukia ir, kodėl autonominiai automobiliai daug geresni nei tie, kuriems reikia žmogaus vairuotojo.
Raj Kapoor (nuotr. tv3.lt)
– Pradėkime pokalbį nuo Silicio slėnio. Kadangi esate senbuvis, tai matėte kaip viskas keitėsi ir vystėsi. Ką galite apie tai papasakoti?
– Silicio slėnis vystėsi nuo 1950 metų, kai buvo didžiulis dėmesys skiriamas tyrimams. Buvo kuriamos naujos puslaidininkių technologijos. Todėl tai ir vadinama Silicio slėniu. Silicio slėnio puslaidininkiai. Daugybę technologijų išvystyta ten. Tada pati kultūra kuriant kompanijas ir duodant joms pinigus, net jei tai ir rizikinga, pradėjo vystytis. Kiekviena inovacijų banga, ar puslaidininkiai, ar kompiuteriai, didžiuliai kompiuteriai, asmeniniai kompiuteriai, internetas, mobilieji – visas šios inovacijas Silicio slėnis greitai priėmė ir turėdamas tokią infrastruktūrą leido susikurti didžiulėms įmonėms.
– Ar vis dar įmanoma pradėjus įmonę Silicio slėnyje ją užauginti iki milžinės? Mat dažnai diskutuojama, kad daug kas jau pasiūlyta ir padaryta, tad darosi vis sunkiau sudrebinti rinką.
– Tas iššūkis visur pasaulyje yra, nes beveik viskas kas susiję su technologijomis yra globalu. Tad jeigu jūs kažką sugalvojote Vilniuje, ji būtų palyginta su visomis idėjomis pasaulyje. Konkurencija, kuriant įmonę, visur labai panaši. Nebent tai būtų labai lokalus verslas. Tačiau dažniausiai technologijos yra globalios, kad visur galėtum pritaikyti. Tad konkurencija yra visur, tačiau Silicio slėnis turi infrastruktūrą. Tad jei turi idėją, ją gali greičiau ten išvystyti, nes aplinkui daugybė talentingų žmonių, kurie gali padėti paversti ją realybe.
– Kalbant apie jus, dabar esate siejamas su „Lyft car“. Ar prieš tai teko investuoti, dirbti su kitomis didžiulėmis kompanijomis?
– Aš pradėjau įmonėse, kurios paprastai būdavo mažos, startuoliai. Gavau mechanikos inžinieriaus robotikoje laipsnį „Carnegie Mellon“ universitete Pitsburge. Ir nuo to prisijungiau prie ankstyvųjų interneto dienų 1992–1994 metais, interaktyviomios paslaugomis. Po to gavau verslo diplomą ir labai labai susidomėjau internetu. 1996 prisidėjau prie startuolio „Ad home“, kuris tiekė internetą kabeliais. Ši įmonė labai išaugo. Tada pradėjau savo įmonę „Snapfish“ – internetinę nuotraukų platformą. Ji tapo pasauline – įkeldavai nuotrauką ir galėjai atsispausdinti, dalintis. Mes ją 2005 metais už 300 mln. dolerių. Tada tapau investuotoju, investavau į 40 skirtingų kompanijų Silicio slėnyje. „Lyft“ viena iš įmonių, kur investavau. Aš buvau itin susidomėjęs transporto ateitimi, kaip tai keis miestus. „Lyft“ įkūrėjai pakvietė prisijungti, kaip strategijos vadovu. Ir prieš pusantrų metų aš prisijungiau.
– Žvelgiant į ateitį, ar jūs manote, kad visi automobiliai bus savaeigiai?
– Ilguoju laikotarpiu, manau, kad taip, mašinos bus autonominės. Tačiau nemažai dar būsime hibridų laikotarpyje, kur bus abu – įprasti automobiliai ir „patys save vairuojantys“ automobiliai.
– Kiek laiko turės praeiti, kol įvyks šie pokyčiai ir liks tik autonominiai automobiliai?
– Manau, kad prireiks 20–30 metų, kol tai įvyks 100 proc. Bet tokiose dalinimosi ekonomikos kompanijose, kaip „Lyft“, tas pokytis ateis daug greičiau.
– Tačiau turint omenyje, kad valstybės nėra vienodame išsivystymo lygyje, ar tikrai tereikės tiek metų, kad visur būtų autonominiai automobiliai?
– Manau, kad bus pasaulinės tendencijos, nes nauji miestai formuojasi tokiose šalyse kaip Kinija ar Afrika. Ir jie gali praleisti žingsnį, kuomet miestas statomas pritaikant automobiliams, jie gali iš karto jį pritaikyti autonominiams automobiliams ir turėti mažiau automobilių, nes žmonės jais dalinasi. Ir turėti elektrinius automobilius, taip neteršiant aplinkos. Tad šie pokyčiai tikrai bus tiek išsivysčiusiose, tiek dar besivystančiose šalyse. Kaip mobilus ryšys, jis nutiko visur.
– Žmonės kartais skeptiškai žiūri į autonominius automobilius, ar net kaip į riziką. Manoma, kad jie sukels daugiau avarijų. Kaip siekiama to išvengti?
– Tikrai prireiks laiko, išaiškinti vartotojui, kad tai yra saugu. Kad tai yra net saugiau, negu vairuojant tikram žmogui. Nes tai nauja technologija, tiesiog prireiks laiko įgauti tą pasitikėjimą. Tai neįvyks akimirksniu.
– Yra taip pat ir etinių diskusijų dėl autonominių automobilių. Pavyzdžiui, jei matoma, kad avarijos išvengti nepavyks, yra apskaičiuojama, kokiu atveju bus išvengta mažiau aukų. Tad kartais automobilis gali pasirinkti nusukti nuo kelio, taip sužalojant tik viduje sėdintį, bet išsaugant, tarkime, ant kelio buvusių trijų asmenų gyvybes. Kaip sprendžiate tokias etines problemas?
– Ji visada iškeliama, bet ši etinė dilema galioja žmonėms taip pat. Ir. Tiesą pasakius, nėra tobulo atsakymo. Visi tuo momentu galvos, ką daryti ir priims skirtingus sprendimus. Nėra teisingo atsakymo. Yra svarbu išsiaiškinti šias etines dilemas, bet manau, kad išeitis būti skaidriems, kokius sprendimus priimame. Dabar žmonės patys nėra skaidrūs dėl tokio sprendimo, nes jie tuo momentu nusprendžia, kaip elgtis.
– „Lyft“ dažnai matomas kaip konkurentas „Uber“, bet šiuo atveju galima manyti, kad „Uber“ yra net labiau tradicinis variantas nei savaeigiai „Lyft“ automobiliai. Europoje viena po kitos šalių nusprendžia išguiti „Uber“. Tad jei jau toks verslo modelis priimamas ne visur, kaip tikėtis, kad jus priims visur ir suteiks galimybę plėtotis?
– Nuo pat pirmos dienos „Lyft“ bendradarbiavo su miestais. Mes artimai kalbamės su jais. Turime istoriją darbo kartu. Dėl to nepatiriame tų pačių problemų, kurias jie. Ir ko reikės tai tik pasitikėjimo iš paties vartotojo. Pasitikėjimo iš paties miesto – paaiškinti ką tu darai ir kokią naudą tai neš vartotojams. Ir būti užtikrintam, kad tu dirbi kartu, jog pakeistum taisykles tam, kad viskas taptų įmanoma. O ne tik ignoruoti.
– Tokios didžiulės senosios bendrovės milžinės kaip „Toyota“, „Volkswagen“ ir t. t., kaip manot, ar jos taip pat jau turėtų pradėti investuoti į autonominių automobilių kūrimą?
– Aš manau, kad tos didžiulės automobilių gamybos kompanijos investuoja į tai. Nes tai tikrai ateitis, jie mato, kad vartotojas to norės. Ir tai bus daug saugesnis variantas.
– Sakote, kad dabar jau vyksta, bet kol kas viešai jokių kalbų lyg ir nėra?
– Tai nėra vieša, bet jos visos deda didžiules pastangas. Kiekviena kompanija išleidžia milijardus dolerių tam, nes jos tiesiog privalo. Tai – ateitis.
– Teko skaityti, kad autonominiai automobiliai išmoksta patys važinėti pagal kompiuterinius žaidimus, pavyzdžiui, „GTA San Andreas“. Ar tai tiesa?
– Kompiuteris turi algoritmą, kuris išmoksta kaip vairuoti. Tu gali išmokti, kad algoritmas tampa geresnis, kai mašina važiuoja realiame pasaulyje. Tą patį algoritmą gali panaudoti simuliacijoje, kuri kaip žaidimas. Simuliacija gali turėti skirtingai judančius objektus, žmones ir vis tiek algoritmas turi priimti sprendimą. Ir tai yra saugiau, nes tai žaidimas. Taigi žmonės naudoja šias simuliacijas, kad algoritmas išmoktų. Tačiau realybė ne žaidimas, reikia būti daug atsargesniems. Dėl to imamasi abiejų priemonių.
– Mes matome ne tik autonominių automobilių pavyzdį, tačiau ir sraigtasparnių. Kokią ateitį prognozuojate šiai technologijai?
– Skraidantys automobiliai tikrai yra tolėliau negu savaeigiai automobiliai važinėjantys keliais. Nes yra daug kitų problemų, kaip reguliuoti oro erdvę, triukšmą, kainą žemę. O čia yra keliai mašinoms. Tai yra nepaprasta, ir technologija čia yra, tačiau prireiks tiesiog daugiau laiko tam išvystyti nei savaeigiams automobiliams.
– Kaip manote, kokia bus autonominio automobilio kaina ir kada tokį automobilį galės įsigyti pats žmogus?
– Mes tikime, kad praeis daug laiko, kol paprastas žmogus galės nusipirkti savaeigį automobilį, nes jis turi saugiai veikti kiekviename galimame scenarijuje. Mūsų atveju, mes galime įsigyti daug brangesnį autonominį automobilį nes mes jį naudojame daugiau ir net jei jis veikia tik tam tikrais aspektais. Nes mes tą mašiną paleisime tik tuo atveju ir ten, kur bus saugu paimti žmogų. Tad pirmiau, manau, ši technologija įsigalės automobilių dalijimosi versluose.