„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė. Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas.
EIT, sukurtas 2008-aisiais, vienija partnerius iš visos Europos, atstovaujančius pagrindines sritis, nuo kurių priklauso inovacijos – mokslo tyrimus, verslą ir švietimo sistemą (aukštąjį mokslą). Lietuvoje ši inovacijų plėtrą skatinanti ES agentūra partnerių kol kas neturi, tačiau palaiko ryšius su kai kuriomis mokslo institucijomis, tarp kurių – Kauno technologijos universitetas (KTU).
„Mūsų tikslas – ne tik generuoti kuo daugiau startuolių, bet ir siekti, kad jie būtų sėkmingi. Kuriame tokias inovacijų ekosistemas, kurios įtrauktų žaidėjus iš skirtingų sričių. Beje, pastebėjome, jog šalys, kurios kol kas nėra įsijungusios į EIT tinklą, yra ir žemai reitinguojamos Europos inovacijų indekse“, – kalbėjo L. Supjeva KTU „Santakos“ slėnyje surengtoje EIT inovacijų ekosistemos plėtros konferencijoje.
Bendraudami su nacionaliniais ar regioniniais inovacijų skatintojais, EIT teikia paramą inovatyvioms idėjoms. Tiesa, EIT atstovai akcentavo, jog nors organizacija teikia finansinę paramą projektams, bendradarbiavimas, partnerystės yra kur kas svarbesnis tikslas.
Kasmet reikia pamaitinti 8 milijonus papildomų burnų
„Per metus pasaulio populiacija paauga tiek žmonių, kiek jų gyvena Vokietijoje – kitais metais reikės papildomai pamaitinti 8 milijonus žmonių. 2050-aisiais žemėje mūsų bus 10 milijardų“, – teigė Adamas Strzeleckis, EIT bendruomenės, atsakingos už inovacijų maisto pramonės sektoriuje, plėtrą, atstovas. Jo teigimu, maisto pramonė yra tiek pat žalinga aplinkai kaip ir energetikos, maisto pasiskirstymas tarp pasaulio gyventojų yra labai netolygus – badaujančių pasaulio gyventojų skaičius kone tolygus nutukusiųjų skaičiui. Žmonės maisto gamintojais nepasitiki, o visuomenėje gajūs iškreipti mitybos įpročiai.
Pasak A. Strzeleckio, šiuos ir kitus maisto pramonės patiriamus iššūkius atliepti atskiroms organizacijoms yra sudėtinga – labai stipri tarpusavio konkurencija, o verslumo kultūra šiame sektoriuje yra žema. „Bendradarbiavimas ir komunikacija yra labai svarbi. Turime apie 50 partnerių, atstovaujančių skirtingiems šios pramonės sektoriams, skirtingoms šalims“, – teigė EIT atstovas.
EIT inovacijų plėtra koncentruojama šešiose ekspertinėse srityse – Kaune atskirų sričių iššūkius pristatė medžiagų, maisto, energijos, sveikatos bendruomenių atstovai.
Universitetai „sėdi“ ant vertingų žinių
„Kurdami tinklą sukuriame galimybes skirtingiems partneriams. Šiuo metu turime 350 partnerių tarp kurių yra universitetai, verslo organizacijos. Iš Baltijos šalių EIT Sveikatos inovacijų plėtros bendruomenei priklauso Tartu universitetas“, – teigė Judit Hegedus, EIT „Health“, bendruomenės, atsakingos už inovacijų sveikatos sektoriuje plėtrą, projektų vadovė. Pasak jos, universitetai „sėdi“ ant labai vertingų žinių, kurias partnerystės, dalijimasis patirtimi gali paversti inovacijomis.
Kaip sėkmės atvejis šioje srityje buvo pristatytas Kaune sukurtas startuolis „Fidens“, laimėjęs EIT surengtą verslo idėjos konkursą. Pasiremdami patirtimi, įgyta dalyvaujant inovacijų plėtros bendruomenės renginiuose, startuolio komanda jau 2018-ųjų sausį rinkai ketina pristatyti produktą, skirtą rankų drebėjimui, kylančiam dėl Parkinsono ligos, mažinti.
„Nors ir neturime partnerių Lietuvoje, tačiau palaikome gyvą kontaktą su KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Startuolio iš Kauno sėkmė mūsų surengtame konkurse teikia vilčių, kad kitais metais į savo organizuojamas mokymų programas galėsime įtraukti jaunų talentų iš Lietuvos“, – teigė Zsuzsa Kovács, viena iš EIT „Health“ projektų koordinatorių.
Atotrūkis tarp pramonės ir mokslo vis dar per didelis
Konferencijoje KTU „Santakos“ slėnyje aktyviai dalyvavo Lietuvos inovacijų ekosistemos nariai iš viešojo sektoriaus, verslo, akademinės bendruomenės. Diskusijoje apie iššūkius kalbėjo verslo, inovacijų plėtros agentūrų atstovai, įvairių sričių tyrėjai. Kaip viena iš svarbių problemų buvo paminėti įstatyminės bazės trūkumai.
Pasak Z. Kovács, nors EIT veikloje aktyviai dalyvauja mokslo ir verslo organizacijos iš Vakarų Europos, narių iš Rytų ir Centrinės Europos už inovacijų plėtrą atsakingoje organizacijoje, nėra daug. „Manau, kad istoriškai yra susiklostę taip, kad atotrūkis tarp mokslo ir pramonės šiose šalyse yra didesnis. Matydamas šią problemą EIT koncentruojasi bendradarbiavimo tarp šių sektorių Rytų ir Centrinėje Europoje skatinimo veikloje“, – teigė Z. Kovács.
Pasak jos, diskusija su Lietuvos ekosistemos dalyviais parodė, jog ekosistema turi daug galimybių, gerą infrastruktūrą, kuri kol kas nėra iki galo išnaudojama.