Lietuvos penkiolikmečiai ne itin geba bendradarbiauti ir pagal šio gebėjimo įvertinimą nusileidžia kitų šalių bendraamžiams. Tai atskleidė neseniai paskelbti tarptautinio penkiolikmečių PISA tyrimo „Problemų sprendimas bendradarbiaujant“ ataskaita, vertinanti mokinių gebėjimą atlikti užduotis bendradarbiaujant ir dirbant komandoje.
Lietuvos penkiolikmečiai ne itin geba bendradarbiauti ir pagal šio gebėjimo įvertinimą nusileidžia kitų šalių bendraamžiams. Tai atskleidė neseniai paskelbti tarptautinio penkiolikmečių PISA tyrimo „Problemų sprendimas bendradarbiaujant“ ataskaita, vertinanti mokinių gebėjimą atlikti užduotis bendradarbiaujant ir dirbant komandoje. Lietuva pagal šiuos 2015 m. tirtus mokinių gebėjimus atsidūrė 31–36 pozicijoje iš 51 šalies ir pasirodė prasčiau už EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių vidurkį. Kas daro įtaką šiems rezultatams ir kaip Lietuvos mokytojai turėtų organizuoti darbą pamokose, kad pasiekimai pasikeistų į gerąją pusę?
Technologijų perteklius nepadeda spręsti problemų bendradarbiaujant
„Žinia apie bendradarbiavimo stoką yra svarbi, o ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad, pasak tyrimo, žemesnius šios srities gebėjimus demonstruoja mokiniai, kurie labai dažnai naudojasi kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais. Atidžiai stebime, kokios mokymosi priemonės yra pačios efektyviausios, ir matome, kad tiesiog kritiškai svarbu yra išlaikyti pusiausvyrą tarp skaitmeninių, popierinių ir kitų ugdymo formų. Jos turi būti tarpusavyje glaudžiai susijusios, suderintos, o pamokos turi vykti pagal nuoseklią sistemą. Deja, vis dar gajus mitas, kad, siekiant pagerinti ugdymo kokybę, užteks investuoti visas lėšas į naujų kompiuterių ar planšečių pirkimą. Tai – klaidingas kelias“, – teigia „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė.
PISA tyrimo duomenimis, nagrinėjant mokinių rezultatų pasiskirstymą pagal Informacinių komunikacinių technologijų (IKT) naudojimo mokykloje indeksą, matyti, kad per vidurį atsidūrę 2-o ir 3-io indekso rezultatų ketvirčio mokiniai tiriant bendradarbiavimo gebėjimus pasirodė geriau negu mažiausiai IKT besinaudojantys 1-am ketvirčiui priklausantys moksleiviai ir daugiausia technologijomis besinaudojantys 4-am ketvirčiui priskiriami jų bendraamžiai. Nustatyta, kad dažniausiai mokykloje besinaudojantys informacinių ir komunikacinių technologijų prietaisais mokiniai pasiekia 53–78 taškais žemesnius rezultatus, palyginti su bendraamžiais, tai darančiais rečiau.
Mokytojams tenka ieškoti pusiausvyros
„Nei technologijų buvimas, nei jų atsisakymas nepadės pagerinti mokymosi rezultatų, todėl mokytojams tenka ieškoti aukso vidurio, o neretai „išradinėti dviratį“, kuris jau yra išrastas, tik ne visiems prieinamas. Mokyklų partnerių ir švietimo institucijų pareiga yra suteikti mokytojams galimybes išlaikyti įvairiapusio ugdymo balansą pamokoje, taip kad mokytojui būtų patogu dirbti, o vaikams – efektyvu mokytis. Mokytojai neturi sukti galvos, kaip išmokti dar vienos technologinės naujovės, tačiau turi jaustis užtikrintai, galėdami naudotis visomis integruotai pamokai reikalingomis priemonėmis“, – iššūkius vardija J. Nacevičienė.
Pasak J. Nacevičienės, atsižvelgdamas į veiklos tikslą, mokytojas pats gali susidaryti įvairių priemonių taikymo sistemą arba pasitelkti vadovėlių komplektų mokytojo knygose ar metodinėse rekomendacijose pasiūlytus būdus. Tiesa, dėliojant skirtingas, tarpusavy nesuderintas priemones tarsi kelių mozaikų dalis, tampa daug sunkiau spėti į labai ribotus laiko ir dalyko programos rėmus.
Mokytojams padeda galimybė rinktis
Ne ką mažiau svarbesni nei bendradarbiavimo gebėjimai yra ir problemų sprendimo įgūdžiai. Šiai sričiai taip pat turi būti tolygiai paskirstytas dėmesys pamokos metu.
„Tyrimą pristatę ekspertai įspėjo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatai atsilieka ne dėl to, kad mokytojai per dažnai taiko technologijas, o todėl, kad mokiniai neturi bendradarbiavimo ir problemų sprendimo patirties. Šių įgūdžių stokoja ir mokytojai. Tuo tarpu technologijas mūsų mokiniai kol kas daugiausia taiko ne mokymuisi, todėl jiems sunkiau sekėsi atlikti tyrimo užduotis skaitmeninėje aplinkoje. Ši tendencija būdinga ne tik Lietuvai – visame pasaulyje ieškoma pusiausvyros, kaip retai ar dažnai naudojamos technologijos pamokose“, – teigia „Šviesos“ ugdymo metodikos grupei vadovaujanti Lina Virozerovienė.
Ji pateikia pavyzdį, kaip galėtų būti taikomos jau sukurtos įvairios mokymosi priemonės, taip pat ir skaitmeniniai įrankiai istorijos pamokoje, kurioje iš serijos „Atrask“ vadovėlio komplekto tyrinėdami mokosi aštuntokai. Šiame pamokos scenarijuje taikomos mišraus mokymosi strategijos, įvairios priemonės ir metodai. Mokiniai mokosi tirdami: bendradarbiaudami tarpusavyje ieško atsakymų į probleminius klausimus. Gerai pažinodamas savo klasės vaikus, jų įgūdžius, galimybes, mokymosi stilius, pedagogas yra laisvas rinktis iš priemonių įvairovės.
Pamokos scenarijus
- Apie 10 % laiko mokytojas skiria įvesčiai – pateikia intrigą ir probleminio klausimo kontekstą – tai padeda padaryti skaitmeninė mokytojo knyga. Vaikai pamokos temą ir klausimą atranda vadovėlyje, išsiaiškina, ką jau apie tai žino. Konkrečius mokymosi uždavinius, užduočių atlikimo būdus ir vertinimo kriterijus mokiniai išsiaiškina atsivertę užrašus, bendradarbiaudami tarpusavyje.
- 30 % laiko skiriama informacijos paieškai ir analizei. Tekstinę ir vaizdinę medžiagą visa klasė gali nagrinėti tiek popieriniame, tiek skaitmeniniame vadovėlyje. Žinių ir supratimo užduotis moksleiviai taip pat gali atlikti iš vadovėlio, užrašų sąsiuvinyje arba skaitmeniniame užduočių banke.
- Dar tiek pat laiko (30 %) tenka įgytų žinių ir gebėjimų įtvirtinimui, pasitikrinimui. Tam yra atliekamos taikymo, mąstymo reikalaujančios užduotys, kurias mokytojas gali parinkti iš skaitmeninio užduočių banko, vadovėlio arba užrašų sąsiuvinio – pageidautina kita forma, negu prieš tai atliktos supratimo užduotys.
- Apie 10 % pamokos tenka tolesniam žinių ir gebėjimų gilinimui, plėtimui, perkėlimui į kitus kontekstus. Šiame etape atliekamos atviros sudėtingesnės, aukštesnio lygio mąstymo reikalaujančios užduotys: formuluojamos išvados, atsakoma į probleminį tyrimo klausimą. Tam mokytojas gali pasitelkti vadovėlį ir / arba užrašus, čia taip pat labai svarbus bendras darbas komandoje.
- 15 % laiko užima įsivertinimas, grįžtamasis ryšys ir apibendrinimas. Reflektuoti mokymosi procesą ir tai, ar pavyko pasiekti iškeltus uždavinius, geriausiai padeda užrašų sąsiuvinis. Individualius pasiekimus ir pažangą vertinti galima ne tik užrašuose, bet ir skaitmeninėje užduočių banko aplinkoje arba elektroniniame dienyne, „Eduka“ esančiame Vaiko individualios pažangos (VIP) vertinimo įrankyje.
- 5 % laiko pačioje pabaigoje skiriama tolesnių uždavinių kėlimui, užduočių namuose skyrimui. Namų darbus vertėtų užduoti atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius rezultatus. Skirtingas užduotis visos klasės vaikams patogiausia priskirti skaitmeniniame „Eduka“ klasės užduočių banke arba užduočių sąsiuvinyje.
