„Viskas keliasi į elektroninę erdvę“, – sako Lietuvoje veikiančios bendrovės „World of Crypto“ verslo vystymo vadovas Povilas Ugianskis. Kaune jau pradeda veikti pramoninė kriptovaliutų kasykla, o jos vadovai teigia, kad investicijos sieks 15 mln. Eur.
„Viskas keliasi į elektroninę erdvę“, – sako Lietuvoje veikiančios bendrovės „World of Crypto“ verslo vystymo vadovas Povilas Ugianskis. Kaune jau pradeda veikti pramoninė kriptovaliutų kasykla, o jos vadovai teigia, kad investicijos sieks 15 mln. Eur.
Kaunas, Pramonės prospektas, „Pluošto“ gamyklos patalpos. Pasiekti kriptovaliutų kasyklos patalpas tenka eiti blankiai apšviestais, tamsiais pramoniniais koridoriais. Galiausiai pasiekiame didžiules metalines duris, ant kurių kabo stora grandinė ir spyna. P. Ugianskis atrakina spyną ir atveria duris. Einame toliau. Didžiulėse patalpose matomos prekių pakuotės, tačiau mes ieškome ne to.
© DELFI / Paulius Garkauskas
Prieiname neapšviestą, metaliniu tinklu apjuostą patalpą. Metalinio gardo viduje žybsi eilės įvairių spalvų lempučių. Kol neįjungiamas apšvietimas, sunku suprasti, kas tai yra. Įjungus šviesą pasimato metalinės lentynos ir jose tvarkingai išdėliota kompiuterinė technika. Nedidelė gardo dalis apstatyta įvairiausiais įrenginiais, tačiau jau netrukus jų bus kur kas daugiau. Apie naująją kriptovaliutos kasyklą DELFI papasakojo P. Ugianskis.
– Kaip eiliniam žmogui paaiškinti, kas yra kriptovaliutų kasykla? – DELFI paklausė P. Ugianskio.
– Paprastam žmogui tai paaiškinti gana sudėtinga, nes reikia šiek tiek pasidomėti šiuo nauju sektoriumi. Kriptovaliutos, „blockchaino“ technologija yra visiškai naujos technologijos, kurių pagrindu toliau vystosi nauji sprendimai. Vienas iš sprendimų – kažkas bando sukurti pinigą, kaip atsiskaitymo priemonę, kuri būtų priimtina, kuri būtų naudojama. Toliau yra kiti duomenų centrų sprendimai, atsiskaitymų sprendimai. Teko domėtis, kad tarptautinėje prekyboje yra labai didelis potencialas.
Grubiai kalbant galima prisiminti, kaip buvo išrastas ratas. Šiandien žinome, kad ratai naudojami lėktuvuose, automobiliuose, įrenginiuose ir taip toliau. Tačiau kai ratas buvo išrastas, lėktuvų dar net nebuvo. Lygiai tas pats vyksta šiandien – sugalvojo technologinį sprendimą, o toliau panaudojimų būdų yra begalė. Mes net patys nežinome, kas tuo pagrindu bus sukurta po 3 ar 5 metų. Vienas iš tų dalykų, kuris labiausiai pritraukė dėmesį, buvo kriptovaliutos. Visi labiausiai domisi jomis.
– O kaip veikia jūsų Kaune kuriama sistema?
– Planuojame pradėti teikti „cloud miningo“ paslaugą. Iš principo mes parduodame resursą. Žmogus, užsisakęs tą resursą, daro su juo, ką nori. Tai dažniausiai žmonės juos naudoja kriptovaliutų kasimui. Mes tiesiog suteikiame paslaugą. Manau, kad terminą kriptovaliutų kasykla reikėtų rašyti kabutėse. Toks yra priimtas terminas, nors iš principo tai yra duomenų centras. Mes kuriame duomenų centrą, kuris skaičiuoja lygtis, tam tikri algoritmai išskaičiuoja ir gauna rezultatą, o rezultatas yra elektroninis vienetas. O tai elektroninėje erdvėje yra tam tikras daiktas.
Toliau yra to daikto panaudojimo būdai. Iš esmės kriptovaliutos yra tik pavadinimas, bet kiekviena kriptovaliuta yra skirtinga sistema, su skirtingu funkcionalumu. Kiekvienas jas mato kaip pinigą, tačiau iš esmės dienos pabaigoje jau nebeaišku, kas su jomis bus. Gal tai jau nebus pinigas, o tiesiog duomenų platforma tam tikram panaudojimui.
Kriptovaliutų kasyklas visi mato tik per kriptovaliutų prizmę, tačiau tai yra visiškai naujas verslo segmentas. Kaip kažkada buvo ratas, taip ir dabar mes nežinome, kas mūsų laukia – mes nežinome, kas ant šios sistemos pagrindų bus sukurta. Tai yra alternatyva. Tarkime, mano manymu, bankų pervedimai nėra blogai, tačiau kaip turime įvairias parduotuves, lygiai taip pat ir čia. Bankai turi savo sistemą, o čia atsirado alternatyva. Tarkime, buvo turgūs, dabar yra prekybos centrai. Kažkiek skirtingos sistemos, bet dienos pabaigoje yra tas pats – tam tikri mainai.
– Grįžkime į Kauną. Ar sunku buvo pradėti tokį naujo modelio verslą?
– Mes, lietuviai, turbūt ir esame tuo ypatingi, kad mums viskas yra sudėtinga. Tai priimame kaip kasdienybę. Faktas, kad reikia žinių, nueiti tam tikrą kelią. Mes šį paslaugos teikimą matome pasaulio rinkai. Šiandien mūsų resursai ir visa infrastruktūra yra aprūpinta 5 megavatų elektros įvadu. Mums jau nieko nereikia daryti, viskas padaryta. Tai yra didžiulis kiekis. Jeigu dabar sugalvotum pastatyti naują pastatą su tokiu įvadu, tai aš neįsivaizduoju, kiek tai truktų laiko ir kiek tai kainuotų.
Esminis dalykas, kad mums pavyko rasti tinkamas patalpas ir infrastruktūrą. Tai pramoninės patalpos su ventiliacija. Jei reikėtų statyti naują pastatą, tai būtų milžiniškos investicijos. Kelias savaites jau testuojame 35 rigus (kriptovaliutos kasimo technikos vienetas – aut. past.) ir dar surinkinėjame apie 40. Tai pirmas etapas norint pradėti teikti paslaugas. Mes esame padarę daug užsakymų, bet šiandien jų pakankamai sunku įsigyti. Mes tiesiai vežame iš Kinijos ir Taivano. Tai pasaulinio masto tendencija, kad visiems dabar labai reikia, todėl (technikos - aut. past.) nėra lengva gauti. Bet kokiu atveju, mes pirmą etapą jau įveikėme, infrastruktūrą turime. Dabar jau perėjome į įrangos įsigijimo ir surinkimo etapą.
– Ar brangi šį įranga?
– Sunku pasakyti, kas yra atskaitos taškas, tačiau, jei renkiesi pramoninį principą, realiai darai gamyklą, tai nėra pigu. Mes kalbame apie milijonus, o mūsų planas – už 15 milijonų eurų pastatyti įrangos. Mums jau suprantamas dalykas yra serverio paslaugos. Tai yra didesnio našumo duomenų centras, kuris šiandien pirminiu etapu yra priskirtas elektroninių vienetų išskaičiavimui.
Manau, kad netrukus atsiras naujos technologijos, kurios taip pat naudos šiuos resursus. Visa esmė yra žinios ir infrastruktūra. Mums pasisekė, kad šiam reikalui susiradome įspūdingą infrastruktūrą. Mes sėdime pastate, kuris yra 110 000 kv. m. ploto. Tai tam tikrą pastato dalį mes užimsime ir teiksime paslaugą visam pasauliui.
Esmė yra pritraukti vartotojus. Tarkime, islandai skelbiasi, kad turi virš milijono vartotojų, o tai yra didžiulis kiekis. Didžiulis verslas jau vien aptarnauti tuos žmones, įrangą prižiūrėti. Mūsų tikslas visą tai pakelti į pramoninį lygį ir didžiąją kelio dalį mes jau nuėjome.
– Minėjote, kad didžiąją kelio dalį jau nuėjote. Koks tas kelias buvo?
– Domėjimasis truko apie metus, o labai intensyvus darbas – apie pusmetį. Be abejo, gal buvo ir sėkmės aspektų, nes gali ilgai eiti ir nieko nerasti. Šis projektas man dar kartą sukėlė susižavėjimą Kaunu. Tai yra įspūdingas miestas. Kaune yra tokia nereali infrastruktūra tokiems dalykams. Ne veltui yra ir KTU – ten žinių yra kokių tik nori, ir kiek tik nori. Kitas dalykas – pastatai, infrastruktūra. Džiugu, kad iš Kauno galime pradėti paslaugą visam pasauliui. Į Kauną lengva atvykti, esame Europos centre. Tarkime – Islandija. Dabar reikėtų skristi kažkur į salos vidurį ir žiūrėti, kokios ten sąlygos. Jei globaliau žiūrėtume ir išeitume iš lietuviško konteksto, tai Kaunas yra nerealus miestas.
– Ar sunku pritraukti investicijas į naują verslo segmentą?
– Mes investuotojų neieškojome, tačiau juos surasti būtų pakankamai sudėtinga. Tai yra nepatirti dalykai, o Lietuvoje investicijas, matyt, lengvai pritraukia tik NT rinka. Mes norime užaugti per porą metų. Sudėtinga pasakyti, kiek siekia dabartinės investicijos, nes kainos nuolat kinta, bet į rinką mes žengiame, kai bus investuota apie 0,5 mln. eurų. Tai investicijos tik į pačią įrangą, neskaičiuojant infrastruktūros. Žmogus, įsigijęs jam reikiamą skaičių resursų, jis su jais daro ką nori.
