Situacija su „Metrail“ pažymomis yra verslo išniekinimas, kitaip sunku būtų ją kvalifikuoti. Valstybė licencijuoja organizacijas, valstybė reguliuoja ir tikrina atliekų tvarkytojus, kurie išduoda pažymas. Tačiau vienam tokiam tvarkytojui („Metrail“) „įklimpus“, skandinami visi, net tie, kurie nėra kalti. Be to, staiga atsiradusią mokesčio naštą siekiama pritaikyti tik vieniems – gamintojams ir importuotojams.
Situacija su „Metrail“ pažymomis yra verslo išniekinimas, kitaip sunku būtų ją kvalifikuoti. Valstybė licencijuoja organizacijas, valstybė reguliuoja ir tikrina atliekų tvarkytojus, kurie išduoda pažymas. Tačiau vienam tokiam tvarkytojui („Metrail“) „įklimpus“, skandinami visi, net tie, kurie nėra kalti. Be to, staiga atsiradusią mokesčio naštą siekiama pritaikyti tik vieniems – gamintojams ir importuotojams.
Dar daugiau – pačios valstybės institucijos nusprendžia netikrinti „Metrail“ kelis metus (yra tai įrodantys dokumentai) ir dėl to problema tik gilėja. Ydingas reguliavimas, kurį sukūrė valstybės institucijos, ydinga ir kontrolė, tačiau galiausiai našta dėl viso to užkeliama verslui. O kas galiausiai už tai sumokės? Atsakymas paprastas – mes ir jūs, vartotojai. Ne valdininkai, kurie sukūrė ydingą reguliavimą ar tinkamai nevykdė funkcijų.
Ar taikos derybos dar turi perspektyvą?
Atrodo, kad tokioje situacijoje Aplinkos ministerija (AM) turėtų daryti viską, idant situacija būtų išspręsta greitai ir taikiai. Deja, taikos derybos vyko labai klampiai ir jos vis dar tęsiasi, mat ministerija nuolat iškelia naujus reikalavimus.
Antai iš pradžių sutarta, kad reikės papildomai sutvarkyti 1/3 iš „Metrail“ nurašyto atliekų kiekio, likę 2/3 bus įskaityti iš kitų sistemų (užstato sistemos, kurioje užduotys viršytos). Po kurio laiko kalba ėjo jau apie papildomų atliekų rūšiavimo konteinerių pirkimą. O šiuo metu AM reikalauja papildomai sutvarkyti visą iš „Metrail“ nurašyta atliekų kiekį. To nepadarius, bus siekiama didelių baudų, kurios kelis kartus viršys sutvarkymo kaštus.
Derybos nusitęsė tiek, kad suėjo taršos mokesčio mokėjimo terminai ir dabar daugumai įmonių kyla klausimas: ar dabar jau reikia mokėti padidintą taršos mokestį, ar dar palaukti?
Mokėti mokestį, ar bylinėtis?
Sumokėjus mokestį iki nustatytų datų, būtų kiek sumažinta (tačiau neeliminuota) įmonės rizika dėl delspinigių, baudų ir padidinto tarifo taikymo. Tačiau kartu padidėtų bendra rizika, nes sumokėjus, netiesiogiai būtų pripažintas pažeidimas. Dėl to susilpnėtų pozicijos bylinėjantis dėl sprendimų, kuriais panaikintos pažymos.
Be to, sumokėjus mokestį, net ir pasibaigus teisminiams ginčams, gali sueiti mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminai (5 metai). Tai reiškia, kad nebus galimybės tikslinti deklaracijas, o kartu – susigrąžinti sumokėtą mokestį.
Mūsų vertinimu, nemokant mokesčio dabar, galima rizika yra delspinigiai. Tuo metu rizika dėl padidinto tarifo mokesčio nėra reali, nes nei gamintojai, nei importuotojai nenuslėpė mokesčio – tokia situacija kilo dėl „Metrail“ kaltės.
Svarbi ir neseniai paskelbta VMI pozicija – inspekcija linkusi įmones atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių, jeigu jos pateiks paprasčiausią prašymą.
Mokesčio mokėjimas nebūtinai apsaugos nuo baudų
Norint sumažinti apskaičiuotinų delspinigių dydį, galima suformuoti mokesčio permoką, arba, prašyti atleisti nuo jų.
Dabar nesumokėjusi papildomo taršos mokesčio įmonė, tikėtina, sulauks VRAAD patikrinimo mokestinės prievolės nustatymui. Tačiau šio patikrinimo rezultatus galima ginčyti ir įrodinėti, kad šioje situacijoje gamintojas-importuotojas nėra kaltas dėl teisės pažeidimo. Taip atsirastų galimybė teikti prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų bei ginčyti patį padidinto tarifo mokestį.
Tačiau, jeigu įmonė apsispręs mokestį sumokėti iškart, užsitęsus bylinėjimuisi ir jį laimėjus, dėl senaties gali nelikti galimybių susigrąžinti sumokėtą mokestį.
Be to, jei visi sumokės mokestį, AM nelabai liks dėl ko derėtis...
