Profesorius: kovą dėl duomenų apsaugos mes jau pralaimėjome

Tobulėjant dirbtiniam intelektui ir išmanioms technologijoms, žmonės vis dažniau susiduria su netikėtomis problemomis. Ar mąstantys robotai gali turėti teises? Kaip užtikrinti duomenų saugumą internete? Kas atsako už savavaldžių automobilių avarijas? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja naujas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų projektas, kuriame jėgas suvienijo technologijų, teisės ir etikos ekspertai, planuojantys bendradarbiavimą su JAV ir Europos mokslo institucijų tyrėjais, rašoma pranešime spaudai.

Projekto pagrindinis tyrėjas, VDU Taikomosios etikos tyrimų klasterio vadovas prof. dr. Johnas Stewartas Gordonas sako, kad kuriant naujas technologijas žmonės neretai pamiršta atsižvelgti į jų poveikį iš etinės, socialinės, politinės pusės. „Iš anksto aptariant naujovės poveikį, galima sureaguoti į sunkumus dar jiems neiškilus“, – tikina prof. J. S. Gordonas.

Naujasis projektas yra skirtas tarpdisciplininiams tyrinėjimams – technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, moralinėms ir teisinėms problemoms. Tarp kitų klausimų, čia ekspertai tiria, kokias moralines ir juridines teises gali turėti robotai, kas yra dirbtinė asmenybė, kaip technologinė pažanga veikia teisės aktus ir kaip pasirūpinti saugumu internete.

„Įdomus lietuviškas reiškinys yra asmens kodas – tai vienas skaičius, kurį naudojate visur, pradedant nuo mobiliųjų telefonų sutarčių ir baigiant nuoma ar draudimu. Jei kažkas šį numerį sužinos, tas žmogus (arba politinė institucija) galės prieiti prie visos šios informacijos, visko, ką nuveikėte per gyvenimą su tuo numeriu. Kur privatumas?“, – retoriškai klausia profesorius.

Praėjusiais metais FTB kreipėsi į JAV įmonę „Apple“, prašydama atrakinti mobilųjį telefoną, priklausiusį teroristui – įmonė atsisakė tą padaryti, tačiau po kurio laiko telefono apsaugą įveikė pati FTB. Pasak prof. J. S. Gordono, tai tik patvirtina, jog naivu tikėtis, kad mūsų duomenys yra visiškai saugūs.

„Manau, kad mes jau pralaimėjome kovą dėl savo duomenų apsaugojimo. Žmonės internete palieka daugybę pėdsakų – jei technologijas išmanantis žmogus norės kažką apie jus sužinoti, jis tai padarys. Be to, tai ne tik privati įmonė ar pavienis asmuo – valstybė taip pat visuomet galės pasiekti Jūsų duomenimis kada tik to panorės“, – paaiškina etikos ekspertas.

Prof. J. S. Gordonas sako, kad vienas įdomesnių klausimų šiandien, kurį nagrinėja ir naujasis projektas, yra robotų teisės – ar savarankiškai mąstyti gebantys dirbtinio intelekto prietaisai gali turėti teises? Vakarų pasaulyje šis klausimas artimas diskusijoms dėl žmogaus embriono arba vaisiaus moralinio statuso ir kada jie tampa asmeniu. Kalbant apie žmones, norint turėti moralines ir juridines teises, reikia turėti moralinį statusą ir būti laikomam asmeniu – tai yra, kažkuo, į kieno gerovę kiti atsižvelgia. Tačiau robotų klausimas yra dar sudėtingesnis.

„Robotą galėtume laikyti asmeniu, jei jis atitiktų tam tikrus kriterijus – pavyzdžiui, turėtų racionalumą, autonomiją, sąmoningumą, savimonę ir t. t. Tačiau net jei laikome jį asmeniu, atskiras klausimas, ar galime jam taip pat suteikti ir moralines teises, juridinį statusą, ginti jo interesus“, – svarsto filosofas, kurio teigimu, gali būti, jog tokie robotai atsiras jau antroje šio amžiaus pusėje.

Profesorius atkreipia dėmesį, jog panašiai galima vertinti ir gyvūnų teises. Pavyzdžiui, utilitaristinis principas teigia, kad negalima sąmoningai skriausti būtybių, gebančių jausti skausmą. Dažniausiai žmonės skirsto gyvūnus į labiau ir mažiau išsivysčiusius – pirmuosius jie laiko turinčiais aukštesnį moralinį statusą, todėl bendruomenė suteikia jiems daugiau moralinių ir juridinių teisių.

„Kita vertus, pavyzdžiui, žmonėms, turintiems rimtas protines negalias, neturintiems savarankiškumo ir gebėjimo racionaliai mąstyti, t. y. minėtų kriterijų, pagal kuriuos suteikiamos moralinės teisės, mes vis tiek jas suteikiame, nes jie priklauso žmonių rūšiai. Tai atveria sudėtingas diskusijas ir neįgalumo tyrimų srityje“, – sako prof. J. S. Gordonas.