Silpnumas, greitas nuovargis, dusulys fizinio krūvio metu, kojų tinimas – tai pirmieji mitralinio vožtuvo nesandarumo ligos požymiai, kuri pasiekia apie 2–3 procentus visos populiacijos. Prireikus operacijos, įprastai ji atliekama atveriant krūtinės ląstą, tačiau pastaruoju metu vystomi mažiau invaziniai vožtuvo korekcijos būdai. Gediminas Gaidulis – vienas iš jaunųjų mokslininkų, kuris taikydamas skaitmeninio modeliavimo žinias, prisideda prie siekio pagelbėti šią širdies ydą turintiems žmonėms.
Silpnumas, greitas nuovargis, dusulys fizinio krūvio metu, kojų tinimas – tai pirmieji mitralinio vožtuvo nesandarumo ligos požymiai, kuri pasiekia apie 2–3 procentus visos populiacijos. Prireikus operacijos, įprastai ji atliekama atveriant krūtinės ląstą, tačiau pastaruoju metu vystomi mažiau invaziniai vožtuvo korekcijos būdai. Gediminas Gaidulis – vienas iš jaunųjų mokslininkų, kuris taikydamas skaitmeninio modeliavimo žinias, prisideda prie siekio pagelbėti šią širdies ydą turintiems žmonėms.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Biomechanikos inžinerijos katedros doktorantas Gediminas Gaidulis nusprendė geriau pažinti mitralinio vožtuvo biomechaniką, elgesį esant vožtuvo nesandarumui ir atlikus jo korekciją. Taikydamas skaitinį modeliavimą, jis nusprendė atlikti tyrimus, kurie galėtų padėti tiksliau diagnozuoti mitralinio vožtuvo nesandarumą, prognozuoti šios ligos eigą ir padėti parinkti tinkamą gydymą išvengiant krūtinės ląstos atvėrimo.
Vožtuvo veikla simuliuojama kompiuteriu
„Domėjimąsi šia tema paskatino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas, habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis. Neseniai jis vienas pirmųjų pasaulyje pradėjo taikyti naują kardiochirurgijos metodą, leidžiantį per nedidelį pjūvį, nestabdant paciento širdies, prisiūti nutrūkusias mitralinio vožtuvo chordas. Daug kur pasaulyje mitralinio vožtuvo nesandarumo korekcija atliekama atviros širdies operacijos metu, kai prapjaunamas krūtinkaulis, stabdoma širdies veikla ir tik tuomet tvarkomas vožtuvas. Akivaizdu, kad naujasis metodas gerokai mažiau traumuoja pacientą“, – sako G. Gaidulis.
Pasak VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros doktoranto, kadangi gydymo būdas ypač naujas – dalis tokios procedūros biomechaninių aspektų vis dar yra nežinomi. „Kaip ir naudojantis visomis naujomis technologijomis, taikant šį metodą chirurgams kyla daug klausimų. Jiems svarbu žinoti kurioje vietoje daryti pjūvį, kiek reikia siūlių, kokia jėga jas įtempti ir pan. Būtent skaitinis modeliavimas ir gali padėti šiuo atveju – kompiuteriu simuliuojant vožtuvo veiklą prieš ir po virtualios operacijos, galima prognozuoti tikros operacijos rezultatus ir tinkamai ją suplanuoti. Aptarėme šią viziją su prof. A. Aidiečiu ir ryžomės imtis mitralinio vožtuvo skaitinio modeliavimo tyrimo“, – sako G. Gaidulis.
Siekiant paskatinti ir toliau vystyti šiai problemai skirtą sprendimą, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmones vienijanti asociacija „Infobalt“ G. Gaiduliui skyrė 1600 Eur stipendiją. Ji buvo įteikta kartu su Lietuvos mokslų akademija jau aštuntąjį kartą organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Joje buvo apdovanota net 10 jaunųjų mokslininkų.
Būtina stiprinti bendradarbiavimą
Pasak pagrindinio stipendijos mecenato, uždaro tipo investicinės bendrovės „INVL Technology“ vadovo Kazimiero Tonkūno, mokslo ir verslo ekosistema Lietuvoje dar tik formuojasi. „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas stiprina šalies augimo, konkurencingumo pagrindus, taip išradimai turi galimybę greičiau pasiekti visuomenę. Tačiau šį procesą reikia spartinti, bendradarbiavimas turi įgyti produktyvesnes formas, – sako K. Tonkūnas. – Būtų žengtas didelis žingsnis į priekį, jeigu atsirastų pakankamas kiekis įvairių stadijų rizikos kapitalo struktūrų, būtų gerokai padidinta intelektinės nuosavybės apsaugos ir prekybos parama, specializuotos namų rinkos „smėlio dėžės“, kuriose būtų galima išbandyti naujai kuriamus sprendimus.“
1200 eurų antrosios vietos stipendija skirta Kazimierui Badokui iš Vilniaus universiteto. Jo tyrimų sritis – spausdinamas dujų jutiklis gamybai kosmose. Trečios vietos 800 eurų stipendija įteikta Maženai Mackoit-Sinkevičienei iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Jos tyrimo tema – taškiniai defektai boro nitride kaip pavienių fotonų šaltinis. Dar septyniems mokslininkams įteiktos paskatinamosios stipendijos po 200 eurų.
Pasak „Infobalt“ direktoriaus Pauliaus Vertelkos, per visą stipendijų skyrimo laikotarpį jauniesiems talentams jau išmokėta per 35 tūkst. eurų. Ši parama mokslininkams padėjo tęsti tyrimus, stažuotes užsienyje dirbant tarptautinėse grupėse ir savo žiniomis prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo. „Infobalt“ stipendijas jauniesiems mokslininkams teikia nuo 2011 metų ir yra parėmę daugiau nei 50 gabiausių talentų.
