Vos pasirodžius naujiems reitingams universitetai ima skelbti, kad jie yra geriausieji vienoje ar kitoje
srityje. Skirtingos reitingavimų sistemos, kategorijos ir įvertinimai leidžia kone kiekvienai aukštajai
mokyklai būti išskirtine, todėl universitetų reitingai vis dažniau susilaukia kritikos dėl gana abejotino
rodiklių objektyvumo.
Vos pasirodžius naujiems reitingams universitetai ima skelbti, kad jie yra geriausieji vienoje ar kitoje srityje. Skirtingos reitingavimų sistemos, kategorijos ir įvertinimai leidžia kone kiekvienai aukštajai mokyklai būti išskirtine, todėl universitetų reitingai vis dažniau susilaukia kritikos dėl gana abejotino rodiklių objektyvumo. Suomijos Jiuveskiulės universiteto strateginio planavimo ir vystymo eksperto Charleso Mathieso teigimu, dauguma reitingų apskritai kuriami komerciniais tikslais. Ką iš tiesų reiškia universitetų reitingai ir ar verta jais pasitikėti?
„Žinoma, yra ir tokių institucijų, kurios, finansuojamos Europos Komisijos, atlieka tyrimus tam, kad tiesiogiai informuotų studentus bei jų šeimas apie studijų kokybę ir kitus kriterijus, kurie yra patys svarbiausi svarstant, kur studijuoti. Vis dėlto manau, jog tarptautiniai reitingai labiau atskleidžia universitetų bendrą įvaizdį, nei daro įtaką studijų kokybės tobulinimui“, – sako C. Mathiesas.
Oficialių reitingų yra labai daug. Vieni koncentruojasi į tam tikras mokslo sritis, kiti – konkrečius regionus. Nello Angerilli iš Vaterlo universiteto (Kanada) viename interviu teigė, jog nėra ir negali būti vienintelio autoritetingo informacijos šaltinio, tačiau dėl reitingų kokybės jis nusiteikęs optimistiškai.
„Australijos universitetai labai rimtai vertina reitingus, o kai kurie iš jų net sukūrė tokią pareigybę kaip „reitingų direktorius“. Šio asmens darbas yra išsiaiškinti, kaip pagerinti savo institucijos reitingą. Tai verčia mus manyti, kad turi būti būdų reitingavimo kokybei gerinti“, – teigia N. Angerilli.
Pasak jo, svarbu pažvelgti į keletą skirtingų reitingų, apžvelgti jų metodiką, naudojamą reitingui sukurti ir tada nuspręsti, kurio reitingo informacija yra aktualiausia pagal individualius poreikius. Nors reitingų yra daugybė, išskiriamas Lietuvos aukštosioms mokykloms aktualiausių reitingų ketvertukas ir naujausi duomenys apie tai, kaip juose atrodo Lietuvos universitetai.
1. QS World University Rankings (QS WUR)
Apie reitingą
„QS World University Rankings“ yra plačiausiai žinomas ir vienas iš patikimiausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitingų. „QS World University Rankings“ dalyvauja stipriausi pasaulio universitetai ir kasmet pritraukia apie 30 naujų universitetų. Šiais metais buvo reitinguojamos net 959 aukštosios mokyklos iš viso pasaulio. „QS World University Rankings“ komanda kartu su „Times Higher Education“ žurnalu kartu organizavo šį reitingą nuo 2004 metų ir nuo 2005 metų nekeitė pagrindinių vertinimo kriterijų išsaugodami duomenų palyginamumą ir reitingo patikimumą.
Reitingo kriterijai
„QS World University Rankings“ universitetus reitinguoja pagal šiuos kriterijus: reputacija tarp akademinių partnerių (40 proc.), studentų ir dėstytojų santykis (20 proc.), citavimų ir akademinio personalo skaičiaus santykis (20 proc.), reputacija tarp darbdavių (10 proc.), užsienio akademinio personalo skaičius (5 proc.) ir užsienio studentų skaičius (5 proc.).
Reitinguojami Lietuvos universitetai
QS WUR į reitingą įtraukia keturis Lietuvos universitetus: VU (401–410 grupė bendrame reitinge), VGTU (551–600), KTU (701–750) ir VDU (801–1000).
2. Times Higher Education
Apie reitingą
„Times Higher Education“ (THE) – didelę patirtį sukaupusi komanda, nuo 2004 metų kartu su „QS“ organizavusi pirmą tokio masto aukštųjų mokyklų reitingą, 2010 m. atsiskyrė ir įkūrė savo aukštųjų mokyklų reitingą, kasmet teikiantį bendrą geriausių pasaulyje universitetų sąrašą. Šiais metais dalyvaujančių universitetų skaičius išaugo iki 1102 universitetų. THE savo žinomumu ir patikimumu yra rimtas konkurentas QS reitingams, tačiau, kitaip nei QS, THE reitingai daugiau koncentruojasi į mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir yra geresnis kelrodis studentams, kurie planuoja karjerą akademinėje srityje.
Reitingo kriterijai
„Times Higher Education“ universitetų reitinge universitetai yra reitinguojami pagal 5 sritis: mokymas, moksliniai tyrimai, cituojamumas, pajamos iš pramonės/žinių perdavimas ir tarptautinis įvaizdis.
Reitinguojami Lietuvos universitetai
THE reitinguoja tik du Lietuvos universitetus – VU ir KTU.
3. U-Multirank Apie reitingą
Tai labiausiai į studijų sritį nukreiptas reitingas. „U-Multirank“ reitingo tikslas – leisti būsimiems studentams išsirinkti universitetą pagal asmeniškai labiausiai dominančias sritis ir studijų programas. Palyginus su kitais reitingais, tokiais kaip „QS“ ir „Times Higher Education“, šis reitingas yra išskirtinis, nes „U-Multirank“ organizatoriai nepateikia galutinio sąrašo su vietomis ir bendrais įvertinimais.
Vietoje to, kiekviena sritis išskirstoma į siauresnes ir pagal visų vertinamų aukštųjų mokyklų rezultatų vidurkius įvertinama vienu iš penkių įvertinimų – A, B, C, D, E (A – „labai gerai“, E – „silpnai“).
Reitingo kriterijai
Šis reitingas aukštąsias mokyklas reitinguoja pagal penkias pagrindines sritis: mokymas ir mokymasis, moksliniai tyrimai, žinių perdavimas, tarptautiškumas, įsitraukimas regione. Reitinguojami Lietuvos universitetai Pagal gautų balų skirtingose srityse sumą, aukščiausiai, naujausiais duomenimis, reitinguojami šie Lietuvos universitetai – VGTU, KTU, VDU ir VU.
4. Žurnalas „Reitingai“
Apie reitingą
Žurnalas „Reitingai“ kasmet organizuoja vienintelius lietuviškus aukštųjų mokyklų reitingus. Šiame reitinge dalyvauja visi Lietuvos valstybiniai universitetai (išskyrus Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademiją).
Lietuvos kontekste tai pats svarbiausias reitingas, padedantis lietuviams studentams išsirinkti tinkamiausią universitetą savo norimoms studijoms.
Reitingo kriterijai
Žurnale „Reitingai“ universitetai reitinguojami pagal šias sritis: moksliškumas, meno ar sporto veikla ir personalo pasiekimai (25 taškai), studentų požiūris į universitetą (10 taškų), studijų ir mokslo aplinka (4 taškai), studentai ir studijos (18 taškų), konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (15 taškų), alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (20 taškų), esamas ir ateities akademinis personalas (8 taškai). Šie kriterijai taip pat yra išskirstyti į kelias skirtingas dalis. Duomenys reitingui yra surenkami iš pačių aukštųjų mokyklų, Lietuvos valstybinių institucijų ir studentų bei darbuotojų apklausų.
Reitinguojami Lietuvos universitetai
2017 metais VU pagal šį reitingą užėmė pirmąją vietą, KTU – antrąją. Toliau rikiuojasi LSMU, VDU ir VGTU.
Nobelio premijų skaičius – naujas kelrodis universitetų reitinguose?
Vis dažniau dėmesio susilaukia akademinis pasaulio universitetų reitingas, kitaip dar vadinamas Šanchajaus reitingu, nes tyrimus atlieka organizacija „Šanchajaus reitingavimo konsultacijos“ (angl. „Shanghai Ranking Consultancy“).
Šio reitingo kriterijai gana specifiniai: siekiant įvertinti išsilavinimo kokybę, žiūrima į absolventų skaičių, kurie yra laimėję Nobelio premijas ar Fildso medalius, o fakultetų kokybei vertinti – į personalo atstovų, laimėjusių Nobelio premijas ar Fildso medalius, skaičių.
Šanchajaus reitinge taip pat atsižvelgiama į mokslininkų cituojamumą, straipsnių skaičių, skelbiamų moksliniame žurnale „Gamta ir mokslas“ (angl. „Nature and Science“), straipsnių skaičių, indeksuojamą pagrindiniais citavimo indeksais ir akademinį našumą vienam gyventojui.
JAV karjeros konsultanto Willardo Dixo teigimu, pagrindinis dėmesys kreipiamas į absolventų ir universiteto darbuotojų pasiekimus, todėl nėra galimybės iškraipyti duomenis.
„Arba savo absolventų gretose turite Nobelio premijos laureatų, arba ne, arba pasamdėte geriausius specialistus šioje srityje arba ne. Jei, pavyzdžiui, reitinguotume gamyklą, atsižvelgtume tik į tai, kokios kokybės produktus ji pagamino, o ne tai, kaip toje gamykloje buvo bendraujama su darbuotojais ar ką ji mano apie savo konkurentus“, – straipsnyje apie Šanchajaus reitingą komentuoja W. Dixas.
Jo teigimu, nors tai, kad profesorius yra gavęs Nobelio premiją dar neįrodo, kad jis gali kokybiškai dėstyti studentams, faktas, kad jus dominančios srities universiteto atstovas laimėjo profesionalų pripažinimą ir paskelbė reikšmingus tyrimus, parodo, jog ši sritis turi universiteto pagarbą ir palaikymą. Iš Lietuvos universitetų į Šanchajaus reitingą kol kas yra patekęs tik Vilniaus universitetas medžiagų mokslo ir inžinerijos kryptyje (užėmė 401–600 vietą).
