Stambios JAV kompanijos pamažu atsisako „Microsoft Excel“. Remiantis „Wall Street Journal“ informacija, tarp jų jau atsidūrė programinės įrangos gamintoja „Adobe“, infrastruktūros valdymu užsiimanti kompanija „ABM Industries“, ir restoranų tinklas „P.F. Chang’s China Bistro“.
Finansininkai skundžiasi, kad darbas su įprastomis lentelėmis užima pernelyg daug laiko. „Excel“ iki šiol negali pasigirti funkcijų gausa, kurią siūlo debesų kompiuterijos tarnybos:
- „Excel“ esantys duomenys saugomi atskirai nuo kitų duomenų apdorojimo sistemų (tarkime, svetainės aplankymų skaičiavimo ar vidinių kompanijos CRM sistemų) ir kitaip nei jos, automatiškai neatsinaujina;
- senose programos versijose nėra galimybės su lentele vienu metu dirbti keliems naudotojams;
- ribojamas duomenų kiekis, kurį galima sutalpinti į vieną „Excel“ failą, kas „Big Data“ epochoje apsunkina darbą.
Tai veikia visos kompanijos darbo efektyvumą. Pavyzdžiui, „Adobe“ dar neseniai taip buvo renkami duomenys apie kompanijos kadrų kaitą. „Nereikia, kad už finansų planavimą atsakingi žmonės gaištų laiką duomenų eksportavimui ir importavimui, – sako „Adobe“ finansų direktorius Markas Garrettas. – Jie turi susitelkti į šių duomenų vertinimą.“
Įprastinę programą palaipsniui keičia alternatyvos – debesų kompiuterijos tarnybos iš „Anaplan“, „Workiva“ ir „Adaptive Insights“. Jie suteikia vieningą duomenų rinkimo, analizės ir pateikimo platformą. „Adobe“ pradėjo naudotis „Anaplan“ tarnyba pernai. Kaip tvirtina Garrettas, taip darbas paspartėjo.
Pasak „P.F. Chang’s China Bistro“ finansų direktoriaus Jimo Bello, anksčiau „Excel“ lentelės išsiuntinėjimas regioninių padalinių vadovams užtrukdavo ne vieną valandą. Perėjus prie „Adaptive Insights“, tam tereikia kelių minučių. Finansų kompanija „Wintrust Financial“, keliose valstijose valdanti penkiolika bankų, pareiškė, kad toks sprendimas padėjo sumažinti klaidų tikimybę. „Anksčiau, kai įvairių padalinių teiraudavomės ketvirčio informacijos apie kreditus, gaudavome skirtingus duomenis“, – sako viceprezidentė Anita Chakravarthy.
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio gale sukurta „Microsoft Excel“ programa tapo populiariausia darbo su elektroninėmis lentelėmis programine įranga. „Microsoft“ viceprezidento Rono Markezitcho duomenimis, „Office 365“ paketą, kuriame yra „Excel“, per mėnesį aktyviai naudoja daugiau nei 120 milijonų naudotojų, maždaug pusė jų – verslininkai (verslas). „Excel with Business“ tvirtino, kad iš viso šia programa naudojasi >750 mln. žmonių visame pasaulyje.
„Microsoft“ atstovai sako, kad „Excel“ vystosi, kad atitiktų vartotojų poreikius. Pasak produkto vystymo strategijos departamento vadovo Briano Joneso, nors tarp verslininkų populiarios ir kitos, labiau specializuotos programos, daugelyje jų yra numatytas duomenų eksportas į „Excel“. „Jeigu jums nereikia programos konkrečioms užduotims, jūs ir toliau naudosite „Excel“, – mano jis.
Klaidos
Programa buvo kritikuojama dėl klaidų kontrolės sistemos trūkumų. Remiantis JAV 2009 m. atliktais tyrimais, daugumoje elektroninių lentelių (>90 %) yra netikslumų. Jų keliama rizika – pajamų praradimas ir neteisingi finansiniai sprendimai. Yra netgi tam skirta asociacija „European Spreadsheet Risk Interest Group“, kuri optimizuoja darbo su lentelėmis metodus.
Vienas iš garsiausių atvejų – autoritetingų ekonomistų Carmen Reinhart ir Kenneth Rogoff skandalas. Išanalizavę dešimčių šalių statistiką, jie padarė išvadą, kad didesnė nei 90 % BVP valstybės skola smarkiai stabdo ekonomikos augimą. Šiomis jų tyrimo išvadomis vadovavosi daug susidūrusių su ekonomine krize šalių, – jos tapo skolų ribojimo ir išlaidų apkarpymo argumentu. Tačiau paskui jų darbuose aptiktos klaidos, kilusios taip pat ir apdorojant duomenis „Excel“. Paaiškėjo, kelios šalys – nuo Australijos iki Danijos – į skaičiavimus nepateko, nes dėl klaidos algoritme nebuvo panaudotos kelios lentelės eilutės. Dėl to vidutinis augimo rodiklis sumažėjo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto dalimis. Klaidos nebuvo kritiškos, tačiau tyrimų patikimumą paveikė neigiamai.
Būta ir daugiau pavyzdžių. Ši amžiaus pradžioje Kanados energetikos kompanija „TransAlta“ nupirko papildomų draudimo kontraktų už 24 mln. dolerių. Vėliau kompanijos vadovas Steve'as Snyderis sakė, kad tai įvyko dėl nepastebėtos „Excel“ lentelėje vykdyto kopijavimo ir įklijavimo klaidos“. Panašus įvykis nutiko 2008 metais „Barclays“ finansų grupei, kuri pirko bankrutavusio banko Lehman Brothers aktyvus. Teisinei firmai Clearly Gotlieb rengiant dokumentus ir vienam darbuotojui konvertuojant „Excel“ lentelę į pdf, į bendrą sąrašą pateko daugiau nei šimtas paslėptų įrašų. Dėl skubos (dokumentus reikėjo pristatyti į teismą iki pardavimų pradžios) klaida nebuvo pastebėta. Kai kuriais vertinimais, „Barclays“ tai atsiėjo milijonus dolerių.
Dar vienas pavyzdys – „JPMorgan Chase“ prekiautojo Bruno Iksilo pavyzdys. Jis dėl neteisingos sandorių su išvestiniais instrumentais 2012 metais prarado kelis milijardus dolerių. Tam įtaką padarė ir neteisingi jo viršininkų sprendimai. Visgi, kaip paaiškėjo iš vidinio patikrinimo, vienu iš faktorių tapo ir darbo su „Excel“ lentelėmis klaidos, padarytos, vertinant riziką.
Yra pasitaikę ir pačios sistemos klaidų. 2016 metais publikuotame tyrime buvo išanalizuota tūkstančiai lentelių, naudotų moksliniuose genetikos srities darbuose, ir paaiškėjo, kad ~20 % jų yra akivaizdžių netikslumų. Viena iš jų priežasčių tapo automatinis ištaisymas – užrašytus genus, kurių santrumpos atitinka mėnesių pavadinimus (pavyzdžiui, MARCH1), sistema keitė į datą (pavyzdžiui, 01/03/2016). Kitur skaičių ir raidžių žymėjimai (pavyzdžiui, 2310009E13) būdavo pakeičiami eksponentine skaičiaus forma (2.31E+13).
Daugeliu atvejų netikslumai kyla dėl naudotojų, o ne dėl programos kaltės. Tačiau Konektikuto universiteto teisės mokyklos profesoriaus, ekonomisto Jameso Kwako nuomone, problema yra ta, kad lentelės – plačiai prieinamas instrumentas, kurį naudoja ir mažai kvalifikuoti žmonės. „Bet kas gali sukurti lentelę – blogą lentelę, – svarsto jis. – O sistema nepasakys, kad jis suklydo. Ji tiesiog pateiks neteisingus duomenis.“