Chaotiškas interneto vartojimas didina ne skaidrumą, o nepasitikėjimą, įsitikinęs komunikacijos ekspertas, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius sociologas Dominique'as Woltonas.
Vilniuje viešėjęs ir Prancūzų institute paskaitą „Demokratija medijose: politinė įtaka, išgalvotos naujienos ir socialiniai tinklai”, skaitęs profesorius išreiškė itin kritišką požiūrį į tai kaip ir kam mes – visuomenė, politikai ir žurnalistai – naudojame internetą.
D.Woltono teigimu, internetas sukūrė iliuzija, kad jo dėka galima viską išspręsti – perimti valdžią tarsi įvedant tiesioginę demokratiją. Vis tik mokslininkas pabrėžia nepriekaištaujantis technologijai, o kritikuojantis internetą supančius mitus.
Dominique'as Woltonas. Loic Salfati nuotr.
„Atsiradus internetui visi turime ką pasakyti – apie prezidentą, apie karalienę, apie savo kaimynę. Visi pasakojame apie savo gyvenimus, socialiniuose tinkluose turime tūkstantį draugų ir liekame savo burbule. Tačiau išraiška nėra tiesos sinonimas, todėl susiduriame su iškrypusiu požiūriu į demokratiją.“
Jis sako matantis pavojingą tendenciją naikinti tarpininkus. Interneto atsiradimas pakeitė jėgų pusiausvyrą ir santvarką, kurioje visi turėjo aiškią savo vietą. Anot jo, žurnalistai rado naujų sąjungininkų ir tarsi kovoja kartu su internetu prieš blogybes, tačiau nėra kritiški ir prieš jį klūpčioja. Taip pat elgiasi ir politikai, kurie nedrįsta kritikuoti interneto, nes bijo pasirodyti seni ir konservatyvūs.
„Bet kokio protingo tarpininko panaikinimas yra iššūkis. Mes tarsi atsidūrėme tokiame fantastiniame laike, kai socialiniai tinklai tapo lygūs demokratijai, kadangi visi gali juose reikštis. Sakome, kad triumfuoja tiesioginė demokratija, kadangi visuomenė ir piliečiai visuomet yra teisūs. Panaikinkime tarpininkus, žurnalistus, mokslininkus, politikus nes visi meluoja, tik aš nemeluoju. Taip internetas, kuris turi tarnauti demokratijai, tampa tironija“, – mano komunikacijos ekspertas.
Keturi klausimai D. Woltonui
– Ar netikrų naujienų (fake news) pavojus, akcentuojamas būtent dabar, nėra kiek perdėtas – juk dezinformacija žiniasklaidoje neatsirado pernai?
– Tai yra tikra problema ir tai yra pasekmė to, kad politikai ir apskritai elito atstovai visiškai negalvoja, kokias pasekmes turės internetas. Netikrų naujienų turėsime vis daugiau, kadangi čia beveik nėra reglamentavimo, nėra kritinio mąstymo.
Pradedame mokėti tą pačią kainą, kurią sumokėjome už ekonominį liberalizmą.
– Satyriniai netikrų „naujienų“ portalai, kaip amerikiečių „The Onion“ ar lietuviška žiniasklaidos tradicija balandžio pirmąją parengti keletą netikrų naujienų – visa tai prisideda prie problemos, o gal atvirkščiai – skatina, vartotojus dažniau tikrinti šaltinius?
– Manau, kad tai kvaila mintis, kadangi šiais laikais visi meluoja, o tiesa yra milžiniškas turtas. Dabar, kai turime daugybę informacijos kanalų, tampa itin sunku atrinkti kas yra tiesa, o kas ne. Informacijos gausa niekaip nesukuria tiesos, o išraiška nėra tiesos sinonimas.
Tiesai reikia kritinio mąstymo, kurį anksčiau kūrė žurnalistai ir universitetų atstovai.
Negalime sakyti, kad internetas lygus tiesai. Ir nėra laisvių be įstatymų. Įstatymai apsaugo silpnuosius, o jeigu nėra įstatymų – laimi stiprieji. Kalbant apie netikras naujienas, iš to laimi tokios kompanijos kaip „Google“, todėl reikėtų įstatymų, kurie sutvarkytų šią situaciją.
– Kalbate apie aukštesnių institucijų reguliavimą, bet galbūt galime pasipriešinti ir patys, nelaukdami valdžios įsikišimo?
– Svarbiausia, kad kiekvienas darytų savo darbą. Žurnalistai turi kritiškai žvelgti į informaciją, dėstytojai, profesoriai turi mokinti žmones kritinio mąstymo, analizuoti, teisininkai – kurti įstatymus, o politikai nepasiduoti dominuojančiai interneto įtakai. Apskritai, turėtumėme pabusti.
– Savo paskaitose pabrėžiate žurnalistų svarbą, tačiau socialiniai tinklai tarsi eliminuoja žurnalistą – kiekvienas politikas gauna nuosavą komunikacijos kanalą. Atrodo, kad bent jau čia nieko nebegalima padaryti?
– Aš manau, kad žurnalistai yra atsakingi už dabartinę situaciją, nes jie turėjo mus įspėti apie šį pavojų. Jie turėjo mums pranešti, kad bus siekiama jų išvengti, apeiti juos. Jei aš būčiau žurnalistas aš niekada nespausdinčiau to, ką ponas Trumpas rašo savo tviteryje.
D. Trumpas yra kvailystės įsikūnijimas. Naudojantis tviteriu negalime valdyti šalies, tai yra kvaila. Manau, kad valstybės vadovas neturėtų taip elgtis – jis turėtų remtis diplomatija, tarnybomis, ekonomika. Tai, ką daro D. Trumpas yra demagogija.
Manau, kad tai yra tam tikras karas. Žurnalistų pareiga yra kritiškai įvertinti informaciją, ją išsaugoti ir perteikti ją mums.