Būtina išplėsti kompiuterinio raštingumo sąvoką

Straipsnyje siūloma neapsiriboti dialoginiu darbu su asmeniniais kompiuteriais ir daugiau dėmesio skirti pilnai automatizuotoms kompiuterinėms sistemoms, sprendžiančioms trivialias ekonomikos ir vadybos problemas žmogui nesikišant. Pabrėžiama pasaulinė tokių sistemų plėtros tendencija ir Europos ketinimai mažinti biurokratinę naštą verslui ir kurti vieningą Euro zonos atsiskaitymų sistemą.

Siūloma pasinaudoti autoriaus gamybine ir neformalaus ugdymo patirtim ir palaipsniui inkorporuoti grynai elektroninės apskaitos ir vadybos modulį į pasirenkamą integruotą IT ir ekonomikos kursą mokiniams norintiems studijuoti ekonomiką. Siūloma atsisakyti snobiško nuolankumo kompiuterinių madų diktatoriams ir dalyvauti globaliniame techninės pažangos procese lygiateisės partnerystės su Vakarais principu. Nurodomos inovacijų kryptys, kur dar nėra rimtos konkurencijos ir galima tapti lyderiais.

Kai buvome priversti kurti komunistinę visuomenę, be mokslinio komunizmo kurso negaliojo joks diplomas. Tačiau įkyri propaganda ir represijos neatbukino tautos. Viskas baigėsi brandžiu socializmu. Prasidėjo pertvarka ir socializmo lageris subyrėjo. Pradėjome savanoriškai kurti informacinę visuomenę. Dabar atsirado kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL. Tačiau Vakarų firmų reklaminės akcijos jau suvaidino neigiamą vaidmenį.

Naiviai galvojama, kad tik asmeniniai kompiuteriai ir buitinė kanceliarinė vadinamos „Microsoft“ platformos dalis yra visa kompiuterija, kaip kadaise marksizmas leninizmas – visa filosofija. Toks siauras požiūris į kompiuterinį raštingumą nepateisinamas. Ar iš tiesų visus šių dienų technikos stebuklus kuria ir eksploatuoja beraščiai? Kodėl technologinių procesų ar lėktuvo skrydžio parametrų niekas neįvedinėja su pelėmis ir klaviatūromis. Visa informacija patenka į kompiuterines sistemas automatiškai iš įvairių registratorių. Taip pat siunčiami ir valdymo signalai. Ir ten nereikia to pas mus ugdomo buitinio ir biurokratinio kompiuterinio raštingumo su visais ECDL, kaip kadaise mokslinio komunizmo.

Žmogui trečiame tūkstantmetyje paliekama tik procesų organizatoriaus funkcija. Procesų vykdytoju gali ir privalo būti technika. Tai jau seniai suvokė visų inžinierinių sistemų kūrėjai. Tik daugumai Lietuvoje masiškai ruošiamų ekonomistų, buhalterių, viešojo administravimo ir verslo vadybininkų suformuota daugiau biurokratinė, negu informacinė galvosena. Jie vis dar mąsto kanceliariniais ritualais, o ne komercinę ir teisinę reikšmę turinčių procesų matematiniais modeliais, ne jų automatine registracija ir interpretacija techninėje terpėje.

Štai čia ir yra niša, kur gali pasireikšti komandos gabių išdykėlių Petriukų, ignoruojančių autoritetus ir sugebančių įžvelgti problemos esmę. Dabar jau galima galvoti kaip ruošti gabius vaikus ne samdinio karjerai, o rimtai išradybinei ir inovacinei veiklai. Laikas labai palankus. Komercinės vadybos sferoje kompiuterizuotus biurokratinius ritualus išstumia kibernetinės sistemos, kur visas trivialias funkcijas nuo užsakymo priėmimo iki galutinio atsiskaitymo atlieka kompiuterinės sistemos be žmogaus. Amerikos koncernai jau sudarinėja sutartis su Indijos ar net Rusijos kompiuterinėmis firmomis, kurios naudojasi gerai išvystyta ryšių sistema ir labai operatyviai automatiškai surenka verslo informaciją iš visame pasaulyje išdėstytų filialų. Ten ji apdorojama ir automatiškai išsiuntinėjamos ataskaitos ir vadybinės direktyvos visais adresais. Su raštinės programomis paruoštų popierių ar pranešimų internetu siuntinėjama vis mažiau. Natūralu, kad motorizuojant transportą arklidžių neveik neliko. Panašus likimas laukia ir raštinių.

Galima sakyti, kad kurdami informacinę visuomenę pasiekėme brandaus kompiuterizuoto biurokratizmo fazę. Jau laikas galvoti apie pertvarką. Kaip matyti iš žemiau pateiktos citatos, Europa jau labai rimtai ruošiasi daryti tai, kas Lietuvoje dar laikoma nerealia fantazija.

2006-04-21 ES pasiryžusi mažinti administracinę verslo naštą

ES Įmonių ir pramonės komisaras Günter Verheugen pasiūlys planą, kaip žymiai sumažinti Europos verslui trukdančią biurokratiją. Pasak „The Financial Times“, tokie planai siūlomi norint įgyvendinti Briuselio „politinę revoliuciją“, kuri turi padėti įveikti ES biurokratų „priklausomybę nuo teisės aktų“.

„Manau, kad dėl biurokratijos verslininkų patiriamų išlaidų sumažinimas 25 proc. būtų sveikintinas. Tai ambicingas, bet ne nerealus tikslas“, – Austrijoje vykusioje konferencijoje sakė ES komisaras. Komisijos narys atskleidė, kad ketina teikti tokį siūlymą EK šiais metais, tačiau konkrečios datos neįvardijo. Komisaro G. Verheugen siūlomas planas būtų panašus į neseniai Nyderlandų Vyriausybės patvirtintą programą, pagal kurią administracinė verslo našta turi sumažėti 25 proc. Šiuo metu metinė Nyderlandų verslininkams tenkanti administracinė našta sudaro 16 mlrd. eurų. Nyderlandai teigia, kad šaliai jau pavyko sumažinti administracines verslo išlaidas 18–19 proc. ES valstybių vadovai uždegė „žalią šviesą“ administracinių įmonių išlaidų mažinimui per kovą vykusį viršūnių susitikimą. Jie pareikalavo iki šių metų pabaigos pateikti verslui tenkančių administracinių ES teisės aktų įgyvendinimo išlaidų skaičiavimus.

Daugiau skaitykite FT straipsnyje „Verheugen reveals plan to cut red tape“.

2006-04-26 11:03

Cituota iš: www.starkeviciute.lt

Tokios nuostatos nuteikia optimistiškai. Siūlymai kai kurias biurokratinio aparato funkcijas pakeisti objektyviomis elektroninėmis sistemomis nebus ir Lietuvoje ignoruojami.

Ir Lietuvos švietimo strategai jau keičia požiūrį į IT. Labai gerai, kad pradiniai dialoginio darbo su skaičiavimo technika įgūdžiai formuojami jau penktoje klasėje. Tada mokiniai galės naudotis kompiuterine technika mokymo procese ir kūrybiniame darbe. Buvo tikrai nelogiška tai daryti paskutinėse klasėse. Jau dabar daugelis yra tuos įgūdžius suformavę už formalaus švietimo ribų. Pertvarkos pradžią liudija ir tai, kad atsisakoma vienos Amerikos firmos monopolio. Gerai, kad jaunesnėse klasėse pradedami formuoti algoritminio mąstymo pagrindai, atkuriamas programavimo modulis ir valstybinis egzaminas. Tačiau būtinas glaudesnis ryšis su kasdiene praktika. Gaila, kad mokykloje kibernetika praktiškai vis dar ignoruojama, visą dėmesį skiriant tik vienai programavimo kalbai ir dialoginėms sistemoms.

Negalima skriausti gabių auklėtinių Būtina gydytis nuo to paskutinio vagono sindromo. Negalima amžinai vytis. Jau seniai esame subrendę lygiateisei partnerystei globaliniame techninės pažangos procese. Tam dabar yra labai patogus momentas. Švietimo darbuotojams verta patiems parodyti iniciatyvą ir pateikti visai naujas ir pačias pažangiausias integruotas programas. Nereikia bijoti siūlyti ambicingų projektų.

Europinė novatoriškumo samprata labai skiriasi nuo lietuviškos. Lietuvoje, ypač Kaune, reaguojant į bet koki negirdėtą pasiūlymą sakoma, kad tai kvailystė, nes niekas taip nedaro. Europoje atvirkščiai, tai laikoma novatoriškumo požymiu. Ten verslo aplinkoje nėra suktų privatizuotojų ir pigios darbo jėgos naudotojų ir visi supranta, kad jei nesugalvosi nieko originalaus ir efektyvesnio už konkurentus, verslas gali žlugti. Naujoves reikia sugalvoti ir panaudoti pirmam. Tai ką daro kiti, jau yra seniena. Lietuvos verslui dar nereikia rimtų naujovių. Bet greitai reikės, o Europoje reikia jau dabar. Todėl gabiam jaunimui reikia pateikti informacinių technologijų kursą ar atskirus modulius ne kaip dievišką išmintį o nuolat pabrėžiant, kad garsi užsienio firma dabar siūlo daryti taip, mokytojas kitaip, o tu sugalvok dar gudriau. Keista, bet daugiausia scholastikos kaip tik IT pamokose. Galvojama kaip geriau panaudoti kokios nors Vakarų firmos produktą, o ne išspręsti konkrečią problemą. Tai primena senus laikus, kai mokslinio komunizmo dėstytojai reikalaudavo pateikti mokslinio komunizmo panaudojimo inžinieriaus praktikoje pavyzdžius.

Ekonominiuose ir vadybiniuose fakultetuose dar labai stipri kompiuterizuoto biurokratizmo dvasia. Juose žmonėms įkalta daug žalingų biurokratinių stereotipų. Jei veterinarai ir vežikai nesukūrė automobilio ir motorinio transporto sistemos, tai ir raštininkai tikrai nesukurs šiuolaikinių viešo administravimo, verslo apskaitos ir vadybos sistemų. Ne tik nesukurs, bet ir inžinieriams efektyvių užduočių nepateiks. Reikia patiems informatikams, pasitelkus matematikus ir savikritiškus ekonomistus, gilintis į problemos esmę ir taip užsikariauti rinką, su žymiai racionalesniais metodais už dabar visuotinai priimtus sprendimus.

Paradoksalu, kad kai technika buvo primityvi, galvosena buvo gerokai pažangesnė. Jau buvo realizuotas, nors ir primityviai, ADR (automatinio duomenų registravimo) principas. Finansininkai su aukštuoju mokslu nesuvedinėjo į kompiuterį duomenų iš ranka rašytų ar kitu kompiuteriu spausdintų dokumentų. Tai atlikdavo techninis skaičiavimo centrų personalas arba faktūrinės mašinos.

Dabar, kai yra galimybė vykstant operacijai automatiškai užpildyti iškart abiejų partnerių elektroninius apskaitos registrus, atkakliai nenorima naudotis anksčiau atrodžiusiomis fantastiškomis ryšių ir skaičiavimo technikos galimybėmis. Juk visai absurdiška, kai vienas iš kompiuterio spausdina popierinę faktūrą, o kitas per klaviatūrą pajamuodamas bruka jos turinį į savo kompiuterį. Kažkodėl kolegos apskaitininkai nesipiktina tokia kvailyste, nors jau seniai yra galimybė visą tą informaciją kaupti ir perdavinėti automatiškai iš vieno kompiuterio į kitą. Pagaliau ir persiuntinėti nebūtina. Jau prieš trisdešimt metų buvo pastebėta, kad jei abiejų komercinių partnerių finansų ir vadybos apskaita tvarkoma viename skaičiavimo centre, vieno partnerio debetinis įrašas be jokių pastangų ir klaidų tampa kito kreditiniu. Taigi, labai reikalinga vieninga fiskalinė apyvartinė terpė gali būti lengvai sukurta. Tai gali atlikti ir mūsų auklėtiniai neformalaus ugdymo būreliuose įsisavinę integruotą ekonomikos ir IT kursą.

Europarlamentas ir centrinis Europos bankas planuoja kurti vieningą Euro zonos atsiskaitymų sistemą SEPA (Single Euro Payment Area). Ten keliamos tokios problemos, kurias pasiūlęs spręsti Kaune, garantuotai būsi išjuoktas kaip paskutinis kvailys ir Vasiukų projektų kūrėjas. Finansinių paslaugų ir atsiskaitymų sistema labai atsilieka nuo šiuolaikinės ryšių ir skaičiavimo technikos galimybių. Europa tai supranta ir nenori būti Amerikos ir net Azijos provincija. Todėl ruošiasi rimtai pertvarkyti savo valdymo sistemas, bet skelbiami tik ketinimų protokolai.

Smulkiau www.epfsf.org

Kolegoms informatikams ir ekonomistams verta domėtis SEP problematika. Kas drįsta – laimi. Pirmumo faktorius daug reiškia. Šiuolaikinės vadybos ir apskaitos sistemos privalo dirbti autopiloto principu: kreiptis į žmogų tik esant specifinėms situacijoms, kai reikalingas atsakingo profesionalo sprendimas. Trivialias vadybos funkcijas gali ir privalo patikimai atlikti viena technika. Galima užimti lyderio pozicijas kuriant tokias sistemas.

Turiu nemenką patirtį sprendžiant kai kurias SEPA kūrimo problemas. Unifikuojant apskaitos standartus tikrai praverstų mano patirtis pertvarkant mano klientų apskaitos duomenų bazes iš sovietinės į europinę sistemą. SEPA tikrai reikės vieningų sąskaitų kodų ir jų korespondavimo taisyklių. Tai leistų labai pigiai ir efektyviai atspindėti visas SEPA vykstančias finansines operacijas bendrame operacijų žurnale.

Dieninėje mokykloje, verslo informatikos būrelyje išbandžiau su dešimtokais ir vienuoliktokais, eksperimentinį kurselį. Pademonstravau vien tik PASKALĮ ir raštinės paketą mačiusiems vaikams duomenų bazių valdymo (DBV) kalbas. Visi žavėjosi, kaip lengvai galima programuoti praktinius uždavinius, kaip gerai funkcionuoja importo-eksporto ryšiai tarp formatuotų tekstinių eilučių, įvairiu duomenų bazių ir skaičiuoklių. Visi patikėjo, kad jaunuolių brigados patyrusiems specialistams vadovaujant gali programuoti praktines vadybines užduotis ir užsitikrinti sau ateitį. Niša gabiems mokinukams ir ištisai kūrybinei krypčiai čia tikrai yra. Kai tik bus atsisakyta popierinio dokumento dogmos, prasidės tikra apskaitos ir vadybos pertvarka.

Jau dabar galiu su verslo informatikos būrelio vaikais paruošti stendą su realiai veikiančiu dar gana primityviu, bet pakankamai vaizdingu kibernetinės verslo vadybos sistemos modeliu.

Yra visa programinė įranga, numatytas demonstracijos scenarijus, kur viskas nuo atsargų stebėjimo ir automatinio paraiškos pateikimo iki galutinio atsiskaitymo tarp partnerių vyksta automatiškai, pilnai sutvarkant vadybinius ir buhalterinius abiejų partnerių registrus žmogui nesikišant, ir todėl be klaidų. Galiu pravesti atvirų apžvalginių pamokų ciklą. Kad visi galėtų pasitikrinti sistemos veiksmingumą, reikia imti tik kelis tiekėjus ir labai nedidelį asortimentą. Demonstravimo scenarijus arba atviros pamokos planas labai paprastas:

1. Parodomi ir atspausdinami prekių, pinigų ir skolų likučiai pas abu partnerius
2. Paleidžiamas atsitiktinių skaičių generatorius, modeliuojantis pardavimus arba leidžiama ką nors nusipirkti žiūrovams. Paraiškos formuojasi savaimei, kai tik prekių likučiai sumažėja iki asortimento minimumo. Vyksta intensyvi komercine veikla žmogui nesikišant. Galimas ir pusiau dialoginis rėžimas, kada ekrane parodomas pamainos administratoriaus verslo asistento ekrano vaizdas, pranešantis apie situaciją ir klausiantis ką daryti.
3. Sistema stabdoma, demonstruojami ir spausdinami pirkimai, pardavimai, atsiskaitymai ir visi sintetiniai ir analitiniai abiejų partnerių sąskaitų likučiai periodo pabaigai.
4. Išdalinamos visos apyvartos ir likučių ataskaitos, tegu nešasi namo, tikrina balansą ir įsitikina, kad visi galai sutvarkyti be jokių raštinių, ekonominio buhalterinio išsilavinimo ir kompiuterinio raštingumo licencijų, grynai M2M (MACHINE TO MACHINE) rėžime.
5. Pradedamas naujas seansas.

Tai, galima sakyti, būtų pirma M2M ir kibernetinių metodų vadyboje reklaminė akcija. Visi įsitikins, kad technika dirba geriau už žmogų. Gal tai įgalins pritraukti SEPA ar kitų Europos struktūrinių fondų lėšas vieningam finansų monitoriui kurti ar bent jau smulkiam verslui automatinio duomenų kaupimo rėžime masiškai kompiuterizuoti. Tokį pasiūlymą dar 2000 buvau nusiuntęs į Zalcbrugą „Europorix“ konkursui. Buvau pakviestas pristatyti vieningos fiskalinės apyvartinės terpės projektą verslui. Bet vienas pabijojau.

Aukščiau pateiktame demonstracinio seanso pabaigoje galima paklausti verslininkų ir neklystančių ekspertų: kuriame technologinio ciklo etape reikalingas visas tas kompiuteriškai raštingas biurokratinis aparatas? Paskui galima pademonstruoti, kaip tai daroma dabar su kanceliarinius ritualus modeliuojančiomis programomis.

Tegu pajunta skirtumą ir pagaliau supranta, kad kol jų buhalteriai rašinės vienas kitam raštelius su raštinės paketais, M2M šalininkai juos labai toli aplenks EUROPOS ir pasaulio konkurencinėje aplinkoje.

Į pasirenkamą integruotą verslo informatikos modulį galima įtraukti šias jau neformalaus ugdymo praktikoje išbandytas pamokų temas:

1. Verslo informatikos istorija.
2. Ekonominės informacijos apdorojimo principai. Dvejybinis įrašas.
3. Sąskaitų planas. Balanso lygtis
4. Grafų teorijos elementai ir dvejybinis įrašas. Kaip informacija juda stygomis tarp sąskaitų – viršūnių ir kaupiasi jose likučių pavidalu.
5. Programinės įrangos ir skaičiavimo technikos evoliucija.
6. Pagrindinės operacinių sistemų funkcijos. Teoriniai pagrindai. Vystymosi istorija.
7. Duomenų bazės, evoliucija ir tipai. Reliacinės DB.
8. Duomenų Bazių Valdymo Sistemos (DBVS). Bylos, įrašai, laukai..
9. Duomenų bazės ir skaičiuoklės. Duomenų importas ir eksportas
10. Trumpai apie „Open Data Base Conectivity“ (ODBC) standartą.
11. Kas svarbiau vadyboje? Operatyvios užklausos ar periodinės ataskaitos?
12. Automatinis duomenų įvedimas. Registratoriai. Brūkšniniai kodai. RFID sistemos.
13. Situacijos indikatoriai ir valdikliai.
14. Indeksinės bylos. Indeksavimas. Manipuliavimas duomenimis.
15. Struktūrinės užklausų kalbos SQL. Atviro kodo sistemos „MySQL“ ir „Postgre SQL“.
16. Kompiuterinės ir ryšių technikos integracija. Duomenų perdavimas.
17. Duomenų bazės ir internetas. PHP kalba.
18. Bendras programų naudojimas lokaliniame tinkle
19. Programinės įrangos legalumo problemos. Nemokama PĮ internete.
20. Kuo elektroninė apskaita ir vadyba skiriasi nuo popierinės
21. Pilnai automatizuotos komercinės sąsajos modeliai.

Jau galima galvoti, kaip palaipsniui inkorporuoti minėtas temas į atskirą pagrindinio arba vidurinio išsilavinimo modulį.. Tai leistų gabiems vaikams įgyti verslo informatikos specialybės koledžo lygio išsilavinimą ir galimybę dirbti ir užsidirbti studijuojant universitete. Tai praktikuojama daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui Italijoje, kur gabiems vaikams sudaromos tokios galimybės. Tokiais projektais galima sudominti ir pasaulio bendriją, nes tik operatyvi finansinių operacijų stebėjimo sistema gali užkirsti kelius korupcijai ir terorizmą finansuojančiai komercinei veiklai.

Išvados

Kūrybiškai bendradarbiaudami informatikos, matematikos, ekonomikos, technologijų mokytojai ir gabiausi mokiniai, drauge su Lietuvos kompiuterininkų, apskaitininkų-auditorių ir vadybininkų bendrijų nariais gali dalyvauti realizuojant pačius ambicingiausius Europos projektus ir net globalius projektus.

Vengiant sauso akademizmo, tikslinga sudaryti sąlygas naujus ir neabejotinai aktualius sumanymus realizuoti neformalaus ugdymo kūrybinėje aplinkoje ir praktiškai patikrintus darbus rekomenduoti verslui ir formaliam ugdymui. Dėstant IT, kaip ir kitas inžinerinės disciplinos, reikia mokėti ne tik perteikti kitų sukurtas žinias, bet ir patiems jas kurti drauge su mokiniais. Kūrybingi moksleiviai ir studentai, pasiūlę pasaulio rinkai originalius aktualių problemų sprendimus, tampa garsenybėmis ir žinomais verslininkais. Kodėl mūsų talentai turi apsiriboti olimpiadų nugalėtojų laurais ir tik gerai apmokamo samdinio dalia?

Literatūra:

1. James R. Groff and Paul N. Weinberg. LAN Times Guide to SQL Osborne McGraw-Hill, (rusiškas vertimas BHV Kijev1999)
2. Raimundas Zabarauskas. SQL pagrindų konspektas bei duomenų bazių pratybos XI–XII kl. 2003 Vilnius
3. Žurnalas „Kompiuterija PC WORLD“ 2005–2006 metų straipsnių apie SQL ir PHP serija.
4. Rimantas Kručius AUTOMATINIO EKONOMINIŲ PROCESŲ VAIZDAVIMO TECHNINĖJE TERPĖJE KURSO METMENYS SUAUGUSIEMS Konferencijos INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS MOKYKLOJE medžiaga. Vilnius 2002 lapkričio 28 d.
5. Rimantas Kručius. Kritinio mąstymo ir euristinių sugebėjimų ugdymas suaugusiųjų informatikos pamokose. Konferencijos FORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PROBLEMOS IR AKTUALIJOS LIETUVOJE medžiaga. Kaunas 2002
6. Rimantas Kručius. ATVIRŲ KODŲ JUDĖJIMAS, AUTOMATINIS DUOMENŲ KAUPIMAS IR TECHNINIS DOKUMENTAVIMAS VADYBOJE. LIKS Kompiuterininkų dienos 2003 m. Vilnius.
7. Švietimo ITC, LIKS, KOMPIUTERININKŲ DIENOS-2005. Klaipėda, rugsėjo 15–17 d. Žara, Vilnius

Straipsnį galite atsisiųsti ir iš mūsų archyvo.