Praėjusių metų vasarą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovai drąsiai trimitavo, kad 2018 m. pradės veikti pažangi pagalbos iškvietimo sistema klausos negalią turintiems žmonėms. Tačiau kurčiųjų bendruomenė išgirdo netikėtą žinią – valdininkai juos apgavo: vietoje žadėtos specialios programėlės neįgalieji gavo dar vieną pažadą.
Praėjusių metų vasarą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovai drąsiai trimitavo, kad 2018 m. pradės veikti pažangi pagalbos iškvietimo sistema klausos negalią turintiems žmonėms. Tačiau kurčiųjų bendruomenė išgirdo netikėtą žinią – valdininkai juos apgavo: vietoje žadėtos specialios programėlės neįgalieji gavo dar vieną pažadą. Be to, pareigūnai kurčiųjų net nepanoro informuoti apie tai, kad pagalbos sistema nepradės veikti žadėtu laiku.
2017 m. liepą BPC vadovas Audrius Čiuplys pranešė kurčiųjų bendruomenę nudžiuginusią naujieną – 2018 m. prad4s veikti mobili programėlė, kuria bus galima išsikviesti skubią pagalbą ir vaizdo skambučio režimu. Ši funkcija, kaip teigė BPC, turėtų pakeisti dabartinę programėlę „GPS 112“, kuria nėra galimybių užmegzti vaizdo pokalbio, taip pat apribotos galimybės operatyviai gauti duomenis kviečiančiojo pagalbą buvimo vietą – tai naujasis produktas leistų padaryti. Kurtieji, nelaimės atveju išsikvietę pagalbą, gestų kalba galėtų nurodyti, kas jiems nutiko.
Be kitų funkcijų, lietuvių, anglų, rusų, lenkų kalbomis veikianti programėlė turėtų leisti nustatyti kviečiančiojo pagalbą buvimo vietą naudojantis tiek globalios padėties nustatymo sistema, tiek mobiliojo ir bevielio ryšio tinklais – duomenys turėtų būti atnaujinami kas pusę minutės ir automatiškai siunčiami į BPC.
Pažadas liko popieriuje
Pradėjus konsultacijas su kurčiųjų bendruomene, PAGD pernai paskelbė viešąjį pirkimą pagalbos išsikvietimo programėlei sukurti ir paleisti, tačiau, kaip Alfa.lt informavo PAGD, pirkimas buvo nutrauktas.
„Šis investicinis projektas buvo numatytas įgyvendinti 2017-2018 m. PAGD paskelbto 112 programėlės viešojo pirkimo metu buvo gauta galimų tiekėjų tikslinančių klausimų ir pretenzija. Į tai buvo atsižvelgta ir nuspręsta pradėtą pirkimą nutraukti, o pirkimą tęsti papildomai išanalizavus techninius aspektus“, – aiškinama Alfa.lt atsiųstame PAGD atsakyme.
Anot departamento, nutraukus viešąjį pirkimą, kurtiesiems skirtai programėlei planuotos lėšos buvo perskirstytos kitiems departamento vykdomiems investicijų projektams finansuoti – gelbėjimo įrangos, skirtos ugniagesių gelbėtojų darbui, įsigijimui.
Pasak PAGD, šiuo metu 2017 m. numatytos lėšos yra „atstatytos“, artimiausiu metu ketinama skelbti naują viešąjį pirkimą.
„Tikimės, kad 2018 m. pabaigoje bus įdiegta ir ištestuota nauja programėlė. Visuomenei prieinama ji turėtų tapti 2019 m. pradžioje“, – naują pažadą neįgaliesiems pateikė PAGD.
Departamentas tikino, kad atvejų, kai neįgaliesiems nebuvo suteikta pagalba vien dėl to, kad nebuvo specializuotos pagalbos iškvietimo programėlės, nėra žinoma.
Kaip teigė PAGD, šiuo metu, kol nėra naujos nacionalinės 112 programėlės, kuria pagalbą galima būtų išsikviesti vaizdu, naudojama alternatyvi tekstinio susirašinėjimo priemonė, t. y. veikia SMS žinutės skubios pagalbos numeriu 112.
Taip pat pagalba gali būti iškviesta vadinamuoju „tyliu skambučiu“, tačiau šia paslauga gali pasinaudoti tik tie klausos negalią turintys asmenys, kurie yra pateikę savo telefono abonento ir nuolatinės gyvenamosios vietos duomenis. Šie duomenys yra užregistruoti BPC informacinėje sistemoje (BPCIS), kad galima būtų identifikuoti asmenį.
„Asmuo, kuriam reikalinga pagalba, surinkęs 112 numerį turi palaukti ne mažiau kaip 2 minutes (dėl galimos skambučių eilės piko metu) ir tik tada padėti ragelį. BPC operatorius, atsiliepęs į skambutį, BPCIS mato asmens pateiktą adresą, kuriuo reikalinga skubi pagalba. Tokiu atveju pranešimas apie pagalbos poreikį perduodamas greitosios medicinos ir policijos tarnyboms, kurios vyksta į BPCIS įvestu adresu“, – aiškino PAGD.
Kurtieji šokiruoti, galvojo apie mitingą
Alfa.lt kalbintas Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) viceprezidentas, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos tarybos narys Kęstutis Vaišnora neslėpė, kad klausos negalią turintys žmonės yra labai nustebę, jog jų laukta pagalbos iškvietimo programėlė taip ir liko valdininkų pažadu. Be to, pasak K. Vaišnora, šokiruoja ir valdininkų požiūris į bendravimą su neįgaliaisiais.
„Lietuvos kurčiųjų bendruomenė dėl susidariusios situacijos tikrai buvo šokiruota, nes likus tik vienam žingsniui iki galutinio aplikacijos pritaikymo, tai yra pagalbos iškvietimo gestų kalba užtikrinimo, aplikacija absoliučiai buvo nebeveikianti. Tai reiškia, kad tai, ką bendromis pastangomis, bendradarbiaudami kūrėme ir sukūrėme, buvo tiesiog panaikinta per vieną dieną, o Lietuvos kurčiųjų draugija informuota tik po laiko“, – teigė kurčiųjų atstovas.
Pasak K. Vaišnoros, kurtieji dėl PAGD ir BPC veiksmų net norėjo surengti mitingą.
„Mes reagavome: parašėme raštus atsakingoms institucijoms, bendruomenė ragino organizuoti mitingą. Susidariusia situacija susidomėjus aukštiems valstybės vadovams, su PAGD suorganizuotas susitikimas. Pasikeitė vadovybė, turėjome iš naujo išsakyti savo poreikius, bet laikėmės savo pozicijos“, – LKD viceprezidentas.
Anot K. Vaišnoros, šiuo metu veikiančios sistemos, kai kurtieji gali pagalbą išsikviesti SMS žinute, neužtenka.
„Tai yra visiškai neefektyvu, sunkiai prieinama kurtiesiems, bet šiuo atveju geriau negu nieko. Situacija tikrai apmaudi, šiuo metu deriname veiksmus, nuolat stebime procesą. Tokie veiksmai tik įrodo, kaip dažnai švaistomos valstybės lėšos, nes turėjome produktą, kurį reikėjo tik patobulinti, o dabar vėl kursime viską iš naujo ir valstybė į tai investuos lėšas“, – nuoskaudos neslėpė kurčiųjų atstovas.
Ragina nelaukti nelaimės
Kurčiųjų bendruomenės situacija nuolat stebinti Seimo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Raminta Popovienė dėl PAGD ir BPC kurtiesiems duotų ir neištesėtų pažadų dar pernai kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį.
Anot jos, nors PAGD siūlo kurtiesiems naudotis SMS žinutėmis, kviečiant pagalbą, tačiau neįgalieji sako, kad nelaimės, streso atveju žmogus dažnai būna nepajėgus rašyti žinutes, ypač, kai reikia skubios pagalbos gaisro, traumos, ligos, užpuolimo atvejais.
„Kai yra ligos atvejis ar koks kitas atvejis, tai galbūt ir galima surašyti žinutę, bet jeigu yra ekstremali situacija, tai toje būsenoje žmogus galbūt ne taip greitai ir surašytų žinutę. BPC gauna žinutę, bet be aplikacijos nemato, kokia pagalba yra reikalinga – ar greitoji medicinos, ar gaisrinė, ar policija, tai gali iš viso visos trys suvažiuoti. Tai čia dar toks ir neūkiškumo klausimas“, – komentavo parlamentarė.
Socdemė priminė, kad dar prieš kelis metus galimybė vaizdu išsikviesti pagalbą BPV buvo, tai buvo pilotinis projektas, kuris pasiteisino, tačiau nebuvo pratęstas. Anot R. Popovienės, žinia, jog kurtiesiems skirtos programėlės įdiegimas nusikelia į 2019 m., nuvilia.
„Tikimės, kad žmonės su negalia žmonės nebus palikti be tinkamų priemonių išsikviesti medikus, gelbėtojus ar policiją. Juk bet kurią akimirką tai gali išgelbėti žmogaus gyvybę arba ją pražudyti. Negalime reaguoti tik jau sulaukę skaudžios nelaimės“, – komentavo R. Popovienė.
Parlamentarė perspėjo, jog valdžios institucijos, ignoruodamos kurčiųjų interesus, rizikuoja užsitraukti ir tarptautinių organizacijų nemalonę.
„Mes turime užtikrinti paslaugų suteikimą žmonėms, su klausos negalia. Lietuvai reikia įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, Lietuva pristatė savo ataskaitą praeitais metais Jungtinių Tautų Teisių komitete. Ten buvo įvardinta, kad mes tik tris pozicijas įgyvendinome, o labai daug – bent 60 pozicijų – yra neįgyvendinta ir būtent viena iš tų rekomendacijų yra informacijos prieinamumas žmonėms, turintiems klausos ir regos negalią ir paslaugų šiems žmonėms suteikimas, ypač BPC“, – aiškino pašnekovė.
