Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) eksportas išaugo daugiau kaip 64 proc., ir per šį laikotarpį pademonstravo tokius rezultatus, kuriuos pasiekti 2015 m. prireikė beveik visų metų. Per metus didėjo ir IRT sektoriaus darbuotojų skaičius, ir jiems skirti atlyginimai. Jų augimas atitinkamai siekė 5,4 ir 10,9 proc.
Per šešis mėnesius Lietuva eksportavo IRT paslaugų už 232,3 mln. eurų. Didžiausias augimas pastebėtas eksportuojant paslaugas į Jungtinės Amerikos Valstijas – lyginant su praeitas metais, apimtys išaugo beveik 150 proc. Aktyviausiomis eksporto rinkomis išliko Didžioji Britanija, Vokietija ir Danija.
„Didžiąją dalį Lietuvos IRT paslaugų eksporto sudaro kompiuterių ir informacinės paslaugos. Per 2017 m. pirmąjį pusmetį jų eksportuota jau daugiau nei per visus 2014 m. ir beveik aplenkė 2015 m. rezultatą. Tokiais tempais augantys rodikliai turėtų Lietuvą labiau priartinti prie Estijos ir Latvijos eksporto rezultatų, kurie pastaruosius kelerius metus buvo įsiveržę į priekį“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos „Infobalt“ direktorius.
Auga ir atlyginimai, ir darbuotojų skaičius
Atlyginimai IRT sektoriuje nenustoja augti – per metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo 10,9 proc. Šių metų rudenį didžiausi atlyginimai pasiekė informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovus, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjus bei sistemų analitikus.
„Lietuvoje veikiančioms informacinių ir ryšių technologijų įmonėms vis dar trūksta kvalifikuotų specialistų. Tai patvirtina ne tik atliekami tyrimai, bet ir atlyginimų bei darbuotojų skaičiaus dinamika. Per metus atlyginimai IRT sektoriuje augo beveik 11 proc. O 2017 metų antrą ketvirtį vidutinis atlyginimas šiame sektoriuje siekė 1448,8 Eur neatskaičius mokesčių ir buvo net 74 proc. didesnis nei visų ekonominės veiklos rūšių vidurkis“, – sako P. Vertelka.
Per metus IRT specialistų skaičius augo beveik visose pagrindinėse profesijose, o bendras augimas siekė 5,4 proc. Nuo pernai metų rudens labiausiai išsiplėtė programinės įrangos kūrėjų gretos – per pastaruosius metus jų padaugėjo 11 proc. – iki 3948 specialistų. Taip pat beveik dešimtadaliu padaugėjo sistemų analitikų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistų.
Sukuriama vis daugiau vertės
2016 m. augo IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Pernai ji pakilo daugiau nei 5 proc., o per pastaruosius 5 metus – net 48 proc. Prie augimo daugiausiai prisidėjo informacinės technologijos, kurių pridėtinė vertė to meto kainomis išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 245,5 mln. Eur iki 595,3 mln. Eur. Nuosaikiau, tačiau kilo ir telekomunikacijų bei leidybinės veiklos rezultatai.
„IRT sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje sudaro 3,7 proc. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, pagal šį rodiklį Latvija ir Estija lenkia Lietuvą, nes jose IRT sudaro atitinkamai 4,9 ir 5,8 proc. šalies ekonomikos. Ir nors procentaliai Lietuvos rodiklis mažesnis, tačiau absoliučiais skaičiais Lietuva lenkia Estiją daugiau nei 100 mln. Eur. Toks skirtumas susidaro dėl skirtingo šalies ekonomikų dydžio. Kadangi Estijos ekonomika mažesnė – labiau pastebimas IRT indėlis į šalies ekonomiką bei jo pokyčiai“, – sako P. Vertelka.
Lietuvos ir Estijos IRT sektoriuose dirbančių asmenų skaičius labai panašus – iš tūkstančio gyventojų – apie 28 dirba būtent šioje srityje. Tačiau Lietuva pirmauja pagal IRT sukuriamą pridėtinę vertę tenkančią vienam dirbančiajam. Lietuvoje ji siekia 43,2 tūkst. eurų, o Estijoje – 39,6 tūkst. eurų. Latvijoje šis rodiklis nedaug atsilieka nuo Lietuvos ir siekia 42,7 tūkst. eurų.
„IRT sektoriaus augimas ir gerėjantys rodikliai – į iniciatyvas besijungiančių rinkos dalyvių rezultatas. Siekiant ne tik užtikrinti tolimesnį augimą, bet ir išnaudoti visą sektoriaus potencialą – būtina ir valstybės lygmens lyderystė, kurios šiuo metu itin trūksta. IRT sektoriui ypač svarbus bendradarbiavimas su Ūkio ministerija ir Užsienio reikalų ministerija, kurių pagalba galima dar labiau sustiprinti IRT paslaugų eksporto augimą. Tikimės, kad valstybės vadovams artimiausiu metu pavyks sutarti kas yra atsakingas už Lietuvos IRT politikos formavimą ir įgyvendinimą“, – sako „Infobalt“ direktorius.