Siekdama optimizuoti vidinius procesus, didinti darbų atlikimo efektyvumą ir produktyvumą, Susisiekimo ministerija pradeda savo veiklos procesų robotizavimą. Automatizavus daug monotoniško darbo reikalaujančias veiklas, bus ne tik optimizuojami kaštai, sutaupoma laiko, bet ir padidintas darbuotojų pasitenkinimas darbu – jiems nebereikės atlikinėti pasikartojančių užduočių.
Siekdama optimizuoti vidinius procesus, didinti darbų atlikimo efektyvumą ir produktyvumą, Susisiekimo ministerija pradeda savo veiklos procesų robotizavimą.
„Negalime būti pasyvūs vykstančių pokyčių stebėtojai. Turime įsileisti, išbandyti ir prisijaukinti naujausias technologijas, kurios duoda apčiuopiamą naudą. Ministerija visą dokumentų valdymo procesą atlieka elektroninėmis priemonėmis. Atsisakę popieriaus, dabar žengiame kitą svarbų žingsnį procesų optimizacijos ir skaitmenizacijos link – robotizuojame rutinines veiklas“, – teigia Susisiekimo ministerijos kanclerė Inga Černiuk.
Robotas – penkis kartus greitesnis
Automatizavus daug monotoniško darbo reikalaujančias veiklas, bus ne tik optimizuojami kaštai, sutaupoma laiko, bet ir padidintas darbuotojų pasitenkinimas darbu – jiems nebereikės atlikinėti pasikartojančių užduočių.
Susisiekimo ministerijos kanclerės teigimu, robotizavus analitinio mąstymo nereikalaujančius rutininius procesus, darbo našumas galėtų išaugti net kelis kartus. Paskaičiuota, kad robotas, pavyzdžiui, registruodamas sąskaitas, tą patį darbą atlieka penkis kartus greičiau negu žmogus, be to jis gali nepailsęs dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Šiuo metu Susisiekimo ministerijoje robotizuojamas procesas, kurio metu automatiškai sugeneruojamas pranešimas, užregistruojamas ir įkeliamas į E. pristatymo sistemą. Visi šie daug laiko, atidumo ir kantrybės reikalaujantys monotoniški procesai bus patikėti programinei įrangai, o 5 darbuotojai, kurie įprastai atlikdavo šiuos darbus, galės koncentruotis į didesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas.
Pirmajame etape pavyko sėkmingai atlikti virš 400 tokių operacijų. Planuojama, kad per balandžio – gegužės mėnesius bus automatiškai parengta ir išsiųsta gavėjams daugiau kaip 6000 laiškų.
Ateityje ministerija planuoja plėsti robotizuojamų veiklų skaičių ir spektrą. Robotizavimui planuojama rinktis trumpus, dažnai pasikartojančius, paprastus procesus – tokius kaip dokumentų registravimas, archyvavimas, persiuntimas iš vienos sistemos į kitą, sąskaitų registravimas ir pan.
Įmonėse – naujosios informacinės technologijos
Robotizavimas, dirbtinio intelekto įdarbinimas, naujosios informacinės technologijos kasdieniuose darbo procesuose – visa tai jau gerai pažįstama ir sėkmingai diegiama bei taikoma Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse bei įstaigose.
Lietuvos transporto saugos administracijoje sėkmingai veikia robotizuotas sąskaitų registravimo procesas. Praėjusiais metais AB Lietuvos paštas išbandė prenumeratos užsakymų pateikimo, sąskaitų suformavimo ir išsiuntimo, pardavimų ataskaitų sutikrinimo procesų robotizavimą.
Klaipėdos uoste yra įdiegtos modernios bendrauostinės sistemos, ne tik taupančios žmogiškuosius išteklius, bet ir gerokai spartinančios įvairias procedūras. Krovinių ir prekių bei Laivybos uoste valdymo informacinės sistemos uoste veikiančioms įmonėms ir institucijoms sudaro sąlygas operatyviai keistis įvairiais elektroniniais dokumentais. Tai savo ruožtu mažina krovinių ir transporto priemonių prastovas uoste ir leidžia efektyviau panaudoti esamą uosto infrastruktūrą (krantines, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius) taupant investicines lėšas jos gerinimui.
22 mln. eurų investicija atsipirks per 3 metus
AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo technologijų valdymą ketina sujungti į vieningą sistemą, kurios valdymas būtų patikėtas dirbtiniam intelektui. Per porą metų įmonėje planuojama įdiegti vieną pažangiausių inovacijų pasaulyje, padėsiančią eliminuoti klaidas ir gelbėti žmonių gyvybes geležinkelyje. Sujungus visas AB „Lietuvos geležinkeliai“ technologijas į vieną tinklą planuojama per nuotolį sėkmingai valdyti kritines situacijas, užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, mažinti gedimų tikimybes, užtikrinti aktyvią kibernetinę saugą ir eismo saugumą.
Skaičiuojama, kad investicijos į šį projektą iš viso gali siekti iki 22 mln. Eur, o jo įgyvendinimas užtruks iki 2022 metų. Tačiau jo finansinis efektas – beveik 7 mln. Eur per metus, iš esmės projektui leis atsipirkti ir pasiekti ekonominį naudingumą per 3 metus.
