Iššūkis patenkinti investuotojų lūkesčius: specialistus rengiančių universitetų vaidmuo – esminis

Tokioms didžiulėms gamybos įmonėms kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ nusprendus investuoti Kaune, kalbama ne tik apie didžiulį proveržį regione ir visoje Lietuvoje. Pasak valdžios ir verslo atstovų, siekiant, jog investicijos duotų norimų rezultatų ir šalies ekonomika sėkmingai augtų, būtina įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti reikalingų specialistų kiekį.

Kauno vicemero Simono Kairio ir „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertės Birutės Noreikaitės teigimu, investuotojai, planuodami savo plėtrą ir rinkdamiesi konkrečią vietą, pirmiausia atkreipia dėmesį į žmogiškuosius išteklius. Apie tai, kaip atliepti pasaulinių investuotojų poreikius ir užtikrinti reikiamų specialistų kiekį, pašnekovai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“.

„Kalba dažniausiai sukasi ne apie mokesčius ar kitus dalykus, bet apie tai, kokių priemonių imamės, jog kuo daugiau jaunų žmonių studijuotų Kauno aukštosiose mokyklose, o baigus mokslus mieste jiems būtų patogu gyventi ir nereikėtų išvažiuoti“, – sakė S. Kairys.

B. Noreikaitė antrino, jog planuojant plėtrą, žmogiškieji ištekliai yra viena svarbiausių sričių, kurią investuotojai turi įvertinti. „Investuotojai važiuoja ne tik į susitikimus su valdžios atstovais, bet stengiasi pažinti universitetus, išsiaiškinti, kokias vertybes ir kompetencijas jie ugdo“.

Kokių specialistų reikia ir kokius galime pasiūlyti?

Pasak B. Noreikaitės, antrus metus drauge su investuotojais vykdant studijų programų peržiūrą akivaizdu, jog be atitinkamų žinių ir įgūdžių, ieškoma tokių specialistų, kurie turėtų ir tokių „minkštųjų“ savybių kaip gebėjimas dirbti multikultūrinėje aplinkoje, užsienio kalbų mokėjimas ir pan. „Kaunas yra gerasis pavyzdys todėl, kad čia atsiranda tam tikri klasteriai, kai skirtingos institucijos nekonkuruoja tarpusavyje, bet telkia išteklius ir ruošia skirtingo lygmens specialistus. Pavyzdžiui, aukštosios mokyklos rengia aviacijos inžinierius, o profesinės – aviacijos mechanikus“, – teigė B. Noreikaitė.

Pasak Kauno vicemero, vien dėl tokių įmonių, kaip „Hella“ ir „Continental“, atėjimo reikės apie 3000 naujų darbuotojų. Tai – didžiuliai skaičiai, o darbas reikalauja aukštos kvalifikacijos, todėl inžinerijos, IT mokslai šioms ateinančioms įmonėms labai svarbūs. Vis dėlto, pasak S. Kairio, būtina išlaikyti mokymo kokybę ir galvoti ne tik apie kiekybinius rodiklius.

Tuo tarpu B. Noreikaitė išskyrė tris sąlygas tam, kad nebūtų reikiamos kvalifikacijos specialistų stokos: pakankamas finansavimas aktualioms studijų kryptims, profesinis mokymas bei perkvalifikavimo sistema. Pasak jos, apie pastarąją dažnai galvojama tik bedarbių kontekste, tačiau metų pabaigoje priimtos užimtumo įstatymo pataisos leis dirbantiems įgyti naują kvalifikaciją. Tai sudarys galimybes savo karjera ar uždarbiu nepatenkintiems darbuotojams įgyti naujas kompetencijas. „Tokiu būdu galime rinktis sritis, kurios šiuo metu yra aktualios darbo rinkoje, tarp jų ir tas, kurių reikia patiems investuotojams“, – pabrėžė „Investuok Lietuvoje“ ekspertė.

Raktas į sėkmę – bendradarbiavimas su pažangiausiais universitetais

Pasak S. Kairio, žvelgdami į nedarbo lygį Kaune investuotojai mato, kad jis yra gan žemas, tad ir darbo rinka yra įsitempusi. Kauno vicemeras pabrėžė bendradarbiavimo su universitetais svarbą.

„Kiekvienas investuotojas, atvažiavęs į Kauną, pirmiausia galvoja apie Kauno technologijos universitetą. Mums svarbu, jog Universitetas gebėtų užtikrinti visus specialistų ruošimo poreikius. Miestas gali prikurti įvairiausių strategijų, bet be universiteto pagalbos tikslai nebus pasiekti, tad bendradarbiauti – itin svarbu“, – neabejoja Kauno vicemeras. Pasak jo, aukštosios mokyklos yra neišvengiami partneriai ne tik kalbant apie investuotojų pritraukimą, bet ir Kauno miesto gyventojų skaičiaus didinimą.

B. Noreikaitės teigimu, universitetai atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant atliepti investuotojų poreikius. „Kalbant apie tris didžiąsias investicijas, atėjusias į Kauną, KTU ėmėsi lyderystės. Universitetas dalyvavo pirminiuose susitikimuose, buvo atviras keisti tam tikras studijų programas. Jau dabar matoma kokybinė dalis – verslas taip pat gali prisidėti prie kokybės užtikrinimo universitete“, – pastebėjo B. Noreikaitė.

Verslo indėlis į studijų kokybės gerinimą

S. Kairio teigimu, ateinantys investuotojai duoda labai aiškius signalus, ko jiems reikia, todėl svarbu ir šiandienos aukštojo mokslo reformos kontekste užtikrinti, kad šie signalai neliktų nepastebėti. Tuo tarpu B. Noreikaitė pabrėžė, jog būtų netikslinga daryti priešpriešą tarp užsienio investuotojų ir Lietuvos verslo, nes visų lūkesčiai yra orientuoti būtent į kokybę.

„Kompanijos reikalauja ne tik jiems vieniems reikalingų kompetencijų, o tam tikrų tarptautinių standartų, kurie galioja visame pasaulyje“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Jos teigimu, svarbu pastebėti tai, jog didžiulės kompanijos gali prisidėti prie kokybės užtikrinimo Universitete, tik reikia mokėti tuo pasinaudoti – įtraukti verslo atstovus į paskaitas, sudaryti sąlygas tarptautinėms praktikoms, pasitelkti realius pavyzdžius ir pan. „Tokiu būdu galime ruošti ne „vadovėlinius“ specialistus, o tokius, kurie greitai ir kokybiškai įsilietų į darbo rinką“, – apibendrino B. Noreikaitė.