Lietuvos vairuotojų laukia naujovės

Lenkimas kertant ištisinę liniją – manevras, kuris yra draudžiamas Kelių eismo taisyklių (KET) bei galintis sukelti labai skaudžias pasekmes. Deja, daugelis vairuotojų Lietuvoje nepaiso šio draudimo ir rizikuoja savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, tačiau jau greitai tokiems pažeidėjams bus sunkiau išvengti bausmės.

Skaičiai šiurpina

Priešpriešinių susidūrimų metu Lietuvos keliuose 2012–2017 m. žuvo 230 eismo dalyvių, o net 2334 buvo sužeisti. Susisiekimo ministerijos komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja Edita Banienė sako, kad įvertinus nesaugių priešpriešinių lenkimų keliamą pavojų, buvo nutarta diegti neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisus. „Šie prietaisai bus skirti ištisinės ženklinimo juostos pažeidėjams identifikuoti. Jų veikimas paprastas: kirtus užmiesčio keliuose ištisinę liniją ten, kur bus įrengti neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisai, automatiškai bus užfiksuojamas KET pažeidimas“, – aiškino skyriaus vedėja.

Susisiekimo ministerijos atstovė mano, kad tokie prietaisai gerokai prisidės prie vairuotojų kontrolės bei padės mažinti skaudžiai pasibaigiančių eismo įvykių dažnumą. „Manome, kad neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisai padės sumažinti priešpriešinio lenkimo atvejus, o tai prisidės prie saugesnio dalyvavimo eisme“, – sako E. Banienė.

Prietaisus žadama įrengti padidintos rizikos arba avaringuose kelių ruožuose, kur bus ištisinė ženklinimo linija. „Pavojingiausi magistralinių ir krašto kelių ruožai jau preliminariai žinomi. Planuojama, kad iki 2022 m. šalies keliuose bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų“, – sako susisiekimo ministerijos atstovė.

Kada šie prietaisai pradės veikti, pasak ministerijos, priklausys nuo daugelio aplinkybių – pirkimo procedūrų organizavimo, planavimo dokumentų, sistemų suderinamumo, informacijos priėmimo ir apdorojimo galimybių policijoje ir kt.

Mokosi iš kitų šalių

Priešpriešinių lenkimų fiksavimas Europos Sąjungos šalyse pradėtas prieš dvejus metus Vokietijos užmiesčio keliuose (išskyrus automagistrales ir greitkelius). Šios šalies pavyzdžiu pasekė ir Austrija, Prancūzija, Šveicarija, o dabar lygiuotis bando ir Lietuva.

„Nepaisant to, kad neleistini priešpriešiniai lenkimai tose šalyse reti, vis dėlto ten, kur kyla grėsmė priešpriešiniam susidūrimui, yra įrengiami neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisai. Šios sistemos, visų pirma, veikia prevenciškai, vairuotojai žino, kad darant pažeidimą jie gali būti užfiksuoti kamerų. Be jokios abejonės, šios sistemos pasiteisina tramdant pažeidėjus“, – teigia E. Banienė.