Pagrindinė Rusijos komercinė raketa-nešėja „Proton“ atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: susiklosčius nepalankių veiksnių aibei ji tapo niekam nebeįdomi, rašo „Ars Technica“. Dar sovietiniais laikais sukurtas kosminis darbinis arkliukas beveik ketvirtį amžiaus buvo dažniausiai naudojama transporto priemonė viso pasaulio komerciniams ryšių palydovams į kosmosą kelti. Bet vos per porą metų ji prarado praktiškai visas savo pozicijas. 
Pagrindinė Rusijos komercinė raketa-nešėja „Proton“ atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: susiklosčius nepalankių veiksnių aibei ji tapo niekam nebeįdomi, rašo „Ars Technica“. Dar sovietiniais laikais sukurtas kosminis darbinis arkliukas beveik ketvirtį amžiaus buvo dažniausiai naudojama transporto priemonė viso pasaulio komerciniams ryšių palydovams į kosmosą kelti. Bet vos per porą metų ji prarado praktiškai visas savo pozicijas.
2010 m. buvo įvykdytas rekordinis „Proton“ startų kiekis – 12. 2018 metais numatyti tik du šios raketos pakilimai – ir nė vieno jų metu nebus keliami komerciniai kroviniai. Kaip nutiko taip, kad populiariausia pasaulio raketa praktiškai nugrimzdo į užmarštį? Panašu, kad aplinkybių derinys sukūrė „idealią audrą“ kuri ir skandina „protonus“.
700 tonų sverianti raketa buvo suprojektuota Sovietų sąjungos ir JAV lenktynėse į Mėnulį, vėliau šios raketos projektas tapo sovietinės kosmoso programos lokomotyvu. O tuomet Sovietų sąjunga žlugo ir Rusijos raketų pramonėje prasidėjo chaosas: naftos kainos krito, Rusija kariuomenės finansavimą karpė. Dėl to „Proton“ programa buvo priartėjusi prie nurašymo ribos.
Bet šias raketas gaminančio Chruničevo konstruktorių biuro vadovybė, nenuilstamai bendradarbiaudama su naujai įsteigta Rusijos kosmoso agentūra, sugebėjo įtvirtinti šias raketas ganėtinai konkurencingoje rinkoje, kurioje iki tol dominavo „vakarietiškos“ raketos. Vykdant daugybę tarptautinių kosminių projektų iki amžių sandūros „Proton“ tapo pagrindiniu Rusijos kosmoso pramonės pajamų šaltiniu.
Pirmame XXI a. dešimtmetyje naftos kainos šoko aukštyn, tad Kremlius turėjo pakankamai lėšų investuoti į kosmoso ir karinę pramonę. Ironiška tai, kad būtent tą dešimtmetį pasimatė pirmieji naujosios Rusijos kosmoso programos sunkumų ženklai. Užmigę ant sovietinės kosmoso programos laurų Rusijos kosminių institucijų vadovai nusprendė pildytis savo kišenes bei apdalinti gimines ir bičiulius aukštais kosminės pramonės postais.
Tokioje aplinkoje profesionali kompetencija ir kokybės kontrolė nebuvo labai paklausūs dalykai. O rezultatų ilgai laukti neteko: pradėjo didėti nesėkmingų „Proton“ startų kiekis – kai kurios žinios apie gedimus buvo tiesiog gėdingos. 2010 m. pabaigoje viena „Proton“ raketa savo kelionę baigė vandenyno dugne dėl to, kad į jos aukštesnę pakopą per klaidą buvo pripilta per daug degalų. 2013 m. dar viena raketa sprogo jau po kelių sekundžių nuo starto, nes raketos skrydžio valdymo jutikliai buvo pritvirtinti aukštyn kojomis.
Rogozino veiksnys
„Proton“ ir kitų rusiškų raketų techninių problemų gilėjimas sutapo su Kremliaus užimama vis agresyvesne ir priešiškesne politika vakarų atžvilgiu. O tuomet, 2011 metais, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas buvo paskirtas atsakingu už Rusijos karinės ir kosmoso pramonės priežiūrą. Bet labiau pasaulyje jis garsėjo savo aršiais pasisakymais socialiniame tinkle „Twitter“ – iš jo galėjo mokytis net dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
D. Rogozino žinutės buvo nacionalistinės ir kartais netgi rasistinės – pavyzdžiui, kilus įtampai tarp JAV ir Rusijos jis pasiūlė NASA savo astronautus į Tarptautinę kosminę stotį gabenti batutu. Tuo tarpu NASA Rusijos kosmoso agentūrai už kiekvieną iškeliamą astronautą mokėjo milijonus dolerių – tokias sąlygas dar praėjusiame amžiuje išsiderėjo D. Rogozino pirmtakas. D. Rogozino internetiniai išpuoliai tapo politinės rizikos, susijusios su komercinių krovinių kėlimu rusiškomis raketomis simboliu.
Ideali audra
2017 m. pirmąją pusę „Proton“ raketos nekilo – buvo kilę rimtų problemų su jų variklių kokybės kontrole. Bet birželį šios raketos sėkmingai grįžo į darbą ir atliko keturis iš eilės nepriekaištingus skrydžius. Nepaisant to, draudimo kainos „Proton“ kroviniams buvo smarkiai padidintos. Dėl to išnyko rusiškų raketų pranašumas lyginant su Europos kosmoso agentūros „Ariane“ ar greitai augančio konkurento „SpaceX“ paslaugomis.
Be to, per per dvejus paskutinius metus padvigubėjo ir krovinių gabenimo iki Baikonūro kosmodromo Kazachstane kaina. Lyg to būtų maža, „Proton“ raketos gamintojai niekaip nesugebėjo klientams pasiūlyti rinkos standartu tapusio 5 m. skersmens krovinių skyriaus: Chruničevo konstruktorių biuras šiuo metu kuria kelis skirtingus „Proton“ variantus, iš jų kai kurie bus su platesniu korpusu, tačiau pradinės platesnės konfigūracijos projektai buvo kelis kartus modifikuojami ir taip iki šiol nebuvo realizuoti. Dėl visų šių politinių, techninių bei finansinių problemų Chruničevo biuras paskendo skolose. Praėjusiais metais įmonę pradėjo masiškai palikinėti ištikimi klientai esama žinių, kad 2017 m. planų kilti su „Proton“ atsisakė 5 klientai.
Antirekordiniai 2018-ieji
Iš kelių 2018 metais suplanuotų „Proton“ skrydžių tik vienas yra numatytas užsienietiško komercinio krovinio iškėlimui. Sausio 17 d. interviu leidiniui „Izvestija“ Chruničevo konstruktoriu biuro generalinis direktorius Aleksejus Varočka sakė, kad vasarą vienu „Proton“ startu turėtų būti iškelti du ryšių palydovai – „Eutelsat-5 West B“ ir MEV. Tačiau su šia situacija susipažinę asmenys teigia, kad JAV bendrovės „Orbital ATK“ vykdomi palydovų surinkimo darbai nebus baigti mažų mažiausiai iki šių metų ketvirto ketvirčio – labiau tikėtinas darbų pabaigos terminas yra 2019 m. pradžia.
Europos ryšio palydovų operatorius „Eutelsat“ yra iš anksto apmokėjęs du „Proton“ skrydžius, tačiau nėra nuspręsta, nei kada jie vyks, nei koks krovinys bus keliamas. Nykstant tarptautiniams klientams Rusijos vyriausybė bando kompensuoti padėtį: „Proton“ raketomis kelti valstybinius krovinius. Tačiau ir tokių nėra labai daug. Šiuo metu užtikrintai numatytas tik vienas „Proton“ startas – kovo 22 d. turėtų būti keliamas Rusijos Gynybos ministerijos ryšių palydovas „Blagovest-12L“. Šiemet turėtų būti keliamas ir dar vienas įslaptintas kariuomenės krovinys – apie jį žinoma nedaug.
„Roskosmos“taip pat priskyrė raketa „Proton“ iškėlinėti meteorologinį palydovą „Elektro-L No. 3“ ir rentgeno spindulių observatoriją „Spektr-RG“, tačiau abu šie palydovai buvo suprojektuoti iškėlimui mažesne raketa „Zenit“. Tokio krovinio kėlimas didesne raketa iš esmės yra keliamosios galios, laiko ir raketos bei palydovų modifikacijai reikalingų pinigų švaistymas. Dėl to šiais metais „Spektr-RG“ beveik neabejotinai nebus paruoštas, o „Elektro-L“, kurio startas numatytas spalio mėnesį, taip pat gali būti išskraidintas tik 2019 metais. Vienintelis kitas rusiškas krovinys, kuris tikrai išnaudotų „Proton“ galimybes yra 20 tonų sveriantis modulis „MLM Nauka“, skirtas Tarptautinei kosminei stočiai.
Oficialiai jo iškėlimas numatytas šių metų gruodį, tačiau čia reikia pabrėžti žodį „oficialiai“, nes projekte dalyvaujantys ekspertai tvirtina, jog tokia data nurodoma tik dėl politinių priežasčių, nors iš tiesų iki to laiko užbaigti visus numatytus darbus bus labai sudėtinga. Tai reiškia, kad po 53 metų tarnybos raketa „Proton“ 2018 metais gali pasiekti karjeros antirekordą – tik du skrydžius. Ir pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos nė vienas iš tų skrydžių Rusijai visiškai nieko neuždirbs.
