Dar 2017 metų gruodį tiksliai prognozavęs perkaitimą naujųjų valiutų rinkose, šiandien Europos
parlamento narys Antanas Guoga įsitikinęs: geriausias laikas įgyvendinti viešus kriptovaliutų
platinimus jau praeityje. Pasak jo, miglota ir kriptovaliutų
kasyklų ateitis.
Dar 2017 metų gruodį tiksliai prognozavęs perkaitimą naujųjų valiutų rinkose, šiandien Europos parlamento narys Antanas Guoga įsitikinęs: geriausias laikas įgyvendinti viešus kriptovaliutų platinimus (angl. ICO – initial coin offering) jau praeityje. Pasak jo, miglota ir kriptovaliutų kasyklų ateitis.
„Apmaudu tai, kad visas šitas vajus neatnešė tiesioginės naudos Lietuvai. Milijoninės investicijos nevirto mokesčiais į mūsų biudžetą. Tą turime keisti“, – įsitikinęs Europos parlamento narys, „Blockchain Centre Vilnius“ įkūrėjas Antanas Guoga.
Kitą savaitę per šimtas verslo, teisės, finansų profesionalų, „fintech“ ir „blockchain“ technologijos entuziastų renkasi tartis dėl viešo kriptovaliutų platinimo iniciatyvų, „fintech“ ir „blockchain“ projektų ateities bei perspektyvų, praktinių aspektų.
Vilniuje įsikūrusiame tarptautiniame „Blockchain“ centre kartu su verslo konsultacijų bendrove „PwC“ organizuojama diskusija organizuojama diskusija „ICO: panaudojimo galimybės ir rizikos“, kurioje dalyvaus Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Lietuvos banko valdybos patarėja Jekaterina Govina, advokatų kontoros „PwC Legal“ vyriausiasis teisininkas Dominykas Jokšas ir „PwC“ mokesčių ekspertas Algirdas Kviklys, „Blockchain Centre Vilnius“ patarėja teisės ir „blockchain“ klausimais Anastasija Plotnikova. Taip pat Europos parlamento narys Antanas Guoga ir advokatų kontoros „PwC Legal“ vadovas Rokas Bukauskas.
„Viešojoje erdvėje daug vilčių, siejamų su „fintech“ galimybėmis Lietuvai. Mes jaučiame tarptautinės investuotojų bendruomenės pozityvų požiūrį į lietuvišką jurisdikciją, vertinamas banko aktyvumas, Lietuva ryškiai šviečia pasauliniame „blockchain“ technologijų žemėlapyje, tačiau šiandien reikia rasti atsakymus ir sprendimus, kaip šį proveržį išnaudoti naudingai“, teigia viena diskusijos organizatorių, „Blockchain Centre Vilnius“ vadovė Eglė Nemeikštytė.
Pasak jos, nors Lietuva šiandien užima pakankamai solidžias pozicijas viešo kriptovaliutų platinimo rinkoje: lietuviški startuoliai pritraukė beveik 10 % visų pasaulyje surinktų lėšų tokio pobūdžio projektams įgyvendinti, tačiau ši sėkmė daugiausia realios vertės sukuria toms valstybėms, kuriose tokie startuoliai registruoti, dažniausiai tai nėra Lietuva. Anot „PwC“ partnerio, Mokesčių ir teisės skyriaus vadovo Nerijaus Nedzinsko, ICO rinka bręsta itin greitai, bet ICO vis dar išlieka naujove teisinio reguliavimo ir apmokestinimo požiūriu.
„Startuoliai renkasi jurisdikcijas, kurios jau patvirtino sisteminius teisės aktus, reguliuojančius ICO procesus, operacijų kriptovaliutomis apmokestinimą. Lietuvai norint turėti naudos iš mūsų startuolių aktyvumo šioje rinkoje reikia taikyti kiek įmanoma lankstesnį, bet tuo pačiu metu skaidrų ir pakankamai griežtą ICO procesų reguliavimą. Toks reguliavimas leistų suderinti investuojančių į žetonus interesų apsaugą ir skatintų Lietuvos ir kitų startuolius ICO vykdyti Lietuvoje. Taip pat reiktų svarstyti galimybę reguliuoti ICO procesus, apmokestinimo klausimus įstatymo lygiu. Tai suteiktų investuotojams papildomo komforto, kad atsakingų institucijų nuomonė ir išaiškinimai nesikeis“, – sako N. Nedzinskas.
Šiuo atveju yra svarbu ne tik, kad nesurenkami mokesčiai į biudžetą, bet ir prarandamos investicijos į mūsų šalies technologinę pažangą.
„Kita labai reikšminga tendencija, kuri yra pastebima – ICO surinktos lėšos dažnai yra investuojamos į naujų, aukštųjų technologijų kūrimą ir plėtojimą, aukštos pridėtinės vertės produktų, paslaugų kūrimą. Tenka apgailestauti, kad daugelis šių technologijų yra kuriamos ir plėtojamos ne Lietuvoje“, – priduria „PwC“ partneris N. Nedzinskas.
„Lietuvoje registruoti tik keli šiuo metu lėšas ICO proceso metu surinkę startuoliai, visi kiti tarptautiniai ir šiai dienai Lietuvą tikrai garsinantys vardai yra registruoti užsienyje. Verslui svarbiausia aiškumas. Šiandien dar neturime visų atsakymų, o klausimų kasdien, ypač po Centro atidarymo, sulaukiame vis dažniau. Turime drąsiai ir atvirai kalbėti, kaip bendromis pastangomis, kartu, šį proveržį išnaudoti Lietuvai naudinga linkme ir taip pritraukti progresyvias bendroves kurtis būtent čia, Leituvoje“, – teigia E. Nemeikštytė.
Kokią naudą Lietuvai gali atnešti ICO pagalba finansuoti lietuviai projektai? Kodėl lietuviai dažnai renkasi ICO kitas valstybes? Kokie iššūkiai mūsų laukia tampant patraukliausia „fintech“ ir „blockchain“ jurisdikcija Europoje? Į šiuos ir kitus klausimus bus bandoma atsakyti diskusijoje „ICO: panaudojimo galimybės ir rizikos“. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su advokatų kontora „PwC Legal“.
