Lietuvos vardas vis dažniau linksniuojamas, kai kalbama apie paklausių inovacijų kūrėjus, sėkmingai pritrauktas investicijas ir pelningais verslais paverstas idėjas. Viena to priežasčių – išradėjai vis labiau rūpinasi savo intelektinės nuosavybės apsauga, tai leidžia ne tik saugiau jaustis, bet ir tampa būtina sąlyga, siekiant užkariauti tarptautinę rinką, pritraukti investuotojų. Trys išradimų savininkai dalinasi savo patirtimi kuriant ir apsaugant savo idėjas.
Lietuvos vardas vis dažniau linksniuojamas, kai kalbama apie paklausių inovacijų kūrėjus, sėkmingai pritrauktas investicijas ir pelningais verslais paverstas idėjas. Viena to priežasčių – išradėjai vis labiau rūpinasi savo intelektinės nuosavybės apsauga, tai leidžia ne tik saugiau jaustis, bet ir tampa būtina sąlyga, siekiant užkariauti tarptautinę rinką, pritraukti investuotojų. Trys išradimų savininkai dalinasi savo patirtimi kuriant ir apsaugant savo idėjas.
Svarbu laiku imtis veiksmų
Inovatorių komanda prieš porą metų sukūrė transformuojamą baldą „Spyndi“ ir pasitelkę minios finansavimą pritraukė reikiamas investicijas idėjos įgyvendinimui. Tačiau greitas išpopuliarėjimas ir tris kartus viršytas tikslas platformoje „Kickstarter“ turėjo savų pasekmių – teko gintis nuo kopijuotojų.
„Kai pradėjome gamybą, mus pasiekė stebėtinai daug užklausų iš įvairiausių pasaulio šalių dėl leidimų kopijuoti produktą, dėl licencijos gamybai. Taip pat sulaukėme ir tariamų studentų prašymų susipažinti su brėžiniais, kurie teigdavo, kad taip jie siekia auginti savo kompetenciją. Tačiau buvo akivaizdu, kad tai – įvairiausių gamintojų bandymai išvilioti konfidencialią informaciją. Taigi buvo juntamas didelis spaudimas kuo greičiau teikti paraišką intelektinės nuosavybės apsaugojimui“, – sako „Spyndi“ komandos vadovas Andrius Pateckis.
Vieno iš inovacijos autorių teigimu, tai, kad būtina apsaugoti prekės ženklą ir produkto dizainą – parodė ir ilgametė patirtis versle. „Pradžioje buvo sunku nuspėti, kur produktas bus paklausiausias, todėl po konsultacijų su patentiniu patikėtiniu nusprendėme, kad paruošime visą medžiagą patentavimui, o paraiškoje nurodysime tas šalis, kuriose bus didžiausias susidomėjimas. Kadangi rinka sureagavo ypač aktyviai, o klientų geografija pasaulyje labai plati – daugiau kaip 70 šalių, ieškojome pigiausio ir patogiausio būdo, kaip apsaugoti kuo platesnę teritoriją. Šiuo metu Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija saugo prekės ženklą ir „Spyndi“ dizainą net 50 šalių“, – sako A. Pateckis.
Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ patentų grupės vadovas dr. Jacekas Antulis, teigia, jog „Spyndi“ situacijoje buvo ypač svarbūs du žingsniai, kurie leido tinkamai apsaugoti inovaciją: išradėjo sprendimas apsaugoti produktą ir kreipimasis į patentinį patikėtinį. „Patentiniai patikėtiniai konsultuoja prieš patentuojant išradimą arba užfiksuojant kitos intelektinės nuosavybės apsaugą. Jie ypač praverčia, kai reikia rasti sprendimą, koks optimalus konkrečios inovacijos apsaugojimo kelias, kaip ir kokias apsaugos šalis reikėtų pasirinkti. Yra įvairių intelektinės nuosavybės apsaugos galimybių, tačiau ne visos jos tinkamos konkrečiam sprendimui, o ir vietos neteisingiems sprendimams – gausu. Vėliau tai gali tapti kertiniu aspektu siekiant sėkmingai komercializuoti inovaciją ar ją plėtoti“, – sako dr. J. Antulis.
Teko susidurti su keletu kopijuotojų
Skaitmeninės agentūros vadovas Justas Malinauskas, susidūręs su problema, kad tenka daug laiko praleisti ruošiant „Google Analytics“ ataskaitas, nusprendė nelaukti ir kartu su broliais Tomu ir Andriumi sukūrė internetinį įrankį „Whatagraph“. Tačiau ilgai laukti nereikėjo, kai atsirado pirmosios platformos kopijos.
„Mūsų sistemos tikslas – sujungti visus marketingo kanalus į vieną itin paprastą platformą, kuri automatiškai ištrauktų iš jų sausus analitinius duomenis, juos apdorotų ir paverstų į lengvai suprantamus infografikus. Vizualus informacijos pateikimas leidžia greitai suprasti duomenis, tai padeda marketingo specialistams priimti teisingus sprendimus, taupo jų laiką“, – pristato J. Malinauskas.
Išradėjo teigimu, per keleto metų gyvavimo istoriją buvo atsiradę kopijuotojų, kurie sukūrė beveik identiškus puslapius su panašiomis analitinėmis ataskaitomis. „Norint sukurti antrą „Whatagraph“, neužtenka tiesiog nukopijuoti puslapio išdėstymo ir kelių ikonų. Produktas jau gana gerai žinomas, suformuota lojalių klientų bazė. Aišku, savotiškai smagu, kai mūsų kūrinį kopijuoja – reiškia judame tinkama linkme. Tačiau siekdami apsaugoti savo intelektinę nuosavybę – sistemą užpatentavome. Pats procesas buvo nesudėtingas ir greitas“, – teigia inovacijos autorius.
Pasak dr. J. Antulio, kaip ir rodo „Whatagraph“ pavyzdys, intelektinės nuosavybės apsauga neužtikrins, kad niekas nebandytų nukopijuoti produkto, bet suteikia galimybę kovoti su kopijuotojais. „Visada yra pavojus, kad kas nors siek pavogti rinkoje jau esančią inovaciją ir pateikti ją kaip savąją. Jeigu produktas jau įsitvirtinęs rinkoje, turi savo klientų ratą ir gerai žinomą vardą – tikėtina, kad kopijuotas darinys taip ir liks originalo šešėlyje arba išnyks. Bet tinkama intelektinė apsauga leidžia jaustis saugiai, kad pastebėjus pavogtos idėjos kilimą, ją pasisavinę asmenys sulauks įstatymų numatytų sankcijų“, – sako dr. J. Antulis.
Saugumo priemonių reikia imtis ir įmonių viduje
Domantas Čiuldė ir Gediminas Ratkevičius sukūrė naują, greitą ir saugų būdą, leidžiantį asmeniui patvirtinti savo tapatybę internetu, turint tik asmens dokumentą ir išmanųjį įrenginį. „Įprastai norėdamas patvirtinti tapatybę internetu, asmuo turi nufotografuoti savo asmens dokumentą ir nusiųsti kartu su savo nuotrauka. Tada svetainę administruojantis asmuo peržiūri dokumento ir žmogaus nuotraukas, įvertina ar nuotraukoje ir dokumente tas pats žmogus bei patvirtina arba atmeta registracijos užklausą. Mūsų sistema „iDenfy“ leidžia šį procesą automatizuoti ir kuo labiau supaprastinti svetainės lankytojams, klientams“, – teigia „iDenfy“ vadovas Gediminas Ratkevičius.
G. Ratkevičiaus teigimu, siekdami apsaugoti savo inovaciją, jie jau pradėjo domėtis patentavimo procesu, esamais konkurentų patentais bei planuoja patentavimą šiais metais. „Norime išsinagrinėti teisinius niuansus, rinką, jau užregistruotus patentus. Iki to laiko įmonė imasi kitų saugumo priemonių, siekdama apsaugoti savas inovacijas – su asmenimis ir darbuotojais, kuriems pateikiama vidinė informacija, pasirašoma konfidencialumo sutartis“, – sako G. Ratkevičius.
Pasako dr. J. Antulio, svarbu įvertinti kuriamos inovacijos vertę rinkoje, neaptarinėti konfidencialios informacijos viešojoje erdvėje. Taip pat rekomenduojama apsisaugoti nuo galimo informacijos nutekėjimo įmonės viduje bei konsultuojantis su ekspertais, partneriais. „Kalbantis su verslo partneriais ar kurios nors srities konsultantais apie inovaciją, jos pritaikymo galimybes, pravartu sudaryti ir pasirašyti konfidencialumo sutartį. Tokio apsaugos būdo galima imtis ir įmonės viduje, ypač jeigu kuriamas produktas gali būti nukopijuotas keliais pelės klavišo paspaudimais – išsisaugojus programinį kodą“, – sako ekspertas.
