Milijonus uždirbantys garsiausi pasaulio krepšininkai, futbolininkai ar kitų sporto šakų atstovai jau seniai nebestebina savo atlyginimais. Tačiau atsiranda vis daugiau kitokio pobūdžio atletų – vadinamųjų elektroninių sportininkų. Jų atlyginimai ir iškovotos pergalės taip pat skaičiuojamos milijonais dolerių. 
Milijonus uždirbantys garsiausi pasaulio krepšininkai, futbolininkai ar kitų sporto šakų atstovai jau seniai nebestebina savo atlyginimais. Tačiau atsiranda vis daugiau kitokio pobūdžio atletų – vadinamųjų elektroninių sportininkų. Jų atlyginimai ir iškovotos pergalės taip pat skaičiuojamos milijonais dolerių.
Elektroninis sportas įgauna vis didesnę reikšmę pasaulyje, o šio sporto entuziastai tikisi, kad ir Lietuvoje artimiausiais metais įvyks lūžis.
Milijonų vertos komandos
Pavyzdžiui, šiemet jau 29 elektroninio sporto žaidėjai pasaulyje spėjo iškovoti po daugiau nei 100 tūkst. JAV dolerių. Viršūnėje karaliauja keturi Rusijos atstovai, kurie per tris šių metų mėnesius savo kišenes dalyvaudami turnyruose papildė jau po daugiau nei 300 tūkst. JAV dolerių.
Apskritai, skaičiai elektroninio sporto industrijoje dar įspūdingesni. Vokietis Kuro Takhasomi per savo karjerą jau uždirbo daugiau nei 3 mln. dolerių. Milijonais savo pomėgį žaidimams pavertė jau ne viena dešimtis žaidėjų. Sėkmingiausia laikoma „Liquid“ komanda, kuriai priklauso ir K. Takhasomi, per savo gyvavimo istoriją jau susižėrusi daugiau nei 18 milijonų dolerių ir sužaidusi virš 1000 turnyrų. Dar bent kelios komandos gali pasigirti savo sąskaitoje turinčios po daugiau nei 10 milijonų.
Elektroninio sporto populiarėjimą iliustruoja ir tai, kad šio sporto gerbėjai gali lažintis dėl mėgstamų komandų pergalių. Pavyzdžiui, „Betsafe“ lažybų pasiūloje galima lažintis dėl 23 skirtingų turnyrų.
Elektroninio sporto Lietuvoje šalininkai sako, kad mūsų šalyje dar trūksta suvokimo, kas tai yra. „Kartais atrodo, kad elektroninis sportas Lietuvoje primena bitkoinus. Mažai, kas supranta, kas tai yra, su kuo jis valgomas, bet visi yra kažką girdėję“, – sako žaidimų kultūros parodos „Game On“ organizatorius Šarūnas Kubilius.
Lietuvoje dominuoja kelios komandos
Lietuviai, kaip ir visas pasaulis, labiausiai mėgsta varžytis žaisdami „Counter Strike“ ir „League of Legends“. Skaičiuojama, kad apskritai kompiuterinius žaidimus žaidžia apie 200 tūkstančių lietuvių. Tiesa, daugumai jų tai tiesiog pramoga ir laisvalaikio praleidimo būdas. Tie, kurie gali būti laikomi tikrais elektroniniais sportininkais, skaičiuojami tik dešimtimis. Jie jau žino savo vertę. „Prieš 15 metų važiuodami į turnyrą niekas negalvodavo, kad turi laimėti piniginį prizą, būdavo gerai, jei laimėdavo kompiuterinę pelę. Šiais laikais didžiausios Baltijos šalių komandos jau galvoja, kad važiuoti į turnyrą, kurio prizinis fondas yra keli tūkstančiai eurų, neapsimoka“, – pasakoja elektroninio sporto lygos Lietuvoje įkūrėjas Simonas Budraitis.
Lietuvoje esą kol kas dominuoja kelios turnyruose besivaržančios komandos. „Pavyzdžiui, LKL turime „Lietuvos rytą“, „Žalgirį“, kartais iššauti gali „Lietkabelis“. Tas pats ir elektroniniame sporte – jau prasidedant turnyrui matoma, kas varžysis dėl piniginių prizų. Turime kokias 8 neblogas komandas“, – tvirtina „Game On“ organizatorius Š. Kubilius.
Iki milijoninių kontraktų lietuviams dar reikės palūkėti, bet jau dabar yra uždirbančių iš žaidimų. „Lietuvoje turime talentų, kurie per mėnesį, manau, jau uždirba keturženkles sumas“, – sako S. Budraitis.
Industrijos vertė – milijardas dolerių
Nors, pasak elektroninio sporto entuziastų, Lietuvoje žiūrovų skaičius didėja, lygintis su pasaulinėmis tendencijomis dar sunku. Pavyzdžiui, pernai „Intel Extreme Masters Katowice“ čempionatą stebėjo net 48 milijonai žiūrovų. Dar prieš kelerius metus šie skaičiai būdavo net keliolika kartų mažesni.
Profesionalūs elektroninio sporto žaidėjai nedaug kuo skiriasi nuo tų, kurie savo talentus demonstruoja tikrose aikštelėse. „Fizinis skirtumas – tau nereikia būti superatletišku. Visgi, tai nereiškia, kad neturi sportuoti. Šiai dienai kalbama, kad elektroninio sporto atstovai turi turėti tam tikrą fizinį krūvį, derinti jį su sveika mityba. Norint kažką pasiekti šiame sporte reikia noro, užsispyrimo ir juodai dirbti – taip pat kaip ir fiziniame sporte“, – sako S. Budraitis.
Atlyginimus gaunantis profesionalūs elektroniniai sportininkai nemažai laiko skiria ir savo pačių tobulėjimui. „Tai yra treniruotės, varžybų peržiūros, priešininkų analizavimai. Jeigu žmogus jau gauna atlyginimą, jis laikomas profesionalu ir tam skiria visą savo dieną“, – tvirtina Š. Kubilius. Be to, pasak elektroninio sporto entuziastų, žaidėjai taip pat jaučia įtampą, jiems tenka atlaikyti nemenką psichologinį krūvį.
Didėjančią elektroninio sporto įtaką rodo ir prie industrijos prisijungiantys garsiausi pasaulio prekės ženklai. Šios industrijos rėmėjais jau yra tokios visame pasaulyje garsios kompanijos kaip „Coca-Cola“, „Red Bull“, „Audi“ ar „Airbus“. Skaičiuojama, kad elektroninio sporto vertė šiuo metu siekia apie milijardą dolerių, o per artimiausius porą metų šis skaičius turėtų išaugti dar puse milijardo.
