Kur link juda ir turėtų judėti aukštojo mokslo reforma?

Milžiniško dėmesio sulaukusi aukštojo mokslo reforma pastaruoju metu aptarinėjama vis tyliau, nors neatsakytų klausimų lieka dar daug. Universitetų jungimai, mokslo ir studijų kokybės gerinimas ir universitetų konkurencingumo stiprinimas – pokyčiai aukštajame moksle pribrendo seniai, tačiau į skirtingas puses tempiamas reformos vežimas kelia abejones, ar reforma išties pavyks ir kur ji nuves Lietuvos aukštąjį mokslą?

„Galutinis tikslas – aukštasis mokslas, tarnaujantis šaliai ir žmonėms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

„Jeigu norime aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, turime suprasti universitetų svarbą“, – tikino Kauno technologijos universiteto (KTU) l. e. p. rektorė Jurgita Šiugždinienė.

Kartu su jais apie reformos tikslus ir įgyvendinimo galimybes diskutavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris bei KTU profesorius Artūras Keršys.

Infrastruktūra puiki, tereikia pritraukti talentus

Pasak A. Keršio, akademinė bendruomenė palankiai vertina patį reformos procesą ir jo inicijavimą, o tarp opiausių reformos klausimų yra mokslininkių potencialo ugdymas ir mokslo tyrimų rezultatų pripažinimas tarptautiniu mastu. „Paskutiniame ES finansavimo etape aukštosios mokyklos sėkmingai gerino tiek studijų bazės, tiek mokslo tyrimų vykdymo infrastruktūrą. Šiuo metu svarbiausia kryptis – jaunųjų talentų pritraukimas į švietimo sistemą“, – sakė A. Keršys.

Pasak jo, mokslininko kelias – tai ilgalaikis projektas, kuriam reikia įdėti daug laiko ir pastangų, kad rezultatai būtų akivaizdūs, o norint pritraukti jaunuosius talentus reikia ir lėšų sutelkimo.

„Tam tikri postūmiai, pavyzdžiui, dėstytojų algų kėlimas, matomi jau dabar. Kalbant apie reformą, matyčiau šį etapą kaip tęstinį“, – pastebėjo KTU profesorius. Pašnekovų teigimu, siekis užtikrinti konkurencingą atlyginimą yra vienas iš būdų, kuris galėtų pritraukti jaunus žmones aktyviau rinktis akademinę veiklą.

Švietimo ir mokslo viceministras pabrėžė, jog nors šių dienų aktualija aukštojo mokslo reformos kontekste yra universitetų jungimai, tai tik viena iš priemonių, o ne pagrindinis reformos tikslas.

„Galutinis reformos tikslas – aukštasis mokslas, tarnaujantis šaliai, pramonės šakoms, viešajam sektoriui, kultūrai, žmogaus pažinimui. Turime kurti ne imitacinį, o geriausią mokslą, finansuoti prastą mokslą mums paprasčiausiai per brangu“, – sakė G. Viliūnas.

Valstybės vaidmuo – esminis

Pasak R. Reimerio, nors ES struktūrinių fondų skiriamos investicijos yra didelės ir duodančios grąžą, valstybė taip pat turėtų būti pasiruošusi kompensuoti tą dalį tokių fondų nebuvimo atveju, kitaip atsiras pavojus finansavimo mažėjimui.

„ES investuoja protingai. Ji duoda ne žuvį, o meškerę. Visos investicijos veda link saugios, protingos, išsilavinusios šalies. Manau, aukštojo mokslo reforma yra suderinta ir palaikoma ES“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė MOSTA vadovas.

KTU rektorės J. Šiugždinienės teigimu, valstybės vaidmuo yra esminis, nes aukštojo mokslo sistema visų pirma ir yra išlaikoma valstybės mokesčių mokėtojų pinigais, todėl valstybė turi turėti labai aiškius tikslus ir ambicijas.

„Jeigu norime aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, turime suprasti, kad universitetai yra labai svarbūs – kokybiški universitetai su aukšta kokybės kartele, kur mokslas, laboratorijos yra aukščiausio lygio. Turime suvokti, kad ES finansavimas trauksis, tad reikia sutelkti resursus ir pasiruošti tam, kad ateityje galėtume išlaikyti tą lygį ir be europinės paramos. Jungdami, mažindami resursus einame teisinga linkme, nes finansai yra riboti“, – kalbėjo KTU rektorė.

Kalbėdama apie universitetų konkurencingumą ji pristatė ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pasiūlytą Europos tinklų iniciatyvą – Europoje sukurti 20 universitetų tinklų su vieningu europiniu diplomu, galimybėmis turėti jungtines programas ir šiuose tinkluose laisvai judėti.

„Turime ambicijų ir noro dalyvauti, tačiau yra ir namų darbų, kuriuos turime atlikti. Vienas iš pavyzdžių –mūsų turimas studijų modelis. Tapo aišku, kad šiandien Lietuvoje egzistuojantis 4+2 studijų modelis skiriasi nuo vyraujančio Europoje, tad jeigu norime jungtis į tinklus ir kalbėti apie vieną diplomą, studijų programų bendrinimą, turime turėti ir tokį patį studijų modelį. Šiandien ta linkme ir dirbame“, – sakė J. Šiugždinienė.

Kokių mokslininkų reikia mūsų šalies ateičiai?

Pasak A. Keršio, aukštosios mokyklos ieško būdų kaip racionaliau išnaudoti resursus ir parengti specialistą, kuris būtų pasiruošęs ne tik šiandienai, bet ir ateičiai.

„Turime ruošti universalistus, gebančius prisitaikyti prie kintančio pasaulio, o tai – nelengvas uždavinys“, – neabejoja ir švietimo bei mokslo viceministras. Anot G. Viliūno, reikalingų specialistų poreikis yra kintantis reiškinys, todėl negalima orientuotis tik į šiandienos ar vakar dienos poreikius. „Turime turėti konkrečius tikslus, aiškiai išskirti, kad tokios sritys kaip IT sektorius, finansinės paslaugos, biotechnologijos ir kitos su inovacijomis susijusios sritys yra būtent tos sritys, kuriose Lietuva tikrai turi ką parodyti“, – sakė J. Šiugždinienė.

Lietuvoje – vienos geriausių sąlygų investicijoms pasaulyje

Pasak KTU rektorės, svarbu apsibrėžti tas sritis, kuriose Lietuva gali konkuruoti Europoje, nes šiandien pagrindinės lėšos gaunamos iš mokslo paslaugų verslui tarptautinėse rinkose. „Resursų turime nepakankamai, o sričių – daug, tad valstybė turi susitelkti ir drauge su aukštojo mokslo sistema dėlioti prioritetines kryptis“, – teigė J. Šiugždinienė.

Švietimo viceministro teigimu, nereikėtų daryti priešpriešos tarp valstybės ir ES pasiruošimo investuoti į aukštąjį mokslą. Pasak G. Viliūno, struktūriniai fondai finansavimą skiria būtent dėl to, kad Lietuvos vyriausybė apsisprendė nemažą dalį investicijų skirti aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams.

„Europos požiūriu esame nedidelės atviros ekonomikos regionas, pagal sąlygas investuoti patenkame į pasaulio šalių penketuką. Kuriame mokslo bazę, kuri būtų pajėgi atlikti aukštųjų technologijų užsakymus. Tai – vienintelis kelias ir vyriausybė tą puikiai supranta“, – sakė G. Viliūnas.