Greičio mėgėjams baigiasi katino dienos – sektoriniai greičio matuokliai jau netrukus pradės veikti 25 Lietuvos kelių ruožuose. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) teigimu, greičio matuoklių startas vis būdavo nukeliamas dėl metrologinių patikrų, tačiau šis procesas jau prie finišo tiesiosios. Beliko kiek palaukti, ir 50 išmaniųjų akių ims sekti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus.
Beliko mėnuo
LAKD atstovas spaudai Evaldas Tamariūnas Alfa.lt patvirtino, kad projektas užstrigo dėl metrologinių patikrų. Dėl to dar balandį žadėtas sektorinių greičio matuoklių veikimo startas buvo nukeltas keliems mėnesiams.
Pasak LAKD ryšių su žiniasklaida specialisto, metrologinės patikros artėja prie pabaigos. „Gegužės pabaigoje jau turėsime viską. Pirminės metrologijos sutartys bus pasirašomos jau kitą savaitę“, – sakė E. Tamariūnas.
Vidutinio greičio matuoklis / © Edvard Blaževič
Visgi LAKD neatskleidžia, kada konkrečiai turėtų startuoti sektorinių greičio matuoklių sistema. Ir toliau tradiciškai teigiama, kad tai bus antro metų ketvirčio pabaigoje – t. y. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.
LAKD taip pat žada, kad visuomenė neliks nežinioje – vos tik sektoriniai greičio matuokliai pradės veikti, žiniasklaida bei šalies gyventojai bus apie tai informuoti.
Bando jau keletą metų
Sektoriniai greičio matuokliai dar 2015 m. vasarą buvo pradėti bandyti šalies keliuose. Tuomet žadėta, kad jau netrukus jie pradės fiksuoti pažeidėjus 25 skirtingose Lietuvos dalyse. Nors sumontavus įrenginius šie ir pradėjo fiksuoti pažeidėjus bandymų režimu, vairuotojai galėjo lengviau atsikvėpti – jiems negrėsė jokia bauda.
Minėti įrenginiai sumontuoti 25 kelio ruožuose visoje Lietuvoje. Parenkant vietas sektoriniams greičio matuokliams buvo parengtas išsamus vietų tinkamumo atrankos algoritmas, paremtas tam tikrų kriterijų įvertinimu.
Algoritmas įvertina vietos tinkamumą pagal faktines greičio viršijimo reikšmes nustatydamas, kokia greičio viršijimo įtaka avaringumui (tiesioginė greičio viršijimo įtaka eismo saugumo situacijai tam tikrame kelio ruože), taip pat įvertinamas kelio ruožo eismo ir aplinkos sąlygų tolydumas (tam tikrų eismo sąlygų homogeniškumas), techninės sistemos įrengimo sąlygos, prietaisų matomumo sąlygos, antivandalinės sąlygos ir kt.
Greitį viršijo kas trečias
2017 m. gruodžio mėn. vykę bandomieji greičio matavimai parodė, kad leistiną greitį viršija maždaug kas trečias vairuotojas.
LAKD duomenimis, pernai gruodį bandomuoju režimu veikusi vidutinio greičio matavimo sistema 25 kelių ruožuose iš viso įvertino daugiau nei 1,6 mln. pravažiavusių transporto priemonių vidutinį greitį. Nustatyta, kad leistiną greitį viršijo daugiau nei trečdalis (apie 34 proc.) vairuotojų.
Kontroliuojamuose ruožuose, kuriuose leistinas greitis buvo iki 90 km/val. (kai kur – tik 70 arba 80 km/val.), per mėnesį užfiksuota beveik 3000 automobilių, važiavusių greičiau nei 130 km/val. Didžiausias leistino greičio viršijimas – vidutinis 192 km/val. greitis – užfiksuotas kelyje A7 tarp Marijampolės ir Kybartų. Daugiausia pažeidimų atvejų nustatyta kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai. reklama
Apie vietas jau perspėja išmanieji pagalbininkai
Kol Lietuvoje dar tik testuojami sektoriniai greičio matuokliai, vairuotojai jau gali pasitikrinti saugaus greičio palaikymo įgūdžius bei pradėti keisti vairavimo įpročius, jeigu šie yra netinkami. Kaip perspėja draudikai, išmaniosios programėlės jau perspėja apie ruožus, kuriuose ateityje bus matuojamas vidutinis greitis.
„25-iuose eismo ruožuose ruošiamas vadinamasis sektorinis greičio matavimas, kuomet fiksuojamas ne momentinis automobilio greitis, bet vidutinis greitis tam tikrame kelių kilometrų ilgio ruože. Jau testuojant sistemą gruodį pranešta, kad greitį viršijo net kas trečias vairuotojas, todėl savaitgalį į kelionę išsiruošę ir greitį labiau už savo bei keleivių saugumą vertinantys vairuotojai gali įsitikinti, kokiuose kelio ruožuose jiems teks būti budriems ir palaikyti leistiną vidutinį greitį“, – anksčiau yra teigęs BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Sprendžiant iš LAKD gautų bandymų rezultatų akivaizdu, jog didžiajai daliai šalies vairuotojų reikės pasitempti bei pakeisti savo vairavimo įpročius, jeigu jie nori išsaugoti savo vairuotojo pažymėjimą ar sutaupyti pinigų.