Pasaulio ekonomikos forumas vis garsiau kalba apie 4-ąją pramonės revoliuciją. Numatoma, jog žmogų, atliekantį įprastus ir kasdieninius darbus, įvairiose srityse vis daugiau keis mašinos. Itin aktyvios bus robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kur darbuotojas tik prižiūrės jų atliekamą darbą. Didžiosios dalies dabar mums įprastų specialybių tiesiog nebeliks. Todėl, pasaulio ekonomikos specialistų teigimu, verslas ir švietimas turi pradėti taikytis prie būsimų naujovių.
Dar 2013 m. Oksfordo universiteto Martino mokyklos mokslininkai išsamiai ištyrė JAV darbo rinką bei daugiau kaip 700 profesijų ir priėjo prie išvados, kad beveik 50 proc. šalies darbo vietų gali būti visiškai automatizuotos. Praėjus 5 metams nuo prognozių jau matomas ryškus pokytis: vis daugiau veiklų iš žmonių perima robotai. Pavyzdžiui, taip jau atsitiko su kai kuriais ryšių centrų darbais – juos atliekantys specialistai buvo pakeisti automatinio balsinio ryšio technologijomis. Pasak amerikiečių futuristo Martino Fordo, įsiveržusios į klientų aptarnavimo areną išties galingos natūraliosios kalbos sistemos (pavyzdžiui, IBM sukurta „Watson“) kelia grėsmę daugybei darbo vietų ryšių centruose, įsteigtuose lengvatinio apmokestinimo zonose.
Nors šia tema plačiai diskutuojama visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama atsargiai. Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuriame nuo pat atkūrimo įdiegta moderni Harvardo universiteto (JAV) artes liberales studijų sistema, jau ne vienerius metus ruošiasi ateities tendencijoms ir rengia specialistus, orientuotus į tarpdisciplinines mokslo sritis.
Tarpdisciplininiai mokslai vis labiau populiarės
Pasaulio ekonomikos forumo teigimu, dėl vykstančios revoliucijos įmonėms reikės nuodugniai keisti savo požiūrį į švietimą. Be to, 4-osios pramonės revoliucijos metu keičiasi reikalavimai darbuotojų gebėjimams. Vis labiau bus reikalingas glaudus verslo ir švietimo bendradarbiavimas. Taip pat spėjama, kad ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama žmogiškumui, kontaktui su klientais. Todėl bus itin svarbūs tarpdisciplininiai mokslai ir specialybė, pavyzdžiui, biotechnologijos, neurotechnologijos, bioekonomika, technologijų teisė, socialinis ar kultūrinis dizainas, įvairios kultūrų ir kalbų studijos, kūrybinės industrijos ir medijų komunikacijos bei kitos.
„Ateityje bus patrauklios specialybės, skatinančios kūrybingumą ir empatiją. Dažniausiai tokiomis laikomi tarpdisciplininiai mokslai, pavyzdžiui, literatūra ar meno filosofija, socialinis ar kultūrinis dizainas, žanrinė literatūra. Būtent šie mažieji pasauliai šiandien yra augantys, stiprėjantys ir globalėjantys“, – teigia VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis.
VDU jau nuo 1989 metų savo studentams suteikia visapusišką išsilavinimą – čia dėmesys skiriamas ne tik studento pasirinktai mokslo sričiai tobulinti, bet ir įvairių kitų sričių žinioms.
Kūrybiškumas, empatija, gebėjimas prisitaikyti – svarbiausios ateities darbuotojų savybės
Tobulėjant technologijoms nenumaldomai keisis ir ateities darbuotojams būtinos savybės. Kai didžiausią darbą atliks mašinos, niekam nebereikės darbuotojų, kurie išmanys tik siaurą savo profesijos sritį. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, ateityje didžiausias dėmesys bus skiriamas darbuotojams su plačiu išsilavinimu, kurie bus pajėgūs greitai spręsti problemas, sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų, bus kūrybiški ir empatiški.
Šiai nuostatai pritaria ir VDU profesorius G. Mažeikis, teigdamas, kad ateities profesionalui bus svarbus kritiškumas ir kūrybiškumas, gebėjimas matyti alternatyvas ir mąstyti įvairiapusiškai.
„Ateities darbuotojas yra labai plataus, tarpdisciplininio profilio kūrėjas, gebantis bendradarbiauti su kitais specialistais. Vienišius filosofas, literatas, matematikas ar vienišius biotechnologas, informatikas ateityje bus mažiausiai įdomūs. Ateityje sulauks dėmesio botanikos ir dizaino ryšiai, arba matematikos, fizikos ir literatūros ryšiai, taip pat gebėjimas filosofui dirbti kartu su programuotoju. Be to, bus labai svarbus kritiškumas vardan gyvenimo stilių įvairovės ir kritiškumas, empatiškumas vardan dinamiškos įvairovės“, – teigia prof. G. Mažeikis.
Revoliucija, orientuota į kitokio žmogaus kūrimą
Remiantis JAV rašytojo futuristo Martino Fordo mintimis, ateitį lemia ne tik technologijų tobulėjimas ir skaitmenizavimas. Jos negalima atsieti nuo svarbių socialinių faktorių: visuomenės senėjimo, socialinės atskirties. „Ateityje bus svarbu atkreipti dėmesį ne į visuotinę laimę, kad visi turėtų tokius pat šaldytuvus ar automobilius ir ne į tai, kad, sakykime, atpigtų šiluma ar energija, bet į tai, kad kiekvienai nedidelei žmonių grupei galima būtų sukurti savo subtilų, individualų pasaulį“, – M. Fordo teiginius papildo prof. G. Mažeikis ir priduria, kad pasaulyje jau vykstanti 4-oji pramonės revoliucija yra atgręžta į truputį kitokio žmogaus kūrimą.
Laisvai samdomi specialistai dar labiau populiarės
Jau kurį laiką vis daugėja laisvai samdomų specialistų, dar kitaip vadinamų freelanceriais. Prognozuojama, kad iki 2020 metų jie sudarys daugiau negu 40 proc. darbo rinkos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu jau yra apie 100 tūkst. pagal individualios veiklos pažymėjimą dirbančių žmonių.
„Manau, kad mažosios įmonės ateityje pradės dar daugiau bendradarbiauti su laisvai samdomais specialistais ir jungtys tarp jų bei mažų įmonių ateityje neabejotinai augs“, – yra įsitikinęs VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas.