Lėšų švaistymas ir neracionalus naudojimas, viešųjų pirkimų pažeidimai, stringanti sistema, nepasiteisinusios technologijos ir apmokėti nebaigti darbai, o pasibaigus sutartims – milijonai sistemos priežiūrai bei masinis laikinas projekte paslaugas teikusių įmonių darbuotojų įdarbinimas VĮ Registrų centre. Tokius faktus atskleidė Susisiekimo ministerijos inicijuotas kompleksinis elektroninės sveikatos sistemos kūrimo auditas.
Lėšų švaistymas ir neracionalus naudojimas, viešųjų pirkimų pažeidimai, stringanti sistema, nepasiteisinusios technologijos ir apmokėti nebaigti darbai, o pasibaigus sutartims – milijonai sistemos priežiūrai bei masinis laikinas projekte paslaugas teikusių įmonių darbuotojų įdarbinimas VĮ Registrų centre. Tokius faktus atskleidė Susisiekimo ministerijos inicijuotas kompleksinis elektroninės sveikatos sistemos kūrimo auditas, kurį ministerija atliko bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir nepriklausomais IT srities ekspertais.
Rūpintis e. sveikatos sistemos projekto įgyvendinimu Susisiekimo ministerijai teko nuo praėjusių metų rudens, kai ministerijai buvo perduotas valdyti VĮ Registrų centras, dalyvaujantis šios sistemos kūrime.
„Šios vienos didžiausių sveikatos priežiūros elektroninių platformų kūrimui yra išleistos dešimtys milijonų eurų. Vis dėlto yra akivaizdu, kad sistema stringa, o daugybę metų besikaupęs problemų burbulas tik didėja. Akivaizdu, kad informacinės technologijos yra ir sveikatos apsaugos sektoriaus ateitis, tačiau tai, kokia dabar yra e. sveikata, ateitimi tikrai negalime pavadinti. Būtini skubūs sprendimai“, – inicijuodamas šį auditą sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šio audito, atlikto bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, rezultatai tik patvirtino išankstinius nuogąstavimus, kad yra dar daugiau problemų, susijusių su e. sveikatos kūrimu.
„Gaila, kad teko paveldėti tokią problematišką situaciją. Vos tik pradėjus dirbti, su komanda iškart ėmėmės spręsti problemas ir iki šiol dedame pastangas užtikrinti, kad e. sveikata veiktų visu pajėgumu. Naujų sistemų tikrai nebus kuriama, nes tai būtų pernelyg neatsakingas elgesys su mokesčių mokėtojų pinigais. Tai reiškia, kad jos „neišmesime“ į šiukšlių dėžę ir padarysime viską, kad e. sveikata kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu, panaudojant kuo mažiau investicijų. Per daugiau nei metus jau pavyko pasiekti nemažai – sistema veikia vis didesniu pajėgumu, prie jos jungiasi vis daugiau vartotojų“, – sako ministras A. Veryga.
Sistemai išleista apie 40 mln. eurų
E. sveikatos sistema Lietuvoje kuriama nuo 2005 m. Jos kūrimas vyko trimis etapais, iš kurių paskutinis, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, įgyvendintas 2013–2015 m. Kaip savo išvadose konstatavo Valstybės kontrolė, 2015 m. baigus kūrimo darbus e. sveikatos sistema pradėta naudotis pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė vartotojų ir sistemos kūrėjų prieštaringos nuomonės dėl sistemos kūrimo tikslų pasiekimo, kokybės ir saugumo.
Audituoti 3 projektai
Susisiekimo ministerijos atlikto audito metu vertinti trečiajame e. sveikatos sistemos kūrimo etape VĮ Registrų centro įgyvendinti projektai – Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) bei jos posistemių Elektroninio recepto (E. receptas) ir Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos (MedVAIS) kūrimas. Tai 3 iš 29 projektų, įgyvendintų minėtame trečiajame etape. Bendra šio etapo projektų vertė – apie 27 mln. eurų, iš jų audituotų 3 projektų vertė sudaro 5,8 mln. eurų.
Diskriminavo tiekėjus
Auditas nustatė, kad vykdydamas minėtų projektų viešuosius pirkimus ir sutartis, VĮ Registrų centras ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus: kėlė neproporcingus reikalavimus tiekėjams, taip susiaurindamas jų ratą, nepagrįstai ir be VPT sutikimo atsisakė dalies sutartyse numatytų paslaugų. Nustatytas atvejis, kai paslaugų techninė specifikacija buvo pakeista jau baigus vykdyti sutartį, nes kitaip nebūtų buvę galima priimti pagal sutartį atliktų darbų.
Ar žinojo, ką perka?
Įgyvendinus projektą, pats VĮ Registrų centras pagal sutartį sukurtą HL7 technologiją vertina kaip nepasiteisinusią, siūlo jos atsisakyti ir kurti klasikines reliacines duomenų bazių struktūras. Susisiekimo ministerijos ekspertams abejonių sukėlė ir tikslas taikyti standartus, kurie veikia tik Lietuvos Respublikos ribose.
Priimti ir apmokėti nebaigti darbai
Dokumentai rodo, kad VĮ Registrų centras priimdavo ir pripažindavo tinkamais dar nebaigtus darbus. Pavyzdžiui, ESPBI IS priėmimo aktas patvirtintas dar neužtikrinus šios sistemos eksploatavimo ir nerealizavus visų sistemos bei jos posistemių funkcionalumų, netinkamai realizuota integracija su e. pristatymu, nors tai buvo numatyta sutartyse. Nors paslaugos pagal sutartį buvo priimtos 2015 m. liepos mėn., neatitikimai buvo šalinami dar mažiausiai iki 2016 m. sausio mėn. Su trūkumais priimtos ir E. recepto bei MedVAIS posistemės. Todėl manytina, kad ESPBI IS sistemos ir jos posistemių funkcionalumų realizavimas ir klaidų taisymas vyko sutartyse numatytu garantiniu laikotarpiu. Už didžiąją dalį vėlavimų tiekėjams nebuvo skaičiuojami delspinigiai.
Užsakovo ir tiekėjo darbuotojų ryšiai
Pasibaigus sutarčiai su UAB „Nortal“ dėl ESPBI IS sukūrimo ir diegimo, VĮ Registrų centras įdarbino 14 šios bendrovės darbuotojų ESPBI IS tvarkytojo funkcijoms vykdyti, 11 iš jų mokant darbo užmokestį iš valstybės biudžeto lėšų (2016–2017 m. jis sudarė 235,7 tūkst. Eur). Tai kelia įtarimą dėl galimo susitarimo su UAB „Nortal“ dėl papildomo apmokėjimo už atliekamus darbus (tobulinimo, klaidų taisymo ir pan.) sistemos garantinės priežiūros metu. ESPBI IS priežiūros etape daugiau nei už 100 tūkst. Eur iš UAB „Affecto Lietuva“ buvo įsigyta programinės įrangos licencijų aptarnavimo, priežiūros ir tobulinimo paslaugų. Ryšį su šioje įmonėje įdarbintu asmeniu šiemet deklaravo VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas, įmonės vardu pasirašęs visus audituotų projektų perdavimo–priėmimo aktus, nors sutartyse buvo nurodyti kiti atsakingi asmenys.
Milijonai tolesnei sistemos priežiūrai
Nors e. sveikatos sistemos projektai baigti įgyvendinti dar 2015 m., tolesnė sistemos priežiūra kainuoja milijonus eurų, be to, kasmet vis daugiau. Sveikatos apsaugos ministerija kasmet skiria biudžeto lėšas VĮ Registrų centrui, kaip pagrindinio ESPBI IS tvarkytojo, funkcijoms vykdyti: 2015 m. antrą pusmetį – 0,2 mln. Eur, 2016 m. – 1 mln. Eur, 2017 m. – apie 2 mln. Eur. VĮ Registrų centrui nustatyti neambicingi veiklos vertinimo rodikliai, nesusieti su sistemos kokybe ir neparodantys ESPBI IS klaidų, techninių ir integracijos problemų masto. Auditoriams abejonių kelia ir didelis su šia sistema dirbančių įmonės darbuotojų skaičius – projekto lėšomis kompensuojamas apie 45 darbuotojų darbo užmokestis, be to, 2017 m. jis pakeltas beveik dvigubai, nekeičiant veiklos vertinimo rodiklių. Nors ESPBI IS nuostatuose numatytos VĮ Registrų centro, kaip pagrindinio sistemos tvarkytojo, funkcijos, už jas nėra atsiskaitoma.
Kompetencijos ir koordinavimo stoka
Nustatyta, kad sistemos kūrimo procesas buvo nepakankamai koordinuojamas: neužtikrintos tinkamos ir pakankamos visų komponentų integracijos, tinkama asmens duomenų apsauga, sistemai palaikyti nenupirktas reikiamas kiekis licencijų. Sistemos naudotojams buvo skiriama per mažai dėmesio: trūksta įgūdžių pildant elektronines formas, o IT priežiūros personalas ne visada pajėgus spręsti kylančias problemas. Be to, kai kurie techniniai sprendimai ateityje gali sukelti ESPBI IS stabilumo problemas. Programiniame kode palikta klaidų, kurios iššaukia ESPBI IS klaidas.
Pažeidimai nustatomi, bet netaisomi
E. sveikatos sistemos kūrimą ne kartą tikrino atsakingos valstybės institucijos – Valstybės kontrolė, Seimo Antikorupcinė komisija, VPT ir CPVA, tačiau į pateiktas pastabas nereaguojama, pažeidimai netaisomi.
Rekomendacijos ir atsakomybė
VĮ Registrų centrui rekomenduota spręsti klausimą dėl atsakingų asmenų atsakomybės bei žalos atlyginimo ir patikslinti vidaus teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų pirkimų atlikimą.
Ministro R. Masiulio teigimu, audito rezultatus galutinai turės įvertinti naujasis VĮ Registrų centro vadovas.
