Balandžio 13 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai. Pirmoji vieta šiemet skirta penkių darbų autoriams. Pirmosios vietos laimėtojai tampa kandidatais atstovauti Lietuvai 2018 m. jubiliejiniame 30-jame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjo 14–19 dienomis vyksiančiame Dubline.
Balandžio 13 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai. Pirmoji vieta šiemet skirta penkių darbų autoriams. Pirmosios vietos laimėtojai tampa kandidatais atstovauti Lietuvai 2018 m. jubiliejiniame 30-jame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjo 14–19 dienomis vyksiančiame Dubline. Kas važiuos į Dubliną, paaiškės gegužės mėnesį, kai jaunieji mokslininkai atsiųs patobulintus darbus.
Pirmosios vietos laimėtoju tapo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos dvyliktokas Vilmantas Runas už darbą „Grafeno baterijų gamyba ir tyrimas“, darbo vadovė Irena Skamarakienė. Darbo tikslas – pagaminti, ištirti savybes ir praktiškai panaudoti grafeno baterijas (superkondensatorius). „Turbūt kiekvienas susiduriame su greitai išsikraunančių, trumpą tarnavimo laiką ir nedidelį įkrovimo ciklų skaičių, turinčių baterijų problema. Baterijos dažniausiai išsikrauna ne laiku ir ne vietoje, tuo metu kai jų labiausiai reikia ir aplinkui nėra kitų elektros energijos šaltinių. Šiuolaikinių baterijų didžiausias trūkumas ilgas įkrovimo laikas. Dėl visų šių priežasčių nusprendžiau pasigaminti grafeno bateriją. Grafenas – tai ploniausia kada nors dirbtiniu būdu gauta medžiaga – milijoną kartų plonesnė už žmogaus plauką. Ji taip pat yra tvirčiausia medžiaga pasaulyje (200 kartų tvirtesnė už plieną), bet nepaisant šios savybės grafenas labai lengvas ir lankstus“, – sako jaunasis mokslininkas.
Pirmoji vieta skirta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos dvyliktokei Gabijai Imbrasaitei už darbą „Bioplastiko su mėlynuoju pelėsiniu grybu Penicillium roqueforti poveikis kriaušių nokimui ir laikymuisi“, darbo vadovas Pranas Viškelis. 2014 m. pradėto tyrimo tikslas – ištirti bioplastiko su gryna mėlynojo pelėsinio grybo Penicillium roqueforti kultūra poveikį kriaušių nokimui ir išsilaikymui. Pasak Gabijos, svarbu rasti būdą apsaugoti nuo gedimo daržoves ir vaisius nenaudojant įvairių kenksmingų cheminių medžiagų. Kaip alternatyvą cheminiams preparatams galima naudoti valgomąsias plėveles bei įvairius mikroorganizmus ir taip, prailginus maisto tinkamumo vartojimui trukmę, sumažinti išmetamo maisto kiekius ir prisidėti prie globalios maisto švaistymo problemos sprendimo.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro ugdytinės Kotryna Šikšnelytė ir Vakarė Bakaitė pirmąją vietą iškovojo už darbą „Ar chlorofilas gali būti taršos bioindikatorius?“, darbo vadovė Donata Žiaukrienė. Tirdamos skirtingo užterštumo vietose – parke, miške, geležinkelio ir uosto teritorijose, intensyvaus eismo zonose – augančias pienes ir gysločius merginos nustatė, kad chlorofilo koncentracija priklauso nuo vietovės užterštumo ir jis gali būti naudojamas kaip taršos bioindikatorius, o žinant užterštas vietas galima greičiau imtis priemonių ir efektyviau mažinti taršą.
Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos dvyliktokas Linas Šepkauskas pirmąja vieta apdovanotas už darbą „Nuotekų dumblo komposto įvertinimas naudojant biotestus“, darbo vadovė Vaidilutė Šepkauskienė. Nuo 2016 m. atliekamo tyrimo tikslas – įvertinti nuotekų dumblo ir nuotekų dumblo su drožlėmis toksiškumą naudojant rapsų (Brassica napus) ir kompostinių sliekų (Eisenia hortensis) biotestavimo metodus. „Lietuvoje, taip pat ir Akmenės rajone, nuolat didėja nuotekų dumblo kiekiai. Norint jį panaudoti žemės ūkyje, būtina ištirti dumblo sudėtį cheminiais metodais, įvertinti visų nuotekų dumble esančių medžiagų komplekso poveikį gyviesiems organizmams, naudojant biologinius toksiškumo nustatytumo testus“, – kodėl jo tema aktuali, aiškina L. Šepkauskas.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktokei Medai Vaitkevičiūtei pirmoji vieta skirta už darbą „Dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides) lapuose esančių medžiagų alelopatinis poveikis pasirinktoms augalų rūšims“, darbo vadovė Vilma Baužienė. Tyrimas atskleidė, kad dygliuotojo šaltalankio lapų cheminės medžiagos turi alelopatinių savybių ir slopina piktžolių augimą. Šių augalų lapuose esanti Vanilino rūgštis padeda kovoti su piktžolėmis ir galėtų būti naudojama auginant ekologiškus vasarinius kviečius.
Nacionalinį ES jaunųjų mokslininkų konkurso etapą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Konkurso parneris – Valstybinis patentų biuras. Rėmėjai: UAB „Savaitė“, žurnalas „Ar žinai, kad“, leidykla „Šviesa“. Darbus vertina, mokinius konsultuoja šalies universitetuose ir mokslo centruose dirbantys mokslininkai. Vertinamas pateikto darbo originalumas, moksliškumas, profesionalumas ir kruopštumas, tyrimo metodikos naujumas, savarankiškumas, darbo tęstinumas, darbo vizualinis pateikimas bei gebėjimas darbo tema diskutuoti su komisijos nariais. Šiemet konkursui buvo pateikta daugiau nei 60 darbų, iš kurių mokslininkų komisija atrinko 25 prizininkus.
Valstybinis patentų biuras apdovanojo KTU gimnazijos mokinę Gabiją Jurkevičiūtę, kurios darbas „Itakoninės rūgšties poveikis neuronų gyvybingumui“ bus nominuotas specialiojo Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimui gauti (darbo vadovas Paulius Čižas). Valstybinio patentų biuro komisija atsižvelgė į pasiūlyto techninio sprendimo ir jo inovatyvumo, kūrybiškumo, praktinio pritaikomumo bei darbo išbaigtumo ir sprendimo nuoseklumo kriterijus.
Specialusis mokslininko Juliaus Bogomolovo įsteigtas prizas atiteko Kasparui Mackevičiui iš Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos už darbą „Išperėjimo ir auginimo sąlygų poveikio naminės vištos (Gallus gallus domesticus) organizmui nustatymas tiriant maistą“ (darbo vadovė Angelė Urbonavičiūtė).
Puiki galimybė praleisti savaitę Šveicarijos Alpėse ir dalyvauti Tarptautinėje gamtos tyrimų savaitėje (International Wildlife Research Week) atiteko pirmosios vietos laimėtojai Gabijai Imbrasaitei. Dviejų darbų autoriai savo darbus bus pakviesti pristatyti Kinijoje vyksiančiame Mokslo ir technologijų inovacijų konkurse paaugliams (China Adolescents Science & Technology Innovation Contest). Tyrimą „Didžiosios ugniažolės (Chelidonium majus) ekstraktų priešgrybinių sąveikų su amfoteticinu b įvertinimas ir jų pritaikymas klinikiškai svarbių mikroskopinių grybų sukeltų infekcijų terapijai in vitro“ Kinijoje pristatyti kviečiami Viktorija Juščenko ir Rytis Skamarakas iš Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos (darbo vadovė Jolanta Žilionienė), o Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai Ugnė Steponavičiūtė ir Domantas Burba į šią šalį deleguojami su darbu „Įvairiakrūvių jonų skaičiaus poveikis sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum) vegetatyvinių dalių augimui terpėje su giberelinus sintetinančiomis rizobakterijomis“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė).
Nacionalinis ES jaunųjų mokslininkų konkursas kasmet suburia gabiausius mokslinius tyrimus dar mokykloje pradedančius mokinius. Tai išskirtinė galimybė pristatyti savo darbus ir susipažinti su bendraamžių atliekamais tyrimais bei kuriamais išradimais, dalintis patirtimi ir gauti mokslininkų patarimų. Konkursu siekiama skatinti jaunus žmones siekti karjeros mokslo ir technologijų srityje. Geriausių darbų autoriai deleguojami atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurse (European Union Contest for Young Scientists – EUCYS), kuriame dalyvauja 14–21 m. amžiaus jaunimas ne tik iš Europos šalių, bet ir iš JAV, Kanados, Kinijos, Korėjos, Turkijos ir kt. Mūsų šalies mokiniai šiame konkurse yra iškovoję 21 prizą.
