2050-aisiais atsiras nauja žmonių, kurių patirtis, gebėjimai ir išsilavinimas taps visiškai nebereikalingi visuomenėje, klasė. Tokiems „niekam nereikalingiems žmonėms“ paprasčiausiai nebeliks tinkamo darbo, rašoma BBC. 
2050-aisiais atsiras nauja žmonių, kurių patirtis, gebėjimai ir išsilavinimas taps visiškai nebereikalingi visuomenėje, klasė. Tokiems „niekam nereikalingiems žmonėms“ paprasčiausiai nebeliks tinkamo darbo, rašoma BBC.
Tokios klasės pasirodymą savo knygoje „Homo Deus“ prognozavo ir vienas iš žymiausių futurologų, istorikas bei rašytojas Yuvalis Noah Harari. Tokia perspektyva gresia tiems, kurie „nebesukuria jokios ekonominės, politinės ar net meninės vertės, tiems, kurie neprisideda prie visuomenės klestėjimo“, tvirtina mokslininkas. Auganti nelygybė, profesijų išnykimas dėl tobulėjančios procesų automatizacijos ir kitos staigiai besikeičiančios darbo rinkos problemos jau šiandien verčia mus nervintis ir susimąstyti apie savo vietą ateities pasaulyje.
Aistra ir lankstumas
„Mūsų tėvų karta vidutiniškai per savo gyvenimą keitė apie penkis darbus. Mano karta padvigubino šį rodiklį iki 10-ies. Ir mums derėtų laukti tos pačios dinamikos ir ateityje. Dabar neįmanoma sugaišti visą gyvenimą vieno įgūdžio tobulinimui ir tuo remtis savo karjeros augime. Ši era nuėjo į praeitį“, – įsitikinęs DIY ir JAM paslaugų tiekimo bendrovių kūrėjas Zackas Kleinas, kuris taip pat yra ir „Vimeo“ įkūrėjas.
Futuristas Yuvalis Noah Harari yra įsitikinęs, kad dauguma įgūdžių, kuriuos dabartiniai vaikai įgyja mokykloje, taps niekam nereikalingi jiems sulaukus 40-ies. Į klausimą, kaip ruošti vaikus ateities profesijoms, kurios dar net neegzistuoja, Z. Kleinas paaiškino, kad pradėti reikia nuo mokslo sistemos reformos. JAV, pavyzdžiui, jo teigimu, itin mažai dėmesio yra skiriama dėmesio moksleivių bendradarbiavimui mokymosi procese, vietoje to pirmenybė yra skiriama konkurencijai.
Jo teigimu, mokyklos turėtų nustoti žvelgti į vaiką iš aukšto ir, pateikus namų darbus, rinkti iš jų šabloninius atsakymus. Jau dabar matome, kad žmonės, išsirinkę tam tikrą profesiją jaunystėje, užauga ir supranta, kad visuomenei jų daugiau nebereikia. Anot Z. Kleino, siekiant to išvengti, reikia nuo vaikystės mokyti žmones būti lankstesniais ir lengvai atsisakyti nuo užsiėmimų, kurie „neįžiebia juose žiežirbų“.
Ko mokyti vaikus?
„Ką mums sakyti savo vaikams? Visų pirma, kad išliktų vandens paviršiuje, jiems reikės nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, kontaktuoti su aplinka ir svarbiausia – išsaugoti savo identiteto jausmą ir savo vertybių sistemą“, – teigia „PricewaterhouseCoopers“ globalaus vystymosi ir lyderystės strategijos vadovas Blairas Shappardas.
37 proc. PwC tyrimo apklaustųjų pareiškė, kad ateities darbo rinką mato kupiną galimybių save realizuoti. Beje, toks pats skaičius apklaustųjų atsakė teigiamai į klausimą, ar jie nerimauja dėl darbo automatizavimo proceso.
„Pagrindinė problema yra ne ta, kad sukurtume darbo vietų. O ta, kad būtų statomos tokios užduotys, su kuriomis žmogus susitvarkytų geriau, negu algoritmas“, – teigė leidiniui žinomas futuristas Yuvalis Noah Harari.
Oksfordo mokslininkai pateikė prognozes, kad beveik pusė darbo vietų JAV bus pakeista kompiuteriais jau per artimiausius 10–20 metų. Dirbtinis intelektas išlaisvins žmogų nuo rutininio darbo ir paliks jam analitines užduotis, vadovavimą, darbą, kuriame būtinas aukštas emocinis intelektas – tas sferas, kur reikalingas empatija ir kūrybiškumas, teigiama PwC ataskaitoje.
Kova su skurdu „mašinų darbo“ epochoje
Viena iš tokių sferų gali tapti žmonių priežiūra. „Vargu ar kas nors užsimanys atiduoti savo vaiką ar močiutę prižiūrėti robotui, tiesa?“ – teigė kovos su skurdu projektų „Samasource“ ir LXMI įkūrėja Leyla Jana. Šie projektai turi bendrą tikslą – padėti įsidarbinti tiems, kurie yra palikti socialinio rato užribyje. Tokiems asmenims yra sudaromos specialios programos, jiems suteikiama pagalba susirasti darbo. Tačiau kas bus su varguoliais ateityje, kuomet visas rutininis darbas bus atiduotas robotams?
L. Jana yra įsitikinusi, kad viena iš išeičių – priežiūros ir globos sritis. Be to, svarbu į gyvenimą sunkiai besikabinančius žmones mokyti naudotis naujomis darbo paieškos ir socializacijos galimybėmis, teigia ji. Tačiau būtina keisti ir teisinę aplinką. „Mes gyvenama skaitmeniniame laikotarpyje. O mūsų įstatymai buvo rašyti dar analoginių technologijų amžiuje. Darbo aplinka taip pat stipriai keitėsi, o darbo kodeksai buvo kuriami dar praėjusiuose amžiuose“, – pasakojo ji BBC.
Kaip neiššvaistyti žmogiškojo potencialo?
McKinsey analitikų šių metų ataskaitoje „Technologijos, darbo vietos ir darbo ateitis“ teigiama, kad masiškai automatizuojant darbo vietas viena iš išeičių gali tapti bazinių pajamų įvedimas. L. Jana tam prieštarauja: „Bazines pajamas priima kaip panacėją. Tačiau juk tai kelias, kuris net nenumato bandymų sukurti darbo vietų! Tai tuščias žmogaus potencialo eikvojimas. Pagalvokite, kiek slaptų genijų mes galime tokiu būdu praleisti. Paprasčiausiai šiaip išdalijus žmonės pinigus už nieką – tai pernelyg nesėkmingas sprendimas“.
Ji neprieštarauja aukojimo akcijoms ar socialinėms išmokoms, tačiau tai, anot L. Janos, turėtų būti pagalbinės priemonės. Ji įsitikinusi, kad per artimiausius dešimtmečius žmonija sugebės išsilaisvinti bent jau nuo visiško skurdo. „McKinsey“ ekspertai savo ataskaitoje rekomenduoja susikoncentruoti ties klausimu, kaip žmogui produktyviai dirbti kartu su mašinomis ir kaip jam dėl to peržiūrėti savo užduotis. Aišku, būtinas ir indėlis į žmonių kūrybiškumo bei kritinio mąstymo vystymą.
„Mes daug kalbame apie kūrybiškumą. Tai nepaprastai svarbus įgūdis inovacijų ir verslo srityse. Tačiau nereiktų fokusuotis tik vystant tradicines mūsų suvokimu kūrybiškumo galimybes. Mes siūlome kiek kitą būdą: mes tiriame, kokius įgūdžius nori išmokti moksleiviai, ir stengiamės paversti juos kūrybiškais, – pasakojo Zackas Kleinas. – Mes nežinome, ko laukti ateityje, ir aš manau, kad turėtume su tuo susitaikyti.“
