Pasibaigus vienai didžiausių technologijų parodų CES dažnam galėjo kilti paprastas klausimas: kodėl
tarp šimtų išmanių ateities sprendimų galima aptikti ir tokių, kurie kaip reikiant nustebina ir verčia
susimąstyti, ar tokios ateities iš tiesų laukiame. Kam mums reikia nuo radiacijos apsaugančių apatinių
trumpikių, kalbančių tualetų ar šviečiančių pagalvių?
Pasibaigus vienai didžiausių technologijų parodų CES dažnam galėjo kilti paprastas klausimas: kodėl tarp šimtų išmanių ateities sprendimų galima aptikti ir tokių, kurie kaip reikiant nustebina ir verčia susimąstyti, ar tokios ateities iš tiesų laukiame. Kam mums reikia nuo radiacijos apsaugančių apatinių trumpikių, kalbančių tualetų ar šviečiančių pagalvių? Nors šių inovacijų nauda pristatymo laiku atrodo abejotina, tačiau istorija rodo, kad dalis net ir neįprasčiausių įrenginių virsta į mūsų kasdienius pagalbininkus.
„Prabėgus CES parodai drąsiai galime teigti, kad artimiausia ateitis priklausys virtualiems asistentams ir vieniems su kitais bendraujantiems įrenginiams. Tačiau kaip ir kasmet tarp didžiųjų naujienų parodoje pamatėme ir iš pirmo žvilgsnio visiškai absurdiškų sprendimų. Nereikėtų jų iškart nurašyti – istorija rodo, kad dalis tokių naujovių ateityje šiek tiek persimaino ir ne tik sulaukia pripažinimo, bet ir tampa kasdieniais išmaniais pagalbininkais“, – sako „Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis.
Šiemet – oro pagalvės žmonėms ir robotai-pagalvės
Šių metų CES parodoje lankytojai tradiciškai turėjo kuo stebėtis: nuo kalbančio ir balsu valdomo tualeto, mintis skaitančio automobilio, rūbus lankstančio roboto iki nuo radiacijos saugančių trumpikių ar smegenis veikiančios galvos juostos, padedančios mesti svorį: „Daug dėmesio sulaukė prancūzų bendrovė „Helite“, kuri sugalvojo apsaugoti žmones per juosmenį užsisegus saugos diržą. Šis, užfiksavęs, kad krentate, vos per 80 milisekundžių išskleis oro pagalves ir suminkštins smūgį. Bendrovė sako, kad šis sprendimas turėtų ypač padėti vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jo kaina siekia net 650 eurų. Tad tikėtina, kad mūsų senjorai tokiais diržais žiemą dar greitai nepasipuoš“, – pasakoja E. Adomkaitis.
Ne ką keistesnė atrodo ir roboto-pagalvės idėja, kuri turėtų padėti lengviau užmigti. „Sonmox“ gaminys atrodo lyg įprasta pagalvė, tačiau užtenka ją priglausti prie krūtinės ir ji pradės kvėpuoti kartu su jumis. Gamintojai sako, kad taip pagalvė padeda sureguliuoti jūsų kvėpavimo ritmą, leidžiantį lengviau atsipalaiduoti. Na, ir be abejo, ji dar gali sugroti jums lopšinę ir šviesti malonia šviesa“, – stebisi „Bitės Profas“.
Istorijoje – keistenybės, prisidėjusios prie mūsų naudojamų įrenginių
Tačiau, kaip pastebi E. Adomkaitis, nereikia suskubti nurašyti tokių idėjų: „Tokių įrenginių gamintojai elgiasi kaip bet kuris startuolis – bando spręsti problemą ir atrasti savo nišą. Tiesa, pasiseka tik nedaugeliui, nes dalis jų sprendžia tikrai labai specifines problemas. Pavyzdžiui, ar tikrai mums reikia masažo losjono dozatoriaus, kuris pašildo mūsų rankas ir automatiškai įpila reikalingą kiekį losjono?“
Nepaisant to, turime ne vieną pavyzdį kai savo laiko abejotinos vertės sprendimai, šiandien rado vietą mūsų namuose: „Pavyzdžiui, dar 1991 m. CES parodoje technologijų bendrovė „Samsung“ pristatė „Scoutabout“ robotą, kuris savarankiškai keliaudavo po namus kas 20 minučių ieškodamas bet kokių ugnies ar įsilaužėlių ženklų. Tai buvo lyg ateities šuo su šilumos jutikliais ir mikrofonais, kurie galėjo už 50 m. užfiksuoti dūžtančio lango garsą. Tuo laikmečiu iš šio įrenginio daug kas juokėsi, bet panašu, kad jis bendrovę nukreipė teisinga linkme ir prisidėjo prie išmanių namus valančių robotų kaip „Samsung POWERbot“, kurie šiandien nepavargdami zuja mūsų namuose, atsiradimo“, – sako E. Adomkaitis.
Kai kuriuos įrenginius praeityje tiesiog buvo sunku įsivaizduoti naudojant realiose situacijose dėl jų nepraktiškumo: „Šių dienų populiariausi terminai – papildyta ir virtuali realybė. Dar 1995 m. žaidimų konsolių gamintoja „Nintendo“ pristatė į virtualios realybės akinius panašius „Virtual Boy“, kurie leido žaisti kompiuterinius žaidimus užsidėjus specialių įrenginį. Tačiau akiniai buvo pernelyg griozdiški, daug svėrė, galėjo atvaizduoti tik raudoną ir juodą spalvas, todėl tapo bendrovės nesėkme. Dar kurį laiką nieko panašaus į šiuos įrenginius nebuvo sukurta, bet jie davė pradžią virtualios realybės akiniams, kuriuos taip stipriai yra pamėgę ir mūsų klientai“, – teigia „Bitės Profas“.
Pasak jo, analogiška situacija nutiko ir su planšetiniais kompiuteriais – „Apple“ ir „Microsoft“ juos rinkai rodė dar 1990-aisiais bei 2000 m. pradžioje, tačiau populiarumą jie įgavo tik pasirodžius „iPad“. Pirmieji išmanūs laikrodžiai taip buvo pristatyti 1980-aisiais: „Tuo metu visos šios, šiandien mums visiškai įprastos naujovės, atrodė taip pat keistai, kaip jau ir minėti sprendimai iš šių metų CES parodos. Tad neskubėkime nurašyti jų – po kelių metų net ir išmanus tualetas gal įgaus naują prasmę ir be jo neįsivaizduosime gyvenimo.“
