Profesinė magistrantūra yra įprasta ir ilgas tradicijas turinti studijų pakopa išsivysčiusiose
Europos šalyse. Lietuvoje apie tai buvo kalbėta taip pat nemažai metų, tačiau tik pradėta
aukštojo mokslo reforma paskatino sugrįžti prie profesinės magistrantūros klausimo.
Profesinė magistrantūra yra įprasta ir ilgas tradicijas turinti studijų pakopa išsivysčiusiose Europos šalyse. Lietuvoje apie tai buvo kalbėta taip pat nemažai metų, tačiau tik pradėta aukštojo mokslo reforma paskatino sugrįžti prie profesinės magistrantūros klausimo. Akademinė bendruomenė kartu su valdžios ir verslo atstovais studijų parodos „Studijos 2018“ metu vykusiame „Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2018“ diskutavo ir išsakė savo pozicijas dėl tokių studijų ateities.
Profesinė magistrantūra – būtinybė
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. Eugenijaus Jovaišos teigimu, studentai turi turėti pilną akademinį karjeros kelią, kurio dabar nėra.
„Šiandien pas mus yra tik pirmas karjeros kelio žingsnis – profesinis bakalauras. Viskas. Taip būti negali. Norime užpildyti visą kelią ir žengti du sekančius žingsnius – profesinį magistrą ir profesinį daktarą.
Profesinį magistrą plėtos kolegijos, tačiau profesinę magistrantūrą pasiekti be universitetų pagalbos bus sunku arba neįmanoma. Ties tuo sutinka visų kolegijų direktoriai. Nesakau, kad tai bus organizacinis, fizinis suliejimas. Čia kalbu apie programinį suliejimą vardan kokybiško mokslo. Žinoma, turime daug diskutuoti, koks tai bus profesinis magistras laiko apimties, santykio su akademiniu magistru, galimybėmis pereiti į akademinį magistrą ir atgal, ir dar daug kitų klausimų. Turime išgryninti supratimą, kas tai yra ir kur tai veda.
Taip pat turime suprasti, kad nei vienas nesame guru. Turime sudaryti galimybę, kad Lietuvoje būtų sąlygos naujam žmogui formuotis. Šis naujas kvalifikacinis laipsnis su jo aprašytomis darbinėmis kompetencijomis, aukštomis kompetencijomis, kurios vers žmogų programuoti, organizuoti, analizuoti, padės to siekti“, – forume dėstė prof. E. Jovaiša.
Dėl profesinės magistrantūros būtinybės komiteto pirmininkui prof. E. Jovaišai pritaria ir LR Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas.
„Kol kas turime tik fragmentuotą profesinę magistrantūrą. Reikia žiūrėti į visą absolventų karjeros kelią, taip pat, ar visa skalė universitetinių studijų yra akademinio pobūdžio, su kuo susiduriame darydami krypčių vertinimą. Pavyzdžiui, į kokį mokslą pretenduoja slauga – praktinį ar teorinį. Yra ir daugiau tokių sričių. Remsimės tarptautine patirtimi.
Čia turime kalbėti ne apie akademinį laipsnį, o kvalifikaciją, kuri patvirtina tam tikras kompetencijas, reikalingas darbo rinkai. Tai kvalifikacinis laipsnis. Pagrindinis instrumentas to siekti – sektoriniai standartai, nes profesinis magistras turi vesti labai arti profesijos ir kvalifikaciniai reikalavimai turi būti padiktuoti užsakovo“, – mintis dėstė švietimo ir mokslo viceministras dr. G. Viliūnas.
Reikalinga vieninga akademinė bendruomenė
Forumą inicijavusios Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, profesinė magistrantūra yra ta kryptis, kurią remia ir skatina verslas, kurios reikia rinkai ir šiuo keliu būtina žengti artimiausiu metu.
„Profesinė magistrantūra turi itin daug potencialo. Kolegijos turi modernias mokslo bazes, naujausią įrangą, į kurią investuoja ne tik valstybė, bet ir privatus sektorius. Artimai dirbdami su verslu matome jo poreikius, kokių specialistų su kokiomis kompetencijomis reikia.
Žinoma, nauja studijų pakopa turi būti naudinga ne tik verslui, bet ir studentams. Kasdien susiduriame su tuo, kad verslas nori aukštesnio lygio specialistų, kurie atliktų tyrimus pagal realias problemas įmonėse, spręstų konkrečią įmonės problematiką. Čia turi atsirasti galimybė studentams įgyti aukštesnę ir į praktiką orientuotą kvalifikaciją“, – tikina KTK direktorius N. Varnas.
Profesinės magistrantūros būtinybei pritaria ir didžiųjų Lietuvos universitetų rektoriai. Pasak laikinosios Kauno technologijų universiteto (KTU) rektorės prof. Jurgitos Šiugždinienės, tai yra geras žingsnis, nes visiems yra suprantama, kad reikia į praktiką labiau orientuotų magistrantūros studijų. Tačiau svarbiausia aiškiai nusakyti, kokie bus reikalavimai, kriterijai bei universitetų ir kolegijų vaidmuo.
Panašios nuomonės yra ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, kurio teigimu, kol kas trūksta harmoningos ir tvarios aukštojo mokslo sistemos, kur būtų galimybė iš vienos pakopos pereiti į kitą ar grįžti atgal.
„Yra tam tikras ginčas, kad ne visada universitetinis magistras sutampa su verslo poreikiu. Tame yra tiesos. Suprantama, kad reikia aukšto profesinio meistriškumo žmonių ir versle, ir pramonėje, ir valstybės valdyme. Tai pat reikia ir žmonių, kurie turėtų laisvesnę mintį, platesnį išsilavinimą. Profesinė magistrantūra tai išspręstų. Tai galimybių praplėtimas studijuojantiems. Taip pat reikia pripažinti, kad kolegijos yra arčiau vidutinio, smulkaus verslo. Kitaip sakant, didysis variklis yra artimesnis su kolegijomis ir jos mato šio verslo poreikius. Mes jau net esame bandę teikti pasiūlymą kolegijoms, kur teorinę dalį darytų universitetai. Manau, kad reikia nebedidelio postūmio, kad profesinė magistrantūra pradėtų veikti“, – sako prof. J. Augutis.
Lietuvos studentų sąjungos prezidento Eigirdo Sarkano manymu, profesinė magistrantūra didins aukštojo mokslo konkurencingumą, tačiau nėra aišku, kaip viskas bus įgyvendinta. „Didžioji dalis Europos valstybių turi profesinį magistrą, tad suprantama, kad jis didintų baigusių studentų konkurencingumą darbo rinkoje. Tačiau kol kas mums trūksta idėjos įgyvendinimo grynumo. Kas pasiims lyderystę, teikiant tas studijas. Manau, kad šioje vietoje galėtų atsirasti didesnis bendradarbiavimas tarp universitetų ir kolegijų“, – mano E. Sarkanas.
Prie praktinių žinių reikia mokslo elemento
UAB „Elinta“ įkūrėjo dr. Vytauto Jokužio teigimu, profesinė magistrantūra jau veikia, ją beliko įteisinti. „Apie profesinę magistrantūrą kalbame per vėlai. Visa tai yra seniai, tačiau reikia įteisinimo. Mes kiekvienais metais iš KTU priimame magistrantus, tada patiksliname jų darbų tematiką ir gauname puikių inžinierių, kurie apsigina magistrą.
Tai labai naudinga įmonei, nes daromi tyrimai mums reikalingose srityse. Taip pat, kai darbas yra realus, ir studentai turi visiškai kitą motyvaciją jį rašyti. Laimi abi pusės.
Ta pati situacija būtų, jei studentas ateitų iš kolegijų, nes dažniausiai jie yra arčiau praktinių dalykų. Dabar studentams reikia sudaryti sąlygas prie praktinių žinių pridėti taikomojo mokslo elementą, kuris yra būtinas bet kuriai įmonei, norinčiai tapti konkurencinga“, – tvirtina dr. V. Jokužis.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) atstovės Agnės Kudarauskienės teigimu, Lietuvai reikalingas profesinis orientavimas, kad jaunas žmogus žinotų, kodėl renkasi magistrantūros studijas. „Pirmiausia turi būti aiškus profesinis orientavimas, kurio Lietuvoje nėra. Žmogus, kuriam 18-a metų, dažniausiai neturi aiškios karjeros vizijos, todėl jam reikia padėti suprasti, o ne skatinti rinktis magistrantūros studijas vien tik todėl, kad gražiai skamba. Mokyklą baigę žmonės turi žinoti, kodėl eina į aukštąsias mokyklas ir kodėl jiems to reikia“, – mano LINPRA atstovė A. Kudarauskienė.
Verslui reikia kūrybingų žmonių
Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, prasidėjusi 4-oji pramonės revoliucija verčia ieškoti kūrybingų žmonių, kurie gali konkuruoti su mašinomis, o į tai turi būti atsižvelgiama ir ruošiant būsimus specialistus aukštosiose mokyklose.
„Visi paprasti darbai, kurie gali būti paimami iš žmonių komunikacinių, informacinių technologijų, yra paimami. Žmogaus vieta keičiasi su visa technologijų revoliucija. Jam reikalavimai auga kasdien. Šiandien reikia kalbėti apie žmogaus vietą ateityje ir ko jam reikės. Profesinis magistras – tai jau nebėra tas kolegijos studentas, kuris buvo iki šiol. Šiuolaikinis specialistas turi turėti pagrindus analitinio mąstymo, duomenų apdorojimo, programavimo ir dar daugelį naujų kompetencijų, kurių seniau nereikėjo. Tai būtinybė, be kurios negalima dirbti“, – sako jis.
R. Dargio teigimu, mums svarbu suprasti, kokių įgūdžių reikia žmogui, kad jis galėtų konkuruoti su technologijomis. Situacija tokia, kad mes nebežinome, kas bus toliau, nebėra guru, kurie pasakys, kas tiksliai bus po 10-ties metų. Tačiau, jei žmogus sugebės analizuoti, keistis, dirbti su technologijomis, jis tikrai atras savo nišą, kur galės sėkmingai realizuoti save.
Valstybei reikia kūrybingų žmonių, kurie turi idėjų ir ateities viziją. Lietuvai reikia mąstančių žmonių, o jų sinergija duoda rezultatus. Žmonės turi gebėti adaptuotis prie pokyčio, o potencialas slypi skirtingose kūrybinguose žmonėse ir jų potenciale.
