Lietuva – viena blockchain technologijų lyderių pasaulyje, o lietuviški startuoliai vos per kiek daugiau nei metus sugebėjo sutelkti apie pusę milijardo eurų investicijų. Nors blockchain technologijos atvėrė galimybes iš esmės pakeisti daugelį gyvenimo sričių, vis dėlto šią technologiją vystančius startuolius vis dar persekioja įtarimų šešėliai.
Lietuva – viena blockchain technologijų lyderių pasaulyje, o lietuviški startuoliai vos per kiek daugiau nei metus sugebėjo sutelkti apie pusę milijardo eurų investicijų. Nors blockchain technologijos atvėrė galimybes iš esmės pakeisti daugelį gyvenimo sričių, vis dėlto šią technologiją vystančius startuolius vis dar persekioja įtarimų šešėliai.
Lietuvai svarbu atskirti, kurie blockchain verslai yra finansuojami skaidriai ir gali pagrįsti investuotojų pajamų kilmę, todėl būtina šviesti verslo bendruomenę apie taikomas pinigų plovimo prevencines priemones.
„Blockchain Centre Vilnius” vadovės Eglė Nemeikštytės nuomone „blockchain startuoliai turi būti atidūs ir atsargūs, stengtis apsaugoti savo reputaciją ir užtikrinti skaidrų prevencinių priemonių taikymą, o institucijos turi būti atviros ir linkusios bendradarbiauti su verslu. Lietuva pasaulyje yra vertinama, kaip palankiai į finansų technologijas žiūrinti jurisdikcija, todėl svarbu, kad reguliuojančios institucijos ir toliau stengtųsi kurti atvirą ir skaidrią reguliacinę aplinką, nuolatos bendraujant ir bendradarbiaujant su blockchain bendruomene.“
Tiek skaidrumas, tiek kriptografija yra neatsiejamos blockchain technologijų dalys, visu pirma dėl to, kad blokų grandinėje fiksuojamos absoliučiai visos transakcijos, kas sudaro galimybę atsekti kiekvienos virtualiosios monetos kelionę. Vis dėlto, nors ir galima žinoti, kada ir kokio dydžio transakcijos įvyko, tačiau kripto piniginės šiuo metu dažnai nėra susietos su konkrečių asmenų duomenimis ir galimybė sužinoti asmens tapatybę ir jo turimų kriptovaliutų kilmę yra sudėtinga. Dėl šios savybės atsiskaitymai kriptovaliuta yra siejami su didesne rizika, tačiau situacija keičiasi.
Praėjusių metų gruodį ES institucijos suderino galutinį Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvos pakeitimų (dar žinoma kaip 5AMLD) tekstą, tai reiškia, kad šioje direktyvoje įtvirtintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių privalės laikytis ir kriptovaliutų keityklos, keičiančios kriptovaliutas į fiat valiutą, ir atvirkščiai. Tikėtina, kad taisyklės bus viešai paskelbtos dar šių metų birželį, suteikiant ES valstybėms narėms 18 mėnesių įgyvendinti pakeitimus, kurie įpareigos kriptovaliutų keityklas identifikuoti ir patikrinti savo klientų, siekiančių pasinaudoti virtualiųjų valiutų keitimo į fiat valiutą, tapatybę bei kitą informaciją. Kaip žinia, procedūras, dar vadinamas „pažink savo klientą“ (angl. KYC – know your customer), jau ir dabar savo iniciatyva naudoja blockchain startuoliai, norintys žinoti per išankstinį valiutos leidimą (ICO – initial coin offering) pritrauktų investicijų kilmę.
„Motieka ir Audzevičius“ teisininkės Sigitos Adomaitytės nuomone, blockchain technologija gali būti panaudota su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susijusių problemų sprendimui: „Šiuo metu apie 30 % finansų ir bankų sektoriaus naudoja blockchain technologiją savo veikloje, per 3–5 metus, remiantis prognozėmis, šis skaičius turėtų pasiekti net 80 %, todėl naujasis reglamentavimas turėtų būti suprantamas ne tik kaip papildomos pareigos finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, bet ir kaip verslo galimybė, pavyzdžiui, blockchain technologijas pritaikančiam verslui pasiūlyti techninius sprendimus tiems, kurie savo veikloje privalo užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.“
Blokų grandine paremta pinigų plovimo prevencijos platforma leistų reguliuojančioms institucijoms, auditoriams ir kitoms atsakingoms institucijoms automatiškai stebėti milžinišką skaičių transakcijų vienu metu, o pastebėjus įtartinas transakcijas, jas iškart audituoti, nekintamais audito įrašais iš karto pasidalinant su visomis priežiūros institucijomis. Įvykus transakcijai, informacija apie siuntėją ir gavėją būtų automatiškai patikrinama duomenų bazėse, o pastebėjus, kad transakcija gali būti įtartina – signalas perduodamas visoms institucijoms. Be to, blokų grandinės dizainas gali užtikrinti asmens duomenų saugumą ir įgyvendinti pinigų plovimo prevencines priemones efektyviau ir aukštesniu saugumo lygmeniu, nei tai yra daroma dabar.
VŠĮ „Blockchain Centre Vilnius“ yra užsienio kapitalo startuolius, investuotojus ir vietinę blockchain technologijos bendruomenę buriantis centras, pasaulinio „Blockchain centre“ tinklo dalis, atveriantis Lietuvos startuoliams duris į Azijos ir Australijos rinkas, o šių regionų finansinių technologijų įmonėms – vartus į Lietuvą ir Europos Sąjungą. Blockchain centre Vilniuje kiekvieną savaitę vyksta edukaciniai renginiai.
