Autorių teisių apsaugos klausimai šiomis dienomis tampa vis aktualesni, nuolat ieškoma pažangių technologijų, kurios galėtų spręsti susijusias problemas. Šiuo metu autorių teisių gynėjų dėmesys nukreiptas į kriptovaliutų sisteminį pagrindą – blokų grandinės technologiją (angl. blockchain).
Autorių teisių apsaugos klausimai šiomis dienomis tampa vis aktualesni, nuolat ieškoma pažangių technologijų, kurios galėtų spręsti susijusias problemas. Šiuo metu autorių teisių gynėjų dėmesys nukreiptas į kriptovaliutų sisteminį pagrindą – blokų grandinės technologiją (angl. blockchain). Apie naują technologiją, jos veikimą, panaudojimą pasakoja advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ kontoros advokatas Erikas Saukalas.
„Blockchain“. Kas tai?
„Blockchain“ – tai decentralizuota duomenų apskaitos sistema, kurią naudodami sistemos vartotojai gali saugiai keistis informacija. Kriptovaliutų atveju ši technologija naudojama siekiant fiksuoti duomenis apie virtualių pinigų pervedimus, tačiau iš esmės ši technologija gali būti panaudota praktiškai visose srityse, kuriose egzistuoja poreikis išsaugoti informaciją bei užtikrinti jos patikimumą, todėl ji diegiama ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, draudimo, energetikos. Nuo šiol „blockchain“ naudojama ir intelektinės nuosavybės apsaugoje, tiksliau – autorių teisėje.
„Blockchain“ tinklą sudaro kompiuterių, iš kurių kiekviename saugoma „blockchain“ duomenų kopija, grandinė. Nutraukti šio tinklo veiklos beveik neįmanoma – reikėtų pažeisti visus grandinės kompiuterius. Kol veikia bent vienas prie tinklo prijungtas kompiuteris – veikia ir technologija. Kiekvienas naujas „blockchain“ naudotojo įrašas (blokas), skaitmeninių įrašų pavidalu užfiksuojamas tinkle ir paskelbiamas atsitiktiniams kitiems tinklo kompiuteriams. Kiekvienas blokas jungiasi prie kito bloko chronologine tvarka ir taip sudaro blokų grandinę.
Kiekvienas įrašas automatiškai atkartojamas ir yra matomas visuose tinklo dalyvių kompiuteriuose, o nauji tinklo dalyviai plečia ir stiprina visą sistemą. Įrašų saugumas ir nekintamumas užtikrinamas naudojant kriptografinio šifravimo ir grupavimo į blokus metodus. Visi sistemą sudarantys duomenys – blokai ir jų turinys, yra atviri ir prieinami visiems tinklo nariams. Kiekvienas tinklo narys gali peržiūrėti visus bloko įrašus, peržvelgti blokų grandinę ir atkurti informacijos pokyčius. Sujungiant blokus į grandinę užtikrinama, kad informacija nebuvo pakeista ar suklastota. Jei būtų bandoma informaciją suklastoti, tai pamatytų kiti sistemos dalyviai.
Sistema yra pilnai save išlaikanti ir geba funkcionuoti be priežiūros. Sistemoje daromų įrašų nefiksuoja joks trečiasis asmuo, t. y. joks tarpininkas neatlieka sistemos priežiūros vaidmens. Ši savybė užtikrina nedidelę šios technologijos administracinę naštą.
Kūrinio autorystė
Lietuvoje bei daugumoje kitų pasaulio valstybių autorių teisių apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo ir išreiškimo objektyvia forma momento, todėl praktikoje dažnai susiduriama su sunkumais, įrodant kūrinio autorystę. Kūrinio autorystės nustatymas gali tapti aktualus kilus ginčui dėl neteisėto kūrinio panaudojimo, kūrinį naudojančiam asmeniui teigiant, jog būtent jis yra tikrasis autorius. Kūrinį paskelbus viešai, pavyzdžiui, savo kūrybos straipsnį publikavus žurnale, ši problema išsprendžiama, nes tokiu būdu tiek kūrinys, tiek jo autorius yra paviešinami. Tačiau tais atvejais, kai kūrinys nėra viešai skelbiamas ar demonstruojamas, kūrinio autorystės nustatymo faktas gali tapti sudėtingu uždaviniu dėl tai pagrindžiančių įrodymų trūkumo.
Vienas iš būdų, siekiant išvengti galimų sunkumų įrodinėjant autorystę, yra autorystės registravimas „blockchain“ tinkle. Įrašas tinkle suteikia autoriui nepaneigiamą įrodymą dėl teisių į sukurtą kūrinį egzistavimo, nes, kaip minėta, „blockchain“ įrašas negali būti suklastotas ar pakeistas. Autorių teisių registraciją, panaudojant „blockchain“ technologiją, atlieka tokios internetinės platformos kaip „Binded“ JAV ar „Bernstein“ Europoje. Atlikus kūrinio registraciją, autoriui išduodamas skaitmeninis sertifikatas, kurio pagalba, kilus būtinybei, galima įrodyti konkretaus kūrinio autorystę.
Kaip tai veikia?
Autorių teisių registracija atliekama įkeliant skaitmeninę laikmeną, kurioje užfiksuotas registruojamas kūrinys, į pasirinktos internetinės platformos duomenų bazę. Tuomet skaitmeninei laikmenai sukuriamas kriptografinis raktas, kurio pagrindu internetinė platforma atlieka įrašą „blockchain“ tinkle. Šio įrašo pagrindu autoriui išduodamas skaitmenins sertifikatas, kurio galiojimas gali būti patikrintas nepriklausomai nuo įrašą atlikusios internetinės platformos, t. y. bet kurio „blockchain“ tinkle esančiu kompiuteriu. Į platformą įkelta skaitmeninė laikmena saugoma užšifruotoje skaitmeninėje saugykloje, o šios saugyklos atidarymas galimas tik su autoriui išduotu sertifikatu.
Pažymėtina, kad registracijos metu kūrinio turinys nėra paviešinamas, nes „blockchain“ įrašas yra sudarytas tik iš skaitmeninės laikmenos kriptografinio rakto. Be to, skaitmeninės laikmenos turinys, kuris yra įkeliamas į internetinės platformos, atliekančios atitinkamą įrašą „blockchain“ tinkle, duomenų bazę, nėra atskleidžiamas internetinę platformą administruojantiems asmenims. Ši aplinkybė gali būti svarbi autoriui, kuris siekia savo kūrinį išlaikyti paslaptyje, pavyzdžiui, kompiuterio programos išeities kodą sukūrusiam programuotojui.
Skaitmeninio sertifikato pagrindas yra kriptografijos metodu sukurta skaičių seka (kriptografinis raktas). Skaitmeninis sertifikatas nėra išduotas ir jo galiojimas nėra garantuojamas jokios valdžios įstaigos ar institucijos, todėl jis galioja visame pasaulyje. Šių sertifikatų priimtinumo teisme, kaip tam tikrą faktą patvirtinančio įrodymo, klausimas vis dažniau keliamas įvairių valstybių teismų praktikoje.
Daugumoje valstybių „blockchain“ tinklo duomenys yra pripažįstami priimtinais įrodymais, tačiau šių duomenų patikimumas turi būti papildytas eksperto išvada. Ši aplinkybė iš dalies sumažina autorystės registracijos naudojant „blockchain“ patrauklumą, nes padidina teisinės gynybos išlaidas, tačiau teismų praktikoje įsivyravus precedentui remtis tokio pobūdžio įrodymais, eksperto išvada taps nebūtina.
Ar verta?
Galima pripažinti, kad „blockchain“ technologija vis dar naujas, mažai suprantamas ir daugelio skeptiškai vertintinas reiškinys. Ne išimtis ir teisė, kuri šiuo atžvilgiu atsilieka, todėl „blockchain“ tinklo duomenų kaip nenuginčijamo autorystės įrodymo statusas nėra visiškai apibrėžtas. Tačiau neabejotina, kad šiai technologijai tapus plačiau naudojamai, tai taps patogiu ir greitu autorių teisės apsaugos įrankiu.
