2018 m. sausio 8 d. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos nare. Tapdama didžiausios pasaulyje mokslinių tyrimų organizacijos asocijuotąja nare, Lietuva įgijo teisę siųsti savo atstovus į CERN Tarybos ir jos komitetų posėdžius. Aukščiausias CERN valdymo organas – CERN Taryba kontroliuoja mokslinę, techninę ir administracinę organizacijos veiklą. 
2018 m. sausio 8 d. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare.
Tapdama didžiausios pasaulyje mokslinių tyrimų organizacijos asocijuotąja nare, Lietuva įgijo teisę siųsti savo atstovus į CERN Tarybos ir jos komitetų posėdžius. Aukščiausias CERN valdymo organas – CERN Taryba kontroliuoja mokslinę, techninę ir administracinę organizacijos veiklą. Į pirmąjį šių metų CERN Tarybos posėdį kovo mėnesį vyko 6 asmenų delegacija iš Lietuvos, tarp jų trys Vilniaus universiteto atstovai: prof. Jūras Banys, prof. Leonas Valkūnas ir dr. Andrius Juodagalvis.
Mokslininkai įsitraukia į ateities technologijų plėtrą
Lietuvos asocijuotoji narystė CERN leis mokslininkams ir tyrėjams intensyviau įsitraukti į ateities technologijų plėtrą.
CERN konvencija numato, kad Europos valstybių bendradarbiavimas elementariųjų dalelių fizikos srityje plėtojamas dviem pagrindiniais būdais: tai greitintuvais ir dalelių detektoriais aprūpintos mokslinių tyrimų laboratorijos įrengimas ir naudojimas, taip pat – tarptautinio bendradarbiavimo organizavimas ir rėmimas.
Daugiau kaip 60 metų gyvuojanti tarptautinė mokslinių tyrimų organizacija savo misiją vykdo keturiomis kryptimis: ieško atsakymų į fundamentalius klausimus apie visatą, skatina technologijų pažangą, pasitelkusi mokslą vienija tautas, rengia ateities mokslininkus.
Fundamentaliųjų tyrimų vaidmuo visuomenės gyvenime dažnai yra nepakankamai vertinamas, palyginti su greitą ekonominę grąžą turinčiais taikomaisiais tyrimais. Tačiau tik fundamentalieji tyrimai leidžia atrasti naujas taikomųjų tyrimų sritis, kurios bus vertingos ilgą laiką. Anot buvusio CERN direktoriaus Roberto Aymaro, žvakių liejimo technologijų tobulinimas niekada nebūtų atvedęs prie elektros lemputės išradimo.
CERN asocijuotoji narystė leidžia esamiems ir būsimiems Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams pretenduoti į CERN apmokamas stažuotes organizacijos laboratorijoje prie Ženevos. Konkursai skelbiami į įvairias darbo vietas. Nors pagrindiniam CERN tikslui įgyvendinti – fundamentaliesiems visatos klausimams nagrinėti (pavyzdžiui, tamsiosios medžiagos prigimties ar papildomų erdvės matavimų klausimai) reikia teorinės ir eksperimentinės elementariųjų dalelių fizikos žinovų, tačiau organizacija ieško ne vien jų. CERN studentų ir doktorantų programos remia daugybės kitų sričių būsimųjų specialistų rengimą: tiek techninių, tiek administracinių ir socialinių specialybių. Tarp techninių specialybių minėtos taikomosios fizikos, informacinių technologijų, matematikos, elektros, elektronikos, mechaninės ar civilinės inžinerijos, prietaisų greitintuvams ir dalelių fizikos eksperimentams kūrimo, medžiagų mokslo, radiacinės, darbo ir aplinkosaugos, mokslo komunikavimo, apklausų vykdymo, gilaus vakuumo, chemiko ir kitos specialybės. Tarp administracinių specialybių – vertimo, žmogiškųjų išteklių, pažangaus sekretoriaus darbo, verslo administravimo, logistikos, teisės, finansų, buhalterinės apskaitos, audito, bibliotekų ir informacijos mokslo, inžinerinio planavimo, mokslo komunikavimo, edukacijos, audiovizualikos, komunikavimo ir viešųjų ryšių, psichologijos ir kitos specialybės.
Daugybė mokytojų grupių kasmet vyksta į CERN, kad iš arčiau susipažintų su pažangiausius mokslinius tyrimus atliekančios laboratorijos darbu. Lietuvai tapus asocijuotąja nare, palengvės mokytojų grupių registracija. O į CERN vasaros stovyklą norintys nuvykti Lietuvos studentai jau šiemet pajuto asocijuotosios narystės pranašumus. Jei pernai į CERN vasaros stovyklą buvo priimtas tik vienas studentas, tai šįmet tokia galimybe naudosis trys studentai.
Per pirmuosius keturis Lietuvos asocijuotos narystės mėnesius CERN iš mūsų šalies gavo beveik 100 paraiškų į jų skelbiamas darbo vietas. Vienas techninės stažuotės programos studentas jau dirba CERN nuo vasario mėnesio, dar trys paraiškos bus svarstomos artimiausiuose techninės bei doktorantūros stažuočių komitetų posėdžiuose.
CERN verslo inkubatorius Lietuvoje
Lietuvos verslui CERN asocijuotoji narystė atveria kelius dalyvauti organizacijos viešuosiuose pirkimuose. Kitų šalių patirtis rodo, kad įmonių sėkmė parduodant savo gaminius ir paslaugas CERN dažnai išsiplečia ir į kitus jų sandorius. Bendradarbiavimo su CERN ypatumas yra tas, kad organizacijos tikslai yra numatyti daugeliui metų, todėl žinoma, kokios technologijos artimiausiu metu bus plėtojamos ir kokių aukštųjų technologijų prireiks ateityje. Tai leidžia verslui strategiškai planuoti savo dalyvavimą tokiuose sandoriuose aukštųjų technologijų kūrimo ir pardavimo srityje.
Prekių ir paslaugų tiekimas CERN nėra vienintelė asocijuotosios narystės nauda Lietuvos verslui. Tarp artimiausių Lietuvos siekių – noras įkurti CERN verslo inkubatorių. Šiuo metu jų pasaulyje yra 9. Inkubatorius užtikrintų sparčią inovacijų plėtrą ir paskatintų ateities technologijų kūrimą Lietuvoje.
Ilgalaikiai kelių Vilniaus universiteto fizikų grupių mokslinio bendradarbiavimo ryšiai su CERN jau sudarė palankias sąlygas įsteigti pirmąjį bendrą mokslinių tyrimų centrą – 2017 m. universitete buvo atidarytas Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras. Jo vadovu paskirtas šios fizikos srities specialistas, gerai išmanantis CERN organizacijos veiklą ir siekius, koordinuojantis eksperimentinius dalelių fizikos tyrimus Lietuvoje. Centras populiarins CERN ir kitur atliekamus fundamentaliuosius tyrimus, aiškins elementariųjų dalelių fizikos ypatumus, palengvins Vilniaus universiteto ir kitų institucijų mokslininkų dalyvavimą CERN vykdomose programose ir eksperimentuose. Tikimasi, kad CERN siekis suvienyti pasaulio mokslininkus bendram tikslui persiduos ir įvairius mokslinius tyrimus atliekančioms tyrėjų grupėms Lietuvoje.
Europos regioninės plėtros fondo remiamu projektu „Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras“ siekiama įgyvendinti Lietuvos asocijuotosios narystės CERN organizacijoje galimybes. Jis yra vykdomas pagal 2014–2020 m. ES investicijų priemonę „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į Europines infrastruktūras“. Projekto lėšomis bus mokamas asocijuotosios narystės CERN mokestis projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Tikimasi, kad ši priemonė smarkiai pagerins Lietuvos mokslo galimybes dalyvauti pažangiausiuose moksliniuose tyrimuose ir padidins aukštųjų technologijų įmonių skaičių Lietuvoje.
