Spamo trynimas pašto dėžutėje tapo ritualu

Internetas mūsų visuomenėje jau tapo nebe prabanga, o kasdienine darbo priemone. Retkarčiais pagalvojame, kad jaustis saugiu internete yra rimta problema. Dažnas kiekvieną dieną peržvelgiame savo elektroninį paštą ir savo pašto dėžutėje atrandame nežinomo adresato reklamą, informaciją, kurią vadiname elektroninio pašto šiukšlėmis arba „spamu“.

„Spamo“ trynimas pašto dėžutėje tapo ritualu, laikas nuo laiko išvalome pašto dėžutės talpą ir apsisaugome nuo tokiu būdu išplatintų virusų. Lietuvos Respublikos įstatymai skelbia, jog kiekvienas turime teisę į privatumą ir asmeninės informacijos apsaugą, tačiau tiek elektroninio pašto šiukšlių, tiek šnipų (spyware) knibždėte knibžda internete ir šiurkščiai pažeidinėja šias teises. Mums nežinant šnipai surenka informaciją apie mūsų naršymą internete t. y. kokius puslapius dažniausiai lankome, kiek laiko būname prisijungę prie interneto, taip pat mums nežinant yra renkama informacija ir apie naudojamo kompiuterio parametrus. Norėdamas išsamiau pailiustruoti problemos mastą, pasitelksiu skaičius: ES kibernetinėje erdvėje elektroninės šiukšlės užima nuo 54 proc. iki 85 proc. gaunamos elektroniniu paštu informacijos.

Saugaus interneto problemas aktyviai stengiamasi spręsti Europos Sąjungos mastu. Paskutinę lapkričio savaitę gavome signalą iš Komisijos – Informacinės visuomenės Komisarė V. Reding paragino valstybes nares aktyviau kovoti su „spamu“, elektroniniais šnipais. Komisarė teigia, kad ES informaciniai tinklai yra nuolat atakuojami nepageidaujama elektronine informacija. Komisija jau parengė naują komunikatą šia tema. Dokumente yra minima, kad teisinės priemonės problemos sprendimui yra apibrėžtos jau 2002 metais yra parengtoje ePrivatumo direktyvoje (IP/03/1015), tačiau ne visos ES valstybės narės įgyvendina šią direktyvą.

Naujame Komunikate yra pabrėžiama, kad saugaus interneto problema yra vienas iš aktualiausių politinės darbotvarkės klausimų, tuo pačiu valstybės narės yra kviečiamos sustiprinti nacionalinius veiksmus sprendžiant šią problemą. Savo ruožtu Europos Komisija sekančiais metais rengiasi pateikti pasiūlymus kaip galima užtikrinti virtualios erdvės privatumą bei saugumą ES.

Manau sutiksite, kad internetas yra puiki vieta ugdyti vaikų žingeidumą, tačiau kibernetinėje erdvėje yra nemaža vietų, kurios yra visgi yra netinkamos vaikams. Gruodžio pradžioje Europos Parlamente vyko Tarptautinio vaikų saugumo agentūros renginys, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į paties pažeidžiamiausio visuomenės sluoksnio – vaikų ir paauglių saugumą internete.

Siekiant apsaugoti vaikus nuo žalingo virtualios erdvės poveikio turtėtume stengtis apriboti jų galimybes patekti į tinklapius, kurie yra netinkami vaikams ar paaugliams. Vaikams taip pat svarbu laiku paaiškinti, kad elektroniniu paštu gauta informacija iš nepažystamų asmenų gali būti užkrėsta virusu, kuris gali sunaikinti visą talpinamą kompiuteryje informaciją. Nėra paslaptis, kad dauguma vaikų ir paauglių gana anksti pradeda domėtis tiesioginiais pokalbiais internetu (chat). Tėvai turi paaiškinti vaikams, kad žmonės sutikti internete išties gali būti visai kitokie, nei dedasi esą. Būkime budrūs, gal dukters sutikta internete bendraamžė, kuri renka popdainininkų autografus yra žilsterėjęs vyriškis? Tokios „nekaltos“ pažinties pasekmes galime numanyti. Štai kodėl tėvai turi išlikti budrūs.

Kaip Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, kuriame dažnai yra nagrinėjamos informacinės visuomenės temos, narys, norėčiau suaugusiems priminti keletą praktiškų patarimų kaip sukurti saugesnę virtualią erdvę savo vaikams:

• Vaikai ir paaugliai yra patiklūs, todėl jiems reikia paaiškinti, kad neesant tėvams namuose kviestis internete sutikto pažystamo į svečius negalima.
• Vaikas neturi internete skelbti informacijos apie savo šeimą ir save: savo namų adreso, telefono numerio, savo mokyklos bei klasės, nebent tokios informacijos pateikimas yra suderintas su tėvais ar mokytojais. Labai svarbu vaikams ir paaugliams paaiškinti, kad šeimos narių kredito kortelių numeriai bei slaptažodžiai yra informacija, neskelbtina svetimiems žmonėms, o ypač virtualioje erdvėje rastiems draugams.
• Susitikti su nauju virtualioje erdvėje rastu pažystamu vaikui ar paaugliui galima tik viešoje vietoje ir suaugusiojo akivaizdoje.
• Taip pat būtina vaikus perspėti, jog jei buvo gauta žinutė, kad apie naująjį pažystamą neturi būti sakoma tėvams – tokias pažintis vertėtų nutraukti ir į naujojo pažįstamojo žinutes neverta reaguoti.

Mieli tėveliai, reikėtų atrasti laiko ir pasidomėti kokiuose tinklapiuose lankosi jūsų vaikas bei ką jis apskritai veikia prie kompiuterio. Tik būdami budrūs ir aktyvūs galėsime apsaugoti savo vaikus bei save nuo virtualioje erdvėje slypinčių grėsmių.

Europos Komisija jau nuo 1999 m. pasiūlė saugaus interneto programą. „Saugesnis internetas“ – tai programa, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalią ir žalingą informaciją internete, susijusią su tokiais įstatymų numatytais pažeidimais kaip pornografija, pedofilija, rasizmas, ksenofobija. Šios programos rėmuose daug dėmesio yra skiriama vaikams bei paaugliams. 2005 metais Lietuvoje Europos Komisijos iniciatyvą pradėjo įgyvendinti „Bitė Lietuva“, Švietimo bei mokslo ministerija ir Socialinių ir psichologinių paslaugų centras.

Džiaugiuosi, kad mūsų šalis yra aktyvi saugaus interneto programoje, tiek nacionalinių institucijų, tiek informacinių bendrovių bei visuomeninių organizacijų lygyje. Tęskime šias geras iniciatyvas, jas perkeldami į savo šeimą. Savalaikės prevencinės priemonės namų erdvėje padės ateityje mums apsaugoti savo vaikus nuo tykančių grėsmių virtualioje erdvėje.