Nors dar prireiks laiko, kol iš atsinaujinančių šaltinių gaminama energija visiškai pakeis išgaunamą iš iškastinio kuro, šis virsmas jau prasidėjo. Jį galime stebėti tokiose šalyse, kaip Danija, Vokietija, Portugalija, Švedija, Suomija, Austrija, Airija ir Jungtinė Karalystė. Į atsinaujinančią energetiką gręžiasi ir aplinką tausoti siekiančios didžiosios kompanijos. Kada šių tendencijų sulauksime Lietuvoje?
Nors dar prireiks laiko, kol iš atsinaujinančių šaltinių gaminama energija visiškai pakeis išgaunamą iš iškastinio kuro, šis virsmas jau prasidėjo. Jį galime stebėti tokiose šalyse, kaip Danija, Vokietija, Portugalija, Švedija, Suomija, Austrija, Airija ir Jungtinė Karalystė. Į atsinaujinančią energetiką gręžiasi ir aplinką tausoti siekiančios didžiosios kompanijos. Kada šių tendencijų sulauksime Lietuvoje? Įžvalgomis ir prognozėmis dalijasi Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Žalioji energetika jau ima lenkti įprastą
Metų pradžioje gausu žinių apie tai, ką atskiros šalys pernai pasiekė atsinaujinančios energetikos srityje. Pavyzdžiui, Danijoje per 2017 m. vėjas pagamino 43 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos, o Jungtinei Karalystei praėję metai buvo bene „žaliausi“ istorijoje – čia per metus iš vėjo buvo pagaminta dvigubai daugiau elektros energijos, nei iš anglies (atitinkamai 15 proc. ir 7 proc.). Tuo metu JAV, „Engadget.com“ duomenimis, pernai net 95 proc. instaliuotų naujų pajėgumų elektros energijai gaminti sudarė saulės ir vėjo elektrinės.
Prognozuoti tokių tendencijų stiprėjimą leidžia nauja ataskaita, kurią paskelbė Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (angl. – International Renewable Energy Agency, IRENA). Joje prognozuojama, kad iki 2020 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos kaina pastebimai nukris. Tai reiškia, kad žalioji energija kainuos tiek pat arba bus pigesnė už iš iškastinio kuro pagamintą energiją.
Agentūra skaičiuoja, kad G20 šalyse (tokiose, kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Rusija, Japonija, Indija ir Vokietija) vienos kilovatvalandės energijos gamybos iš iškastinio kuro kaštai svyruoja nuo 0,05 iki 0,17 JAV dolerio. Tačiau jau 2020 m., iš atsinaujinančių šaltinių gaminama energija bus atpigusi iki 0,03–0,10 JAV dolerio už kilovatvalandę. Prognozuojama, kad sausumoje veikiančių vėjo ir saulės elektrinių sugeneruojama energija šiose šalyse atpigs iki 0,03 JAV dolerio už kilovatvalandę.
Didžiosios kompanijos renkasi vėjo energiją
Tiek dėl ekonomijos, tiek ir dėl aplinkosauginių priežasčių naudoti žaliąją, iš vėjo pagamintą, elektros energiją renkasi ir didžiosios pasaulio korporacijos. Vienas iš naujausių pavyzdžių – kompanija „Google“. Baigiantis 2017-iesiems paskelbta žinia apie „Google“ sprendimą įsigyti tiek vėjo ir saulės sugeneruotos energijos, kiek tais metais reikėjo kompanijos produktams eksploatuoti. „Google“ atstovai tuomet skelbė, kad krentanti elektros energijos gamybos iš saulės ir vėjo kaina, suteikia beprecedentes galimybes pereiti prie švarios energijos naudojimo ir tai galima padaryti greičiau, nei jie tikėjosi.
Kitas pavyzdys – Lietuvos gyventojams taip pat gerai žinoma „Ikea“, siekianti tapti energetiškai nepriklausoma ir ilgainiui visą savo veiklai reikalingą energiją pasigaminti savarankiškai iš atsinaujinančių šaltinių. Skelbta, kad po pastarųjų kompanijos investicijų Prancūzijoje, Kanadoje ir Lietuvoje, jai priklausančių vėjo elektrinių skaičius pasiekė 415. Tai reiškia, kad „Ikea“ priklauso daugiau vėjo elektrinių nei parduotuvių, kurių kompanija per 29 šalis valdo net 355.
Tendencijos Lietuvoje: ko tikėtis ateityje
Vėjuotomis dienomis Lietuvoje instaliuotos vėjo elektrinės jau dabar pagamina arti 20 proc. visai šaliai reikalingos elektros. Vidutiniškai per metus vėjas sugeneruoja apie 13–14 proc. Lietuvos elektros poreikio. Tam užtenka vos 500 MW instaliuotos galios elektrinių. Padvigubinę šį skaičių, pasigamintume mažiausiai 25 proc. mums reikalingos elektros energijos. Ar tai įmanoma? Be jokios abejonės.
Lietuva turi itin stiprius elektros energijos perdavimo tinklus, galinčius priimti dar 500 MW vėjo elektrinių be didesnių iššūkių ar investicijų. Be to, vėjo pagaminta elektros energija jau yra atpigusi maždaug 50 proc. 2011 m. vėjo pagamintos elektros energijos supirkimo kaina Lietuvoje buvo 0,087 euro/kWh, o 2016 m. – jau tik 0,056 euro/kWh ir galėtų būti dar mažesnė, jeigu aukcionai būtų surengti šiemet. Būtina išnaudoti šį palankų momentą naujų elektrinių statybai. O panaudojus lėšas, kurios buvo skiriamos anksčiau statytoms vėjo elektrinėms paremti, būtų galima padvigubinti instaliuotą galią nedidinant elektros kainos vartotojams.
Verslas jau braižo naujus projektus popieriuje ir laukia valdžios sprendimų. Tikimasi, kad jie bus priimti jau šių metų pavasario Seimo sesijoje, kuomet bus svarstomas Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Tuomet galėsime stebėti tolesnę šios, ne tik aplinkai draugiškos, bet dabar jau ir pigiausios, energetikos rūšies plėtrą mūsų šalyje.
