Sekasi kompiuteriniuose žaidimuose? Įsirašykite tai į CV!

Stiprūs ir geidžiami Danijos darbdaviai, tokie kaip profesinių paslaugų kompanijos „Deloitte“, „PricewaterhouseCoopers“ ar „McKinsey“, jau šiandien masiškai ieško darbuotojų su patirtimi e. sporte arba kompiuterinių žaidimų entuziastų. Bent taip gruodį milžiniškoje technologijų ir startuolių konferencijoje „Slush“ ant scenos kalbėjo Danijos e. sporto paslaugų kompanijos „RFRSH Entertainment“ vadovas Nikolajus Nyholmas.

Lietuvos įmonėms šis reiškinys dar naujas, tačiau vis daugiau darbdavių bei žmogiškųjų išteklių konsultantų sutinka, kad žaidėjai ateina į darbo rinką ir turi daug vertingų savybių. Lietuvoje technologijų ir kitų sričių įmonėse jau nestebina darbuotojų atokvėpiui įrengtos žaidimų konsolės ir kompiuterinių pramogų erdvės, tačiau ar jau galima būsimam darbdaviui pasakoti apie savo pasiekimus „League of Legends“ ar „Counter Strike“ kovose? Žygimantas Mikšta, žaidimų platformas kuriančios įmonės „Helis LT“ vienas iš įkūrėjų, tvirtina, kad taip. Ypač dar neturint daug profesinės patirties.

Kosto Baubino, „15min“ nuotr.

„Žaidėjai jau šiaip ar taip masiškai yra darbo rinkoje. Pvz., mūsų kolektyve yra buvęs profesionalus „League of Legends“ žaidėjas, daugiau kaip pusė „Helio“ komandos laiko save žaidimų mėgėjais, o į mūsų vidinius tinklo vakarėlius („lanparty“) kaskart susirenka apie trečdalis kolegų: programuotojai, analitikai, testuotojai, klientų aptarnavimo ir kiti specialistai. Tai rodo, kad žaidimų kultūrai prijaučia daugelis šiandienos darbuotojų. Tačiau yra ir daugybė objektyvių priežasčių, kodėl patyrę žaidėjai dažnai yra labai geri technologijų, finansų, rinkodaros, pardavimų ar kitų sričių specialistai. Visų pirma todėl, kad norint pasiekti gerų rezultatų žaidimuose, reikia viso pluošto darbdaviams svarbių savybių: mokėjimo analizuoti ir perteikti informaciją, disciplinos, komandinio darbo, komunikacijos įgūdžių, kantrybės, lyderystės ir daugybės kitų“, – pasakoja Ž. Mikšta.

Jis pateikia pavyzdį: prisijungus prie „World of Warcraft“ ar „Lineage“ klano, kuris vienija dešimtis ar šimtus žaidėjų, naujokas neturi jokio statuso ir pasitikėjimo. Šiems įgyti reikia daug „juodo“ darbo – daryti sąlyginai neįdomias, tačiau komandai būtinas užduotis, suvartoti ir išanalizuoti daugybę specifinės informacijos ir ją perteikti kitiems komandos nariams. Be abejonės – sklandžia ir efektyvia anglų kalba. Taip reikia suvokti specifinius vaidmenis komandoje: kovotojo, gydytojo, burtininko ir daugelį kitų – kiekvienas jų turi savo specifiką ir savo funkciją, o jų dermė būtina geriems visos komandos rezultatams.

Žaidėjams reikia kasdien tobulėti, o ilgainiui suprasti ir įvertinti, kad rezultatai pasiekiami tik ilgo darbo dėka. Taip pat privaloma išmokti derinti asmeninius ir komandinius tikslus, būti punktualiems. Ilgainiui, kylant žaidėjo vertei ir patirčiai, gali pradėti skleistis lyderystės, vadovavimo, psichologijos, komunikacijos ir kiti įgūdžiai, empatija, todėl klanų bei gildijų vadovai paprastai yra perėję visus juoduosius darbus, išanalizavę begalę informacijos, mokantys bendrauti ir įkvėpti, strateguoti ir mąstyti.

„Ar ne būtent tokių savybių kompanijos ieško samdydamos darbuotojus“, – klausia Ž. Mikšta.

Tiesa, jis pabrėžia, kad savaime didelė patirtis ir geri rezultatai žaidimuose darbo negarantuoja, tačiau prie šių faktų pridėjus atitinkamus mokslus, Ž. Mikštai šis derinys atrodytų daug žadantis ir geidžiamas. Tiesa, pasak „Helio“ bendraįkūrėjo, šiandien Lietuvoje į savo CV pasiekimų ar patirties žaidimuose daugelis dar nesiryžtų rašyti, tačiau Vakaruose reikalai jau keičiasi, o tokiose šalyse kaip Danija darbdaviai net aktyviai ieško žaidimų klanų ar gildijų lyderių.

„Iš dalies šią baimę galiu suprasti: vyresniajai kartai žaidimai dar gali atrodyti kaip „laiko švaistymas“. Ir tikrai sutinku, kad ne visi kompiuteriniai žaidimai tobulina darbo rinkoje reikalingus įgūdžius. Bet ar, pavyzdžiui, jūsų tėvai ar seneliai džiaugtųsi, jei jaunuolis 4 valandas per dieną žaistų šachmatais? Veikiausiai taip. Tik jie dar nežino, kad kai kurie žaidimai reikalauja dar daugiau analitinio mąstymo ar tyrimų negu šachmatai ir turi daugybę papildomų kompetencijų sluoksnių – komunikacijos, komandinio darbo, lyderystės ir kt. Tai suvokus, pasikeis ir platesnis požiūris į žaidimus“, – dėsto Ž. Mikšta.

Jo vertinimu, minėtas užsienio kompanijas žaidėjai domina ir dėl to, kad sąžiningai mokantis ir studijuojant Vakaruose yra vis sunkiau įgyti realios darbinės patirties. Kita vertus, žaidimai labai greitai jaunuolius priverčia išmokti mąstyti ir daryti savarankiškus sprendimus, suvokti jų ilgalaikę ir trumpalaikę įtaką sau ir komandai.

„Be abejo, tiesiog žaidėjų nesamdytume, būtini ir realūs mokslai bei „kietieji“ įgūdžiai. Todėl jokiu būdu neskatinu jaunuolių tik žaisti ir nesimokyti. Tačiau žaidimus mes jau šiandien priimame kaip svarbią ir teigiamą papildomą jaunų profesionalų savybę, galinčią rodyti gebėjimą efektyviai darbuotis ir siekti puikios karjeros įmonėse“, – komentuoja Ž. Mikšta.

Žaidimai verčia prisitaikyti

Žaidimų, kaip realaus darbo patirtį jau traktuoja ir keletas Lietuvos įmonių, tiesa, susijusių su žaidimais. Žaidimų kultūros konvento „GameOn“ organizatorius Ridas Bušmanas teigia, kad jo komandai ypač svarbu gerai suvokti žaidimus, nes nuo to priklauso ir kasmet vykstančio renginio sėkmė.

„Mūsų darbo sferoje išmanyti žaidimus yra būtina. Šie įgūdžiai reikalingi ne tik geriausios įmanomos renginio patirties sukūrimui, tačiau ir renginio reklamai, komunikacijai“, – pasakoja R. Bušmanas.

Tačiau Ridas pabrėžia, kad svarbu ne tik tai: „Savo komandoje turime bent kelis pavyzdžius, kurie įgūdžius iš žaidimų atsinešė ir į darbo aplinką. Vienas mūsų kolega vadovavo gildijai „World of Warcraft“ žaidimo pasaulyje. Būdamas dar paauglys, jis vadovavo įvairaus amžiaus žmonių grupėms, sudarinėjo reidinimo tvarkaraščius, veiksmų planus, atlikdavo nuoseklias klaidų analizes ir taip toliau. Dalį šių funkcijų jis atlieka ir dabar, dirbdamas pas mus. Žaidimo pasaulyje tai daroma norint nugalėti priešininkus, realybėje – norint sukurti įspūdingą renginį“.

Pasak „GameOn“ organizatoriaus, svarbu pabrėžti ne tik kompiuterinių, tačiau visų žaidimų naudą. Ridas Bušmanas tikina, kad panašų efektą turi ir stalo žaidimai, biuruose įrengtos poilsio erdvės su stalo tenisu ar stalo futbolu.

„Žaisdami žaidimus mes gauname progą pabendrauti su kitais bendradarbiais, norėdami laimėti turime prisitaikyti prie vis naujo kolektyvo, išsiaiškinti kas vieniems sekasi, kas nesiseka, kokios yra kolegų stipriosios ir silpnosios savybės“, – aiškino R. Bušmanas.

„Geiminti“ negalima dirbti

„Geimerių“ interneto“ tiekėja save vadinančios „Telia“ personalo vadovas Ramūnas Bagdonas sako, kad per žaidimus įgyti įgūdžiai tikrai padėtų dirbant didelio kompleksiškumo technologijų bendrovėje.

„Kurti gigabitinių greitaveikų internetą ir būti natūraliu sudėtingų interneto žaidimų gyventoju yra neabejotinas privalumas, į kurį tikrai atsižvelgtume priimdami į darbą. Bet kuri komanda, darbe ar žaidime, yra stipri tiek, kiek yra stiprus silpniausias jos žaidėjas. Todėl greitas ir logiškas mąstymas, kritinių situacijų valdymas, galų gale – sugebėjimas per klaviatūrą aiškiai ir greitai reikšti savo mintis yra būtini tiek stipriam žaidėjui, tiek „Telia“ žmonėms. Yra tik vienas dalykas, kurį reikia mokėti atpažinti – ar žmogus nuo žaidimų nėra priklausomas tiek, kad į darbą atneš tik savo kūną ir išvargintą galvą. Kablelio vieta sakinyje „geiminti“ negalima dirbti“ čia yra esminė“, – sako R. Bagdonas.

Ekspertai: realu, tik ne visur ir visada

Žmogiškųjų išteklių rinkos profesionalai sutinka, kad žaidėjai darbo rinkoje jau kurį laiką yra masinis ir normalus reiškinys, tačiau vien už nuopelnus klanuose ir gildijose jų dar nesamdytų. Danas Venclovas, personalo paieškos ir atrankos bendrovės „People Link“ IT atrankų komandos vadovas, teigia, kad yra tyrimų ir straipsnių, kurie paremia hipotezę, jog „geimerių“ asmenybė stipriai atsiskleidžia kompiuteriniuose žaidimuose.

„Žinoma, mintis, jog būdamas gildijoje ar klane žmogus „dirba“ tam, kad užaugtų rangu ar įgytų daugiau atsakomybių prieš kitus narius, indikuoja, kad greičiausiai tas žmogus nemes visko pirmai progai pasitaikius arba pirmam konfliktui iškilus. Kiti atvirkščiai – susidūrus su konfliktine situacija su kitais žaidėjais ar atsiradus daugiau atsakomybių – jų vengia ir pasišalina, gali reikšti, jog taip bus ir darbinėje aplinkoje. Dėl pasiekimų – vėlgi, jei jaunas žmogus, po mokyklos ar bakalauro tikrai neturi kuo pasigirti iš pasiekimų pusės, galima puikiai analizuoti ir žaidimų pasiekimus, ypač jei jie yra didesni (Lietuvos mastu, kartais ir pasaulio mastu – čempionatai, turnyrai). Įsigilinus, kiek „darbo“ kartais reikia įdėti, kad pasiektum kokį nors žaidimo pasiekimą, greičiausiai pamatytume, kad kartais ir darbe tiek pastangų žmonės neįdeda“, – dėsto D. Venclovas.

Jo nuomone, kompanijų, kurios sakytų „tu mums tinki, nes esi CS:GO čempionas ar 110 lygio druidas“ tikriausiai nerastume, bet tam tikrose situacijose pasiekimai žaidimų srityje jau šiandien yra verti įmonių susidomėjimo. „Jei įmonė nori rasti perspektyvų jaunuolį, kuris turėtų gebėjimą pats save motyvuoti ir būti perfekcionistu, drąsiai galima žiūrėti į kompiuterinių žaidimų pasiekimus, nes ten galbūt kandidatas praleidžia didžiąją savo laisvo laiko dalį. Tačiau vertėtų turėti omenyje galimą riziką, kad toks žmogus dirbs tik tam, kad galėtų grįžęs namo susimokėti už žaidimą“, – apibrendina D. Venclovas.

Savo ruožtu Andrius Francas, personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris, tvirtina šiandien rinkoje dar nematantis susidomėjimo žaidėjais už žaidimų industrijoje dirbančių įmonių ribų. Tačiau jis sutinka, kad įgūdžiai, reikalingi sėkmei kai kuriuose populiariuosiuose žaidimuose, yra aktualūs ir darbo rinkoje.

„Man ši prielaida skamba logiškai, tik pabrėšiu, kad vertę jaunuolio kompetencijoms gali kurti nebent logikos, komunikacijos ir strategijos reikalaujantys žaidimai, o ne paprastos mygtukų maigyklės. Akivaizdu ir tai, kad į darbo rinką ateina karta, kuri gyvena žaidimuose. Geri pasiekimai tinkamuose žaidimuose savaime Lietuvos darbdavių dar nesužavės, tačiau galbūt jau greitai pamatysime signalų ir patirties iš rinkos, keisiančios mano dabartinį atsargumą“, – sako A. Francas.

Laiko valdymo pamokos

O Tomas Kivaras, Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) direktorius, pripažįsta pats buvęs kompiuterinių žaidimų mėgėjas ir mokyklos laikais išbandęs „Zhiliton“, „Sega“, „Nintendo“ bei PS konsoles, „NBA Live“ ar „FIFA“ žaidimus. Todėl žaidėjų jis tikrai negali automatiškai smerkti ar teisti. Priešingai – jis rekomenduoja suvokti šio reiškinio mastą.

„Studijų laikais mačiau, kaip vyksta 4–8 žmonių susirinkimai. Kaip dėliojamos strategijos „Lineage II“ ar „World of Warcraft“ žaidimams. Įdomiausia, kad po 5 metų tie patys žmonės pradeda dirbti vienoje komandoje tarptautinėse kompanijose. Negalime nuvertinti ir to, kad šiais laikais e. sportas yra tapęs globaliu reiškiniu, todėl kartais nežinodamas nieko apie kompiuterinius žaidimus, tiesiog gali nepritapti ir sunkiai suprasti kitus“, – pasakoja T. Kivaras.

Jo teigimu, mokslui gali trukdyti daugybė įvairios veiklos, todėl viskam turi būti režimas. KTUG direktoriaus vertinimu, pavojus atsiranda tada, kai prarandamas suvokimas, kad paroje tėra 24 valandos ir kad žmogaus organizmui reikia pasirūpinti miego kokybe, fiziniu aktyvumu, ką jau kalbėti apie mokslus.

„Laiko valdymas yra viena sunkiausiai išmokstamų kompetencijų ir būtent jauname amžiuje tai gali labiausiai pakenkti mokslo rezultatams. Gyvenime niekada nebus pakankamai laiko nuveikti visko. Prisiekusiam kompiuterinių žaidimų entuziastui, manau, reiktų nepamesti galvos ir suprasti, kad išsilavinimas šalia tų įgūdžių, įgautų žaidžiant bus labai vertingas. Kaip ir tikrame sporte treniruotės atima daug laiko, tačiau ateina laikas, kai sporto karjera baigiasi ir tada turi imtis kitos veiklos. Turbūt reiktų suvokti ir tai, kad kaip ir ne kiekvienas sportininkas per savo profesionalo karjerą gali tapti čempionu, taip ir e. sporte ne kiekvienas žaidžiantis iš to galės uždirbti pinigus“, – svarsto KTUG direktorius.

Tad tarp žaidėjų įgyjamų vertingų kompetencijų T.Kivaras pirmiausia mini valdymą – ypač tada, kai sugebama suderinti gerus rezultatus moksluose su rezultatais žaidimuose. Kiti T. Kivaro matomi žaidimų atnešami pliusai yra užduočių klasifikavimas pagal prioritetus, gebėjimas dirbti komandoje ir greitai komunikuoti. „O žaidžiant „online“, net ir užsienio kalbos įgūdžius galima tobulinti“, – tvirtina pašnekovas.

Kas bus pirmasis?

Visi straipsnio pašnekovai pripažįsta, kad žaidėjai darbo rinkoje jau yra įvykęs faktas, vis drąsiau prabylama apie jų turimas kompetencijas ir privalumus, ypač jei pasiekimus žaidimuose lydi ir pasiekimai moksluose. Faktas veikiausiai ir tai, kad kitas jūsų samdinys bus žaidėjas, atviresnis klausimas belieka tai, kas ir kada Lietuvoje pirmasis aktyviai ieškos žaidėjų.