Rusija paleido milžinišką plaukiojančią branduolinę jėgainę

Jei pasaulis ketina prieiti liepto galą, tai kodėl to nepadaryti triukšmingai ir nepasirinkus beprotiško būdo? Tarkime, pastačius atominę jėgainę ant baržos ir nusiunčiant ją į Arktį? Skamba beprotiškai? Ką gi, Rusija tai jau daro. Ir jei tai skaitant atsirado baimės jausmas bei minčių, kad vieną dieną toks objektas gali atsirasti ir prie mūsų Baltijos jūros šalia Kaliningrado, mes jus puikiai suprantame.

Rusija iš savo laivų statyklos Sankt Peterburge paleido pirmąją pasaulyje plaukiojančią atominę elektinę „Akademiką Lomonosovą“. Jis yra traukiamas į Murmanską, Rusijos šiaurės vakaruose esantį uostamiestį. Ten į jį bus pakrauti degalai, o pasak „The Independent“, jo galutinis tikslas yra Pevekas, kuriame ši plaukiojanti atominė jėgainė nuo 2019 metų vasaros pradės gaminti elektros energiją.

© Nicolai Gontar | „Greenpeace“

Jėgainė neturi galimybių pati judėti, todėl turi būti nutraukta iki galutinio tikslo. Toks visos jėgainės tempimo būdas yra pigesnis nei jegainė būtų gabenama dalimis ir surenkama vietoje. Kai šis „Akademikas Lomonosovas“ atsidurs Peveke, skaičiuojama, kad jis elektros energija aprūpins 100 000 žmonių, bet greičiausiai pagrindinis tikslas yra visai ne žmonių gerovė.

Šis laivas taip pat aprūpins reikalinga energija naftos ir dujų gavybos platformas. O tai pasidarė itin aktualu, kai dėl visuotinio atšilimo atsivėrė ne tik nauji laivybos maršrutai Arkties regione, bet tuo pačiu tapo Rusijai prieinami ir nauji iškastinio kuro ištekliai.

Dėl Arktyje esančių naudingųjų iškasenų nuolat konkuruoja Rusija, Kinija ir JAV. Rusija šeimininkauja daugiau kaip pusėje Arkties pakrantės, kuri eina išilgai Rusijos šiaurinių krantų. Manoma, kad Rusija nori kuo giliau įsiskverbti į Arktį, kurioje glūdi 35 trilijonų dolerių vertės naftos ir gamtinių dujų klodai.

Tad kai tik „Akademikas Lomonosovas“ pasieks Peveką, jis iškart pakeis atitinkamai 1974 m. ir 1961 m. pastatytas Bilibino atominę ir Chaunskajos akmens anglies elektrines. Branduolinė jėgainė, nors ir švaresnis ir, žinoma, geresnis variantas šylančiai mūsų planetai, nei anglies jėgainės, bet tai vis tiek yra rizikingas verslas.

Ir dar atominę jėgainę, tiesiogine to žodžio prasme, padėti ant laivo, kurį, skirtingai nuo branduolinio povandeninio laivo, itin paveiks atšiaurios Arkties oro sąlygos? Sakyti, kad tai rizikingas planas yra net ir per švelnu. Kritikai šį Rusijos laivą jau spėjo pakrikštyti „plaukiojančio Černobylio“ ir „branduolinio Titaniko“ pavadinimais.

Rusijos energetikos bendrovė „Rosatom“, kuri ir sukūrė „Akademiką Lomonosovą“, paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad plaukiojantis rektorius bus „neįveikiamas“ cunamiams ir kitoms stichinėms nelaimėms ir kad jis atitinka visus Tarptautinės atominės energijos agentūros reikalavimus. Taip pat teigiama, kad „Akademikas Lomonosovas“ yra nekenksmingas aplinkai.

Tačiau aktyvistų grupės, o taip pat Norvegijos ir Švedijos vyriausybės nėra įsitikinusios, kad didelis ir laisvai plaukiojantis branduolinis reaktorius bus saugus. Tas pats pasakytina ir apie naftos gavybos operacijas, kurios pasižymi įvairiais incidentais, kaip, kad naftos nutekėjimu į subtilią, jautrią ir jau taip teršiamą Arkties ekosistemą.

„Akademikas Lomonosovas“ yra rizikingas projektas ir „Rosatom“ daro viską, kad jis būtų sėkmingas. Jei kažkas nutiktų ne taip, brangus planavimas ir testavimas nueitų šuniui ant uodegos, o drauge su šiuo projektu žlugtų ir iškastinio kuro kasybos planai, nes nebeliktų būtino energijos šaltinio. Bet tai turbūt mažiausia bėda. Atominės avarijos pasėkmės būtų milžiniškos: nuo stipriai pažeistos Arkties ekosistemos iki radiacija užterto vandenyno vandens, kuris galėtų nukeliauti bet kur.

Belieka tik sukryžiuoti pirštus ir viltis, kad viskas bus taip, kaip sako „Rosatom“, o ne kaip apokaliptiniame filme. Tačiau galvoje vis tiek lieka mintis: „o kas jeigu...?“