„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclay“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta.
„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclay“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta. Kalbama tiesiog apie struktūrinius pokyčius optimizuojant veiklą. O tai, anot išplatinto pranešimo, gali lemti apie 350 darbuotojų funkcijų panaikinimą arba perkėlimą iš Lietuvos.
Gali būti, kad „Barclay“ visiškai nutrauks veiklą Lietuvoje
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius turėdamas ilgametę patirtį didelėse korporacijose pabrėžia, kad didžiulės korporacijos šiaip sau tokių veiksmų nesiima, mat kalbama apie labai reikšmingą skaičių žmonių. Pasak jo, tai gali rodyti, kad Lietuvos nebėra šio banko strategijoje.
„Iš komunikacijos prasmės suprantu, kad buvo vidinė komunikacija trečdaliui žmonių, galbūt ir daugiau, kurie bus paliesti šio strateginio pokyčio. Šis pokytis buvo daromas penktadienį vakare, kas reiškia kad neypatingai tie žmonės ir buvo raminami po to. Man tai indukuoja vieną dalyką „Barclays“ turi naują vadovą, naujasis vadovas turi aiškią savo strategiją ir toje strategijoje, Lietuvos kaip geolokacijos centro, paprasčiausi nėra. Tai aš galiu matyti iš strategijos, pranešimo ir veiksmų. Ir šiaip, vieno trečdalio juokais nepaleisi. Mechanika tokia, kad po to likę du trečdaliai pradeda abejoti, ar jiems čia iš vis apsimoka dirbti ir jie per du metus tyliai ramiai patys išeina. Tokiu būdu centas tiesiog pats užsidaro“, – nurodė M. Zalatorius.
Jis patikina, kad gal atlyginimai ir negalime konkuruoti su Indija, tačiau garantuotai „Barclays“ turės centrą Europoje ir mes galėjome būti vieni pretendentų tą centrą išlaikyti. Kodėl netapome? Viena priežasčių gali būti ir tai, kad neturime tiesioginio skrydžio į pagrindinį Londono oro uostą „Heathrow“. Šiuo metu skrydžiai vykdom į tolimesnius oro uostus, iš kurių reikia dar apie valandą važiuoti iki Londono centro.
„Jei nori susijungti kraujotaką tai jungiame širdį su širdimi o ne kulną su kulnu. Dažniausiai kada priimamas sprendimas, sakoma, kad dėl kaštų, bet kaštai trečia ar ketvirta eilutė vertinimuose, būna daug kitų ir kartais jie tokie paprasti, kaip skrydžiai“, – nurodė M. Zalatorius.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas pabrėžia, kad itin svarbu išsiaiškinti tikslais priežastis, kodėl Lietuvos plėtrai nepasirinko „Barclay“. Jei nerasime atsakymo į šį klausimą, anot jo, „Barclays“ gali būti tik viena pirmųjų įmonių, kurios nusprendžia nebesiplėsti ar net trauktis iš Lietuvos.
„Labai svarbu diskutuoti apie priežastis, kodėl Lietuva nebuvo pasirinkta. Šioje vietoje reikia kalbinti tokius žmones kaip „Investuok Lietuvoje“ vadovą Mantą Katiną. Vienas dalykas yra prišaukti investicijas, kitas dalykas, daug svarbesnis – išlaikyti, nes prišaukti labai herojiška, tave liaupsina, bet išlaikymas yra sunkus darbas. – Tai, kad M. Katinas šiuo metu atostogose. – Žmogus negali atostogauti po tokio skelbimo, jis turi atvažiuoti ir spręsti krizę. Manau, tai rodo, kad nei su juo, nei su kuo kitu nebuvo tai diskutuota“, – tv3.lt komentavo M. Zalatorius.
Ar galėjo baigtis žadėta parama?
Verslo angelų fondo partneris, investuotojas Algimantas Variakojis naujienų portalui tv3.lt priminė, kad visgi, kai „Barclays“ atėjo į Lietuvą jiems buvo skirta finansinė parama, suteiktos lengvatos. Tad kyla klausimų, galbūt lengvatos baigėsi ir „Barclays“ tapo daug brangiau išlaikyti visas darbo vietas.
„Jie kai atėjo, jiems buvo suteikta nemažai lengvatų, mes nežinom kokios, kaip, ir kiek pinigų buvo duota, kad būtų sukurtos darbo vietos. Dabar jie traukiasi ir nežinau, kaip su tais įsipareigojimais. Kalbame apie tai, ar tokiu būdu reikia prisitraukinėti investuotojus: sudarant lengvatas, duodant pinigų, kai po to paaiškėja, kad jie išeina ir tos darbo vietos dingsta“, – kėlė klausimus investuotojas.
Pasak jo, Vyriausybei derėtų šią situaciją itin atidžiai įvertinti, ar verta tuomet kažkam suteikinėti lengvatas žengiant į Lietuvą, jei po to tos pažadėtos darbo vietos naikinamos. Tiesa, A. Variakojis neatmeta, kad dėl augančių atlyginimų Lietuva gali tapti jau ir per brangia šalimi kai kuriems darbdaviams. Tačiau jis pabrėžia, kad Lietuvos programuotojai daug talentingesni nei Indijos.
Tradicinis bankinis sektorius susiduria su vis daugiau iššūkių
„Nextury Ventures“ įkūrėjas investuotojas Ilja Laursas pirmiausia pastebi, kad didelės korporacijos mėgsta bangomis atleisti daug darbuotojų. Tai gana įprasta. „Barclay“ sprendimą galėjo lemti keletas priežasčių. Anot jo, viena jų – ne tokie sėkmingi bendrovės finansiniai metai. Tuomet bendrovės būna linkusios atsisakyti tam tikro dalies darbuotojų, paliekant didžiausią naudą nešančius. Kita priežastis – iššūkiai bankiniame sektoriuje. „Kalbant apie bankinį sektorių drįsčiau paspekuliuoti, kad tradicinis bankinis sektorius šiuo metu labai daug rimtų pokyčių pergyvena ir susiduria su rimtomis problemomis. Nes yra spaudžiama ir įstatymų, priežiūros. Iš kitos pusės atsiranda stipri konkurencija iš naujos kartos finansinio sektoriaus, kurie tarptautinius pavedimus daug pigiau gali pasiūlyti.
Per pastaruosius dešimt metų, nežinau, ar iš tikrųjų, ar prisidengiant vėliavomis kaip terorizmo finansavimas, buvo įvedinėjami įvairūs reguliavimai. Praktinių pavyzdžių daug: lietuvių kompanijos, kurios kuria inovatyvius sprendimus susijusius su blockchain ir kriptovaliutomis, skundžiasi kad Lietuvoje bankai neatidaro įmonėms sąskaitų, kurios nors kiek dirba su kriptovaliutomis. Bankininkai sako, kai ateina pilkais kanalais informacija, jog galite netekti licencijos, prarasti dabartinį verslą. Kai vienam startuoliui sąskaitos atidarymas gali reikšti didžiules baudas, tai nė vienas verslas negali leisti sau tokios rizikos“, – komentavo I. Laursas.
Jis nemano, kad įtakos dabar galėjo turėti robotizacija. Pasak jo, artimiausius kelerius metus robotai neatims darbų iš žmonių. Investuotojas taip pat prideda, kad nebesame pigios darbo jėgos šalimi, tad darbuotojams būtina dar labiau kelti kvalifikaciją, kad jų kompetencijos atitiktų mokamų atlyginimų lygį. Be to, pasak jo, kol „Barclays“ nepasakė viešai, kad juos užspaudė valstybė, tol šis sprendiams neturėtų turėti įtakos bendrai investiciniai aplinkai.
„Barclays“ optimizuos veiklą Lietuvoje
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje praneša, jog yra svarstoma optimizuoti jo veiklą. Pasak „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus Mariano Andrade Gonzalez, šis sprendimas susijęs su ilgalaike globalia banko strategija bei procesų optimizavimu.
„Kaip bet kuri kita didelė organizacija, „Barclays“ nuolat peržiūri savo veiklą visame pasaulyje. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės struktūra ir lokacijos, kuriose ji veikia, užtikrintų didesnį veiklos efektyvumą. Dėl to nuolat svarstome įvairias galimybes optimizuoti savo veiklą visame pasaulyje, įskaitant JAV, Indiją, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną bei Jungtinę Karalystę ir Europą, o joje – ir Lietuvą. Pabrėžiame, kad šie svarstymai vyksta globaliu lygmeniu, ir yra visiškai nesusiję su Lietuvos investicine aplinka“, – sako Mariano Andrade Gonzalez. Jo teigimu, šių svarstymų rezultatas gali būti apie 350 darbuotojų funkcijų panaikinimas arba perkėlimas iš Lietuvos.
