Robotai yra žmonių pagalbininkai. Tiesą sakant, nemažai gamyklų robotai ir žmonės yra bendradarbiai. Tačiau fantastiniuose filmuose robotai vaizduojami šiek tiek kitaip – dažnai jie yra mūsų priešai. Pirmasis žmogus, kurį nužudė robotas, žuvo dar 1979 metais „Ford“ gamykloje. Kodėl dabar jis būtų apsaugotas nuo tokios lemties?
Robotai yra žmonių pagalbininkai. Tiesą sakant, nemažai gamyklų robotai ir žmonės yra bendradarbiai. Tačiau fantastiniuose filmuose robotai vaizduojami šiek tiek kitaip – dažnai jie yra mūsų priešai. Pirmasis žmogus, kurį nužudė robotas, žuvo dar 1979 metais „Ford“ gamykloje. Kodėl dabar jis būtų apsaugotas nuo tokios lemties?
Visų pirma reikia pasakyti, kad dėl robotų kaltės žuvo daugybė žmonių. Tačiau ar tikrai reikėtų kaltinti robotus? Tikriausiai, kad ne, nes tai – tik įrankiai, kurie buvo sukurti ir valdomi žmonių. Visgi, mes savo mintyse jiems esame linkę suteikti asmenybes, nors iš tikrųjų roboto sukelta žmogaus žūtis yra mechaninis ar elektroninis gedimas, o ne šiaip klaida.
Robertas Williamsas buvo įprastas „Ford“ gamyklos darbininkas. 25-erių metų vyras dirbo liejykloje, kai jam buvo patikėta nauja užduotis – suskaičiuoti jau išlietas dalis, kurias robotas sudėjo į didžiulę lentyną. Pats robotas jas turėjo ir suskaičiuoti, tačiau tą dieną jis pateikinėjo klaidingus duomenis. Williamsas vikriai užlipo lentyna ir pradėjo skaičiuoti neseniai išlietas metalines detales. Tuo tarpu robotas ir toliau dirbo savo darbą, kai staiga jis trenkė Williamsui per galvą jį užmušdamas vietoje. Jauno vyro kūnas nebuvo surastas dar pusvalandį, nes jo niekas nepasigedo.
Tikriausiai jau spėjote pamanyti, kad tai buvo paties darbininko kaltė, tačiau teismas nusprendė kitaip ir žuvusiojo šeimai iš roboto gamintojo priteisė 10 milijonų JAV dolerių. Robotas ten neturėjo judėti taip, kaip judėjo, pats Williamsas nepadarė nieko, kas tuomet gamykloje buvo neįprasta. Dabar, nors mirčių nuo roboto rankos pasitaiko, tokia situacija sunkiai įsivaizduojama.
Nuo tų laikų robotai greitėjo ir protingėjo. Ilgą laiką prie jų net prieiti nebuvo galima – darbininkus ir robotus skyrė metaliniai barjerai. Tačiau dabar automobilių gamyklose vis dažniau taikoma kitokia doktrina – žmonės ir robotai yra bendradarbiai. Barjerai po truputį nyksta, nes taip galima pasiekti didesnį darbo efektyvumą ir darbuotojų komfortą. Pavyzdžiui, „Audi“ gamyklose robotai padeda pakelti sunkius komponentus, kad žmonėms nereikėtų lenktis, tačiau kartais juos įrengti automobilyje vis tiek turi žmogus. Todėl robotas ir žmogus dirba labai arti vienas kito. Tokios sistemos, kurios dabar plinta ir kitose „Volkswagen“ koncerno ir kitų didžiųjų gamintojų gamyklose, kainuoja didžiulius pinigus, tačiau padeda išvengti nelaimių. Didžiąją kainos dalį sudaro visa eilė sensorių, kurie pajaučia, kuomet žmogus atsiduria roboto judėjimo kelyje, ir dirbtinio intelekto sistema, kuri robotams leidžia mokytis ir priimti geriausius sprendimus pagal situaciją. Bet ar šios technologijos būtų išgelbėjusios Williamsą?
Gali pasirodyti kiek keista, tačiau jutikliai ir dirbtinis intelektas tuomet Williamso išgelbėję tikriausiai nebūtų. Kita vertus, jei panaši situacija pasikartotų šiais laikais, darbininkas tikriausiai liktų sveikas, bet ne dėl robotikos šuolių, o dėl saugumo taisyklių griežtėjimo. Kuomet robotas nebesugebėjo suskaičiuoti detalių, kurias pats sudėjo į lentyną, jis buvo paliktas veikti, nes jis ir toliau jas dėliojo. Šiais laikais jis būtų sustabdytas ir žmogus prie prastai veikiančio roboto siunčiamas nebūtų.
Kita vertus, skaičiuojama, kad pasaulyje yra 381 dalinai autonomiška ginkluotės sistema. Todėl ateityje galima tikėtis ir specialiai tam sukurtų robotų-žudikų.
