Prieš kelerius metus veiklą pradėjęs „PriceOn“ suteikė galimybę palyginti kainas įvairiose parduotuvėse ir rasti pigiausią prekę. Startuoliui sulaukus populiarumo, 2014 metų pabaigoje buvęs jo direktorius Jurijus Laneckis nusprendė naująjį verslą pasisavinti iš investuotojų.
Vilniaus apygardos teismas apgynė UAB „LTK Capital“, kuri į startuolį „PriceOn“ investavo beveik milijoną eurų. Buvęs startuolio direktorius ir IT vadovas už padarytą žalą įmonei turės sumokėti solidžią kompensaciją.
Prieš kelerius metus veiklą pradėjęs „PriceOn“ suteikė galimybę palyginti kainas įvairiose parduotuvėse ir rasti pigiausią prekę. Startuoliui sulaukus populiarumo, 2014 metų pabaigoje buvęs jo direktorius Jurijus Laneckis nusprendė naująjį verslą pasisavinti iš investuotojų: atjungė priceon.lt tinklalapį bei aplikacijas, užblokavo prieigas prie technologinio kodo bei darbuotojų elektroninio pašto dėžučių. Po šių piktavališkų veiksmų J. Laneckis pareikalavo, kad jo turimos akcijos būtų išpirktos už neadekvačiai didelę kainą, grasindamas, kad jei „LTK Capital“ nesumokės reikalaujamos sumos, tai „PriceOn“ bankrutuos. „LTK Capital“ tai traktavo kaip reketą ir užuot vykdę šį įžūlų reikalavimą, kreipėsi pagalbos į teisėsaugą.
Teismas nurodė grąžinti neteisėtai pasisavintą domeną priceon.lt tikriesiems savininkams. Taip pat „Agro energy“, J. Laneckis ir Andrejus Poznanskis turės „LTK Capital“ sumokėti 807 097,8 euro, 6 proc. palūkanų ir padengti 7102 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Pasak UAB „LTK Capital“ valdybos pirmininko Tado Karoso, investavus į „PriceOn“, tikėtasi užkariauti tarptautines rinkas.
„Tai buvo pirmoji tokio tipo ir masto kibernetinė vagystė Lietuvoje. Viskas klojosi puikiai, kol buvęs direktorius pavogė įmonę, perimdamas priceon.lt domeną. Paprastai tariant, jis atjungė tinklalapį bei aplikaciją, ir mūsų klientai nebeturėjo galimybės naudotis pagrindine paslauga – lyginti kainas skirtingose parduotuvėse. Dar daugiau – jis užblokavo darbuotojų elektronines pašto dėžutes, pakeitė slaptažodžius. Dėl to mūsų veikla ir galimybė bendrauti su klientais buvo sustabdyta akimirksniu. Tai buvo itin įžūlus ir piktavališkas kibernetinių reketininkų sprendimas, tikintis, kad gaus reikalaujamus pinigus. Mums derėtis su nusikalstamu būdu veikiančiais asmenimis buvo iš principo nepriimtina. Todėl galiausiai nusikalstamas sumanymas sužlugo kartu nusinešdamas dėl nusikaltimo bankrutavusią įmonę.
Maža to, prasidėjo šmeižto kampanija, kurios metu investiciniam fondui padaryta milžiniška reputacinė žala. Neabejoju, kad tai turėjo neigiamą poveikį ne tik mums, bet ir visiems į startuolius investuojantiems verslininkams“, – sako „LTK Capital“ vadovas.
T. Karosas tikisi, kad investicinio fondo teises apgynęs teismo sprendimas taps teigiamu precedentu apsaugant tiek investuotojus, tiek startuolių vystytojus ateityje.
„Iš karto po vagystės kreipėmės į teisėsaugą. Tačiau atsakingi pareigūnai nesuprato elementarių dalykų: nei kas yra internetinė platforma, nei kas yra prisijungimai, nei kad juos atjungus yra išjungiamas ne tik interneto puslapis, o sustabdomas visas verslas.
Bankrutavus įmonei žmonės prarado darbus. O tuo metu teisėsauga daugiau nei tris metus aiškinosi ne tiek faktus, kiek bandė suprasti, kas yra domenas, aplikacija, kuo teisinė domeno registracija skiriasi nuo faktinio valdymo ir panašiai. Teismų praktika visame pasaulyje seniai žinojo, kad piktavališkas tinklalapio adreso užblokavimas ar perėmimas yra tiesiog verslo vagystė, tačiau Lietuvoje – ne. Apmaudžiausia, kad teisėsaugininkai iš pradžių patikėjo absurdiškomis vagystę padariusių asmenų istorijomis ir prisidengdami standartine fraze „nesant nusikaltimo sudėties“ nutraukė baudžiamąjį tyrimą ir prasidėjo civilinis procesas.
Labai tikiuosi, kad po ilgo proceso, kurį teko patirti mums, teisėsauga nuo šiol tokiais atvejais reaguos ir sprendimus galės priimti greičiau. Nes tik operatyvus teisinių institucijų darbas suteiktų galimybę susidūrus su panašia piktybine veikla išgelbėti verslą nuo sužlugdymo. Mes tikimės, kad šis teismo sprendimas galų gale leis baudžiamojon atsakomybėn patraukti jį įvykdžiusius asmenis“, – teigia T. Karosas.
Verslininkas tikina, kad ši patirtis buvo šaltas dušas, nulėmęs sprendimą sustabdyti investicinę veiklą Lietuvoje. Nepaisant tokios blogos patirties, noras investuoti į startuolius išliko – jis toliau aktyviai investuoja į naujus verslus bei geras idėjas, tačiau užsienyje. Teismo priteistą kompensaciją jis taip pat ketina skirti investicijoms į šią sritį.
T. Karosas jau ne vienerius metus užsiima verslo angelo veikla ir aktyviai investuoja į startuolius, siekiančius proveržio elektroninės komercijos bei aplikacijų srityje.
