Blogas oras šiais laikais – ne kliūtis kelininkams, dažantiems naujas ar atnaujinantiems senas, nusidėvėjusias
kelių rodykles ir linijas. Technologijos vystosi taip greitai, kad viena dažymo mašina kelią gali nuvalyti,
išdžiovinti ir padengti naujos kartos dažais – termoplastiku. O senųjų linijų kontūrą padeda atkurti
įmontuota moderni lazerinė įranga.
Blogas oras šiais laikais – ne kliūtis kelininkams, dažantiems naujas ar atnaujinantiems senas, nusidėvėjusias kelių rodykles ir linijas. Technologijos vystosi taip greitai, kad viena dažymo mašina kelią gali nuvalyti, išdžiovinti ir padengti naujos kartos dažais – termoplastiku. O senųjų linijų kontūrą padeda atkurti įmontuota moderni lazerinė įranga.
Vaizdo siužete pamatykite, kaip tokiu moderniu būdu vyksta kelio ženklinimas Lietuvoje, Marijampolės apylinkėse. Ir taip dirbama ne vasarą, o paskutinėmis lapkričio dienomis, kai protarpiais iš debesų pasipila lietus.
Šiaurės šalims – termoplastikas
Meteorologai skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus yra iki 170 apsiniaukusių dienų, kai gali lyti ar snigti, – vadinasi, blogas oras mūsų šalyje būna beveik kas antrą dieną. Tai didelis iššūkis visiems, kurie dirba atvirame ore – statybininkams, kelininkams, ūkininkams. Vis dėlto naujos technologijos sparčiai tobulėja ir leidžia kelininkams į darbą važiuoti ne tik šviečiant saulei.
„Moderniausias ir pažangiausias būdas horizontaliai ženklinti kelius – polimerinės medžiagos. Jos gali būti pilno storio arba plonasluoksnės. Tai saugiausias ir kokybiškiausias kelių žymėjimas, kuris išsilaiko iki keturių kartų ilgiau nei senoji technologija – kelio dažai“, – pasakoja daugiau nei 20 metų kelius ženklinantis Stanislavas Šalkovskis, šiuo metu dirbantis eismo saugumo bendrovėje „Biseris“ projektų vadovu.
Pasak specialisto, laikui bėgant termoplastikas vis dažniau pakeičia nuo senų laikų naudojamus kelio dažus. „Ne vienerius metus tobulinome šią technologiją su ženklinimo medžiagų gamintojais, pagaliau galime džiaugtis itin kokybišku produktu, pritaikytu būtent Lietuvos klimato sąlygoms“, – sako S. Šalkovskis.
Ši inovatyvi medžiaga yra pritaikyta dirbti atšiauriomis oro sąlygomis, kadangi Lietuvoje oro temperatūra gali staiga nukristi iki 15 laipsnių šalčio. Būtent termoplastiku ženklinama ir didžioji dalis Šiaurės šalių kelių bei gatvių.
Viskas viename
„Termoplastikas susiklijuoja su kelio danga ir suformuoja 3 mm storio liniją, ant kurios beriami stiklo rutuliukai. Tokios kelio juostos ilgiausiai iš visų šiuo metu naudojamų technologijų išlieka nenusitrynusios, o stiklo rutuliukai atspindi šviesą, todėl jos daug geriau matomos tamsoje bei lyjant ar sningant“, – pasakoja specialistas.
Kiekviena išlieta linija turi atitikti reikalavimus, todėl visi keliai po ženklinimo sezono pervažiuojami ir tikrinami. Termoplastiko juostoms taikomas 2 metų garantinis laikotarpis.
Termoplastikui lieti naudojamos pasaulinių gamintojų ženklinimo mašinos, kuriose sumontuota visa naujausia įranga, įskaitant ir lazerius. Su tokia technika dirbti galima net ir blogomis oro sąlygomis, nes tas pats įrenginys kelią tiek paruošia, tiek iškart jį ir nudažo. Pirmiausia asfaltas nuvalomas specialiu šepečiu, tuomet pučiama liepsna ir kelias džiovinamas. Galiausiai liejamas termoplastikas.
Įdomu, kad termoplastiko katilą dažymo mašinoje galima įjungti nuotoliniu būdu, kol darbuotojas važiuoja į darbo vietą. Kai jis atvyksta, moderni technika jau būna paruošta. Taip taupomas darbuotojų laikas, didinamas darbo našumas.
Šia technologija liejamos ne tik skiriamosios kelio linijos, bet ir vadinamosios „triukšmo juostos“, kurios įspėja vairuotoją jam artėjant prie pavojingos zonos.
Tokia moderni mašina kainuoja apie 150 tūkst. eurų, todėl tai – labai didelė investicija. Pasak S. Šalkovskio, pastaraisiais metais ieškoma būdų, kaip tokia brangia technika dalytis tarp įmonių ir net tarp gretimų valstybių, nes tai sumažina investicijas ir tuo pačiu – pigina kelių ženklinimą.
Dar vienas naujas būdas piginti kelių ženklinimą – visas reikalingas medžiagas tiekti tiesiai į dažomą kelią, nenaudoti sandėlių. Taip darbus organizuoti pirmieji pradėjo būtent Lietuvos kelininkai, o susipažinti su tokiu modeliu šiemet į Lietuvą buvo atvykę Austrijos ir kitų šalių kelininkai.
Lazeriai ir šviesos matuokliai
O kokį vaidmenį moderniuose kelių ženklinimo įrengimuose atlieka įmontuoti lazeriai? „Naujausios kartos lazerius pasitelkiame tam, kad jie identifikuotų ankstesnes ant kelio jau esančias linijas ir automatiškai užprogramuotų mašiną tam, kad jos būtų tiksliai atkartotos“, – kelių žymėjimo procesą aiškina specialistas. Kada linijas jau reikia perdažyti, taip pat sprendžia technika, o ne žmogus.
„Specialiu šviesos atspindžio matuokliu atliekame linijos bandymus – jei jos atspindys, arba baltumas, yra mažesnis, nei nustatyti reikalavimai, vadinasi, tokią liniją privalome perdažyti“, – pasakoja S. Šalkovskis.
Pasak specialisto, naujausios technologijos šiandien per trumpą laiką leidžia paženklinti šimtus tūkstančių kvadratinių metų linijų. Vien šiemet Lietuvoje bus naujai perdažyta virš 350 000 tūkst. kv. metrų kelių linijų.
„Šiandien dirbame tris kartus sparčiau nei prieš penkerius metus. Žinoma, darbų greitis priklauso ir nuo naudojamos technologijos. Greičiausiai vis dar ženklinama dažais, tai paprasčiausias ir pigiausias kelių ženklinimo būdas Lietuvoje. Ši technologija taip pat sparčiai tobulėja, jau yra įrenginių, kurie leidžia dirbti net ir ant drėgno paviršiaus“, – pastebi S. Šalkovskis.
Savavaldžiai keis ir kelių ženklinimą
Pasak specialisto, ir toliau kasmet atsiras vis daugiau naujovių, padedančių vairuotojams kelių linijas matyti geriau, vairuoti saugiau.
„Ne visi vairuotojai tikriausiai pamena, kad dar prieš penkerius metus keliuose nebuvo rodyklių, įspėjančių vairuotoją persirikiuoti ar sugrįžti į savo eismo juostą, artėjant prie ištisinės linijos arba trumpalaikių kliūčių, saugumo salelių. Visi tokie sprendimai pasiteisina, jie primena vairuotojams eismo taisykles, drausmina juos arba tiesiog neleidžia viršyti greičio, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems“, – sako S. Šalkovskis.
Kelių ženklinimas keisis ir dėl atsirandančių savivaldžių automobilių. Tik laiko klausimas, kada linijas dažys bepiločiai robotai. Patys keliai taip pat turės būti pritaikyti automobiliams be vairuotojų.
„Mūsų partneriai iš Danijos jau yra pristatę savivaldį autobusą, Seimas keičia įstatymus, tad tikrai po kelerių metų tokius savivaldžius automobilius išvysime gatvėse. Ketvirtoji pramonės revoliucija pasieks ir patį kelių ženklinimo procesą – mašinas-robotus jau išbando gamintojai, jų laukiame ir mes, tad būsime vieni pirmųjų, kurie šias inovacijas įdiegs“, – sako specialistas.
