Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Pokyčius reikia skatinti, o ne tiesiog laukti

Pastato įėjimas – ši būsto dalis pirmoji pasitinka mūsų svečius, kad ir kas jie būtų: draugai, giminės, per didžiąsias metų šventes dažniau nei įprasta apsilankantys svečiai ar tiesiog buto numerius supainiojęs žmogus.

„Pats įėjimas turėtų būti sklandus, turi būti lengva orientuotis, o įėjimo elementai – estetiški ir funkcionalūs. Juk tai pirmas susitikimas su pastatu“, – sako „Do architects“ vadovė Sabina Daugėlienė.

Anot jos, Lietuvoje šiuo atžvilgiu dar yra kur pasitempti. Naujuose pastatuose šie klausimai daugiau ar mažiau išspręsti, o su senesniais statiniais situacija sudėtingesnė. Tokie pastatai neretai turi kelis savininkus ir kiekvienas jų pagal savo supratimą, skonį ir galimybes įsirengia atskirus įėjimo elementus. Dėl to skambučiai, mygtukai, pašto dėžutės ir kiti elementai nebekuria statinio estetinio bei architektūrinio vientisumo, o tiesiog demonstruoja pastato savininkų estetinių charakterių įvairovę.

„Šiuo atveju mūsų, profesionalų, užduotis – žmonių edukavimas, jų dėmesio atkreipimas, gerų pavyzdžių rodymas. Savaime pokyčiai neįvyks, juos reikia skatinti“, – įsitikinusi architektė.

Aiškumas ir patikimumas

„Negali sukurti estetiško pastato ir ant jo pritaisyti atsitiktinio elemento – viskas turi jungtis į visumą. Vėliavos laikiklis turi būti savo vietoje, įėjimo mygtukas – patogus, pašto dėžutė – lengvai pasiekiama tiek paštininkui, tiek savininkui. Visa tai turi jungtis į visumą. Elementai, su kuriais susiduriame kasdien – telefonspynės ir kitos technologijos, įėjimo architektūrai suteikia funkcionalumo. Todėl projektuodami daugiabutį ar didesnį biurų pastatą, apie tai daug galvojame. Sprendimas turi būti patikimas ir tiek aiškus, kad vidun lengvai patektų vaikas, o tu pats galėtum nesunkiai nupasakoti svečiui kaip kas veikia. Arba vėluodamas įleistum jį per atstumą, kad svečias nešaltų. Dabartinės technologijos įėjimų valdymą susieja su telefonais ir kitais prietaisas, dėl to ir pats gali patekti į kiemą, net jeigu pamiršai raktą, arba nesikelti nuo sofos, jeigu reikia įleisti svečią“, – pasakoja S. Daugėlienė.

Kur prasideda būstas?

„Dažnai sakoma, kad pastatas kaip ir žmogus – pirmas įspūdis labai svarbus. Tačiau manau, kad kur kas svarbesnis yra architektūrinio ir techninio sprendimo vientisumas – blogas įėjimas nesudarys gero įspūdžio nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą, o geras įėjimas visus kartus liks geras“, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ vadybininkas Vaidotas Bijūnas.

Pasak jo, Lietuvoje dar gajus įsitikinimas, kad namai prasideda tik už būsto slenksčio, dėl to visi iki jo esantys elementai, jų kokybė bei estetika yra antraeiliai.

„Asmeniškai man imponuoja Vokietijoje puoselėjama įėjimo kultūra. Ten vyrauja supratimas, kad svečias su namu – kuris yra ir savininko vizitinė kortelė – susipažįsta dar iki peržengdamas būsto slenkstį. O technologijos, tokios kaip telefonspynės, tampa jungiančiąja grandimi tarp svečio ir šeimininko“, – sako V. Bijūnas.

Funkcionalumas tampa nematomas

S. Daugėlienės teigimu, mūsų patogumui sukurta daugybė technologijų, o įrenginiai tampa vis mažesni, nepastebimi, integruoti tiek į architektūrą, tiek į mūsų kasdienį gyvenimą. Nereikia apsikarstyti papildomais laidais, įrenginiais, valdymo pultais, skydais ir t. t. Technologinė pažanga įėjimą leidžia formuoti paprastai ir subtiliai.

Anot pašnekovės, kuriant gyvenamųjų pastatų įėjimus, viena svarbiausių užduočių – išlaikyti gyventojų privatumą. Biurų pastatams būdinga tai, kad jų įėjimas – keliapakopis, mat pirmiausia atsiduriama hole, kuriame būna administratoriai, meno kūriniai, didelės erdvės, o vėliau liftu kylama iki įmonės patalpų.

Pokyčių variklis – architektai

V. Bijūnas pasakoja, kad būtent vokiškasis supratimas apie būstą lemia, kad telefonspynių gamintojas „Siedle“ siūlo ir pašto dėžutes, namo numerius, šviestuvus. Čia galioja aiški ir paprasta logika – įėjimas negali būti bet koks, todėl jo elementų darna lygiai taip pat svarbi kaip ir funkcionalumas“, – tvirtina „JUNG Vilnius“, kuris yra išskirtinis „Siedle“ atstovas Lietuvoje, vadybininkas.

Jo teigimu, Lietuvoje toks įsitikinimas tampa vis svaresnis, mat stiprėja bendras architektūrinis išprusimas, o ekonominė situacija leidžia įgyvendinti įvairiausius sumanymus. Tačiau svarbus yra ir architektų indėlis, nes jų, kaip šios srities specialistų, autoritetas turi galios kurti teigiamas permainas.