„Dong Energy“ kompanija yra išties revoliucinė. Niekada negirdėjote tokios kompanijos bei jos viršininko Henriko Poulseno? Jūs esate ne vienintelis, tačiau ši kompanija yra pionierė jūrinės vėjo energetikos sektoriuje ir dabar yra pati didžiausia tokio tipo kompanija pasaulyje.
„Dong Energy“ kompanija yra išties revoliucinė. Niekada negirdėjote tokios kompanijos bei jos viršininko Henriko Poulseno? Jūs esate ne vienintelis, tačiau ši kompanija yra pionierė jūrinės vėjo energetikos sektoriuje ir dabar yra pati didžiausia tokio tipo kompanija pasaulyje.
Ši kompanija Danijoje buvo kaip visiems gerai žinomos „Shell“ ir „BP“ – ji intensyviai dalyvavo iškastinio kuro žvalgymo ir gavybos procesuose. Tačiau per mažiau nei 10 metų ji tapo jūrinės vėjo energetikos kompanija.
Dabar net 85 % jos veiklos sudaro jūrų vėjo energetikos plėtra, o savo interesus akmens anglies, naftos ir dujų sektoriuose palieka praeityje. Kompanija siekia iki 2023 metų visiškai pereiti prie jūrinės vėjo energetikos vystymo. Tai išties staigi tokio tipo kompanijos transformacija per labai trumpą laiką.
Verta paminėti, kad „Dong Energy“ yra didžiausias Jungtinės Karalystės jūrinės vėjo energetikos operatorius su 9 vėjo parkais. Ir skaičiai yra įspūdingi – jau dabar jie aprūpina daugiau kaip 2 milijonus JK namų ūkių elektra, o įgyvendinus jau vykdomus projektus šis skaičius padidės iki 4,4 milijono ir įrengtoji galia pasieks 4,9 GW. Kad būtų lengviau suvokti kokie tai gigantiški skaičiai tereikia paminėti, kad Lietuvoje visa elektrinių galia siekia 3,6 GW, o vėjo energetikos sektorius – 0,5 GW. Tad tokie projektai reiškia milijardines užsienio investicijas, kurios ateina į JK. Jos vaidina labai svarbų vaidmenį keliant vietos ekonomiką ir ypač stiprinant silpnesnius regionus.
Ir procesas tik įsibėgėja. Dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės paramos, jūrinės vėjo energijos kaina sumažėjo perpus greičiau nei per dvejus metus. O iki 2020 metų ši energija bus viena iš pigiausių, o gal net ir pati pigiausia nei bet kokia kita elektros energijos gamybos forma pagaminta energija. Tai jau tapo gerokai pigesnė energija nei branduolinė, net atsižvelgiant į papildomas išlaidas susijusias su vėjo nepastovumu. Šią problemą maksimaliai eliminuoja jūroje pastatytos vėjo jėgainės, kuriose gerokai mažiau problemų, nes vėjai yra žymiai pastovesni.
Panašu, kad jūrinė vėjo energetika, buvusi viena brangiausių iš atsinaujinančių energijos šaltinių rūšių, greitai tapo ne tik pigiausia, bet ir mažiausiai anglies dioksido į aplinką išskirianti technologija. Kaip teigia Poulsenas: „kai po 10 metų pasižiūrėsime į praeitį, manau, kad žiūrėsime į 2016–2018 metus, suvoksime, jog dabar yra energetikos perversmo metai. Šiais metais tiesiog kažkas nutiko, kad saulės ir vėjo energetika tapo taip plačiai vystoma“.
Visgi Poulsenas pripažino, kad „be JK vyriausybės ir tai ką jie padarė per pastaruosius 5–6 metus, mes nebūtume ten, kur esame šiandien. Džiaugiuosi JK vyriausybės vykdoma politika, nes tai sukūrė ir vis dar kuria daugybę darbo vietų, kuria vietinę ekonomiką. Taigi, pati šalis gauna didžiausios naudos, kurios jie yra verti“.
