Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia. Tuo neabejoja nė vienos įmonės vadovas, kalbėdamas apie būtinas diegti technologijas. Tiesa, dažnu atveju tai reiškia, kad darbuotojų reikia mažiau. 
Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia. Tuo neabejoja nė vienos įmonės vadovas, kalbėdamas apie būtinas diegti technologijas. Tiesa, dažnu atveju tai reiškia, kad darbuotojų reikia mažiau.
„Euronics“ bendrovė dirba 36 šalyse, Lietuvoje šiai įmonei priklauso buitinės technikos ir elektronikos mažmeninės prekybos tinklas „Topo centras“. Į Lietuvą atvykęs vykdantysis „Euronics International“ direktorius Johnas Olsenas naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokios inovacijos naudojamos prekyboje ir kaip prioritetu tampa pirkėjų duomenys.
Ruslano Kondratjevo / tv3.lt nuotr.
– Jau dabar užėję į „Topo centrą“ matome savitarnos kasas, robotą „Pepperį“, elektronines etiketes. Kas toliau?
– Mes norime prekybos inovacijas atvesti į šalį. Elektroninėmis etiketėmis galima labai greitai atitikai kainas internete ir fizinėje parduotuvėje, bet ši technologija labai brangi. Svarbu ir tobulinti elektroninės prekybos platformą. Ypač svarbūs tampa duomenys, kurie leidžia būti daug efektyvesniais ir pasiūlyti inovatyvių sprendimų.
– Kaip prekyboje naudojate dirbtinį intelektą?
– Kaip matėme, yra robotas. Taip pat yra internetiniai asistentai. Nors mano nuomonė apie juos nėra labai gera. Paklausys, atsakymai gaunami per daug bendri, paprasti. Mums reikia lėtai tobulinti ir išbandyti technologijas, kad būtų patikima. Duomenų turėjimą reikia suderinti su teisinėmis privatumo taisyklėmis. Kad būtų galima žinoti, jog šis vartotojas prieš 5–6 metus pirko televizorių, galbūt jam reikėtų pasiūlyti kažką naujo. Tokius dalykus dar galime tobulinti, siūlyti stipresnius asmeninius pasiūlymus remiantis apsipirkinėjimo elgsena. Tai svarbu ir dirbtinis intelektas čia be abejonės pasireikš.
Minėti internetiniai konsultantai, šiuo metu juos naudojame keliose rinkose. Mes visą technologiją naudojame ir atsižvelgiame į vartotojus. Tačiau žvelgdami į 3D technologijas matome, kad kartais, kai yra dirbtinio intelekto per daug, kai technologija tampa per sudėtinga naudojimui ir nesuteikia reikiamo atsako vartotojams, ji neprigyja. Mes bandysime testuoti technologijas keliose šalyse, jei bus pozityvus atsakas, tada daugiau šalių naudosime internetinius konsultantus.
– Privatūs duomenys tampa labiau jautriu klausimu, ypač turint omenyje paskutinį „Facebook“ skandalą. Kaip jūs ruošiatės apsaugoti duomenis?
– Mes nagrinėjame teisinę bazę, kad darytume tik tuos dalykus, kuriuos galime. Vartotojai patys sutinka su sąlygomis, bet, reikia pripažinti, retas kas skaito tuos visus šimtų puslapius ir žino, kas su jų duomenimis nutinka. Dėl to reikia laikytis ribų. Europos Sąjungos privačių duomenų apsaugos įstatymai daug stipresni nei Kinijoje ar Dubajuje. Ten, pavyzdžiui, jei pirkėjas duoda savo telefono numerį, tu gali matyti, ką jis internetu žiūri mūsų puslapyje ir sakyti jam, matau, kad domėjotės kavos aparatu, galbūt norėtumėte šio ar ano modelio.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui Europos Sąjungoje, sakytų, kad „Didysis brolis“ mus stebi. Tačiau kitos kitaip reaguoja. Bet mes visada stengiamės išlikti ES įstatymų ribose. Ir sukurti tokią erdvę, kur vartotojas gali pats nuspręsti dėl duomenų naudojimo.
– Šiuo metu matome, jog elektroninės etiketės nepritaikytos dar visose parduotuvėse. Ar tai keisis?
– Žinoma, ši investicija atsieina labai daug. Dabar ji testuojama tam tikrose kategorijose. Ilguoju laikotarpiu, reikia skaičiuoti, kas atsiperka labiau. Pavyzdžiui, jeigu turime apie 20 tūkst. prekių ir norime turėti puikų online offline kainų atitikimą, gali prireikti 300–500 žmonių, kurie prižiūrėtų ir keistų kainas. Tada skaičiuoji, kiek mokėtum tiems darbuotojams vietoje kelių žmonių, kurie tiesiog prižiūrėtų elektronines etiketes. Tai kiekvienas prekybininkas turi nuspręsti, ar atsiperka tai. Bet, mano nuomone, tai bus ateitis.
– Pridedant dar ir savitarnos kasas, galima teigti, kad robotai perima žmonių darbus?
– Žinoma. Pavyzdžiui perkant smulkesnius produktus, kur nėra papildomų sąlygų, pasiūlymų, be problemų gali nueiti į savitarną.
– Tai, ar matote tokią ateitį, kur robotų bus tik daugiau, o darbuotojų mažiau?
- Sakykime taip, mes tikimės, kad galėsime priimti kuo daugiau darbuotojų. Tiek, kad užtektų konsultacijoms mūsų pirkėjams. Tačiau mes norime ir inovuotis. Matome kitur pavyzdžių, kad žmogus apmokamas, tačiau po kelių mėnesių įmonę palieka. Tai įmonei kainuoja. Pas mus matome, kad vidutiniškai 7 metus žmogus prabūna. Tai be abejonės turi investuoti daugiau į tuos žmones, kad jie ne metus tik išbūtų ir tai vėlgi kainuoja. Bet, jei tai grįžta geresniais rezultatais, pirkėjų didesniu pasitenkinimu, į tai būtina investuoti. Žinoma, nekvalifikuoto mažai apmokamo darbo tam tikros dalys bus automatizuotos. Tokia tendencija. Nenorima imti ir atimti iš žmonių darbą, tačiau reikia sekti tendencijas. Negali kovoti prieš pasaulines tendencijas.
