Nepaisant to, kad dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų pritraukia studentus iš užsienio, sąlygos
atvykti ir pasilikti toliau gyventi mūsų šalyje jiems nėra patrauklios. Mažėjančio studentų
skaičiaus problema yra vis ryškesnė, todėl svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas užsienio
piliečiams mokytis mūsų šalyje bei įsitraukti į darbo rinką. Tokiu būdu iš dalies būtų
sprendžiamos ne tik emigracijos, bet ir ekonominės problemos.
Nepaisant to, kad dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų pritraukia studentus iš užsienio, sąlygos atvykti ir pasilikti toliau gyventi mūsų šalyje jiems nėra patrauklios. Mažėjančio studentų skaičiaus problema yra vis ryškesnė, todėl svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas užsienio piliečiams mokytis mūsų šalyje bei įsitraukti į darbo rinką. Tokiu būdu iš dalies būtų sprendžiamos ne tik emigracijos, bet ir ekonominės problemos.
MOSTA apžvalga
Lapkričio 21 dieną Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) išleido apžvalgą „Ar gebame pritraukti studijoms iš išlaikyti išsilavinimą įgijusius užsieniečius Lietuvoje“. Remiantis tiek apžvalga, tiek MOSTA pranešimu žiniasklaidai, galima teigti, kad situacija dėl užsienio studentų noro atvykti mokytis į mūsų šalį gerėja ir jų skaičius kasmet reguliariai auga. Tai puikiai iliustruoja MOSTA pateikti skaičiai: 2012–2017 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius augo vidutiniškai po 4 proc. per metus. Iš viso per 6 metus į šalies aukštąsias mokyklas įstojo 10 246, o šiemet studijas Lietuvoje pasirinko 1846 užsieniečiai.
Ženkliausiai, beveik dvigubai, daugėjo įstojusių į magistrantūros studijas. Auga ir doktorantūros studijų populiarumas – šiemet į doktorantūros studijas įstojo beveik 60 proc. daugiau asmenų nei prieš penkerius metus. Šiais metais užsieniečių dalis tarp visų įstojusių sudarė 6 proc., kai tuo tarpu, 2012 m. 3 proc. nuo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Vis dėl to, iš visų užsienio studentų, baigusių studijas Lietuvoje, dirbti pasilieka vos 7 proc. Kodėl taip nutinka?
Studentų problemos dėl leidimo gyventi Lietuvoje ir kalbos barjeras
Studentai iš užsienio šalių (ypač iš trečiųjų šalių) su problemomis susiduria nuo pat pradžių, kai tik nusprendžia atvykti į Lietuvą ir čia studijuoti. Pirmiausia, laikino leidimo gyventi procedūra gali užtrukti iki kelių mėnesių. Antra, laikinas leidimas gyventi Lietuvoje kainuoja 100 eurų ir jį reikia prasitęsti kasmet (leidimas skubos tvarka kainuoja dvigubai – 200 eurų). Tai reiškia, kad studentai, atvykę studijuoti pagal nuolatinę studijų programą (4 ar 5 metams), iš viso per šį laikotarpį privalo sumokėti mažiausiai 400–500 eurų.
Norėdami gauti leidimą gyventi Lietuvoje, studentai turi gauti gyvenamosios vietos patvirtinimą, taigi dar nežinodami, ar galės čia likti, jie jau turi pateikti įrodymą, kad turi, kur gyventi. Po penkerių metų gyvenimo yra išduodamas nuolatinis leidimas, tačiau problema yra ta, kad pagal išduotą leidimą, skirtą mokytis mūsų šalyje, į pragyventą laikotarpį yra įskaičiuojama tik pusė laiko. Taigi, jei penkerius metus studijavai Lietuvoje, leidimo gauti nuolatinio leidimo negalėsi, nes anot migracijos departamento skaičiavimo, čia praleidai dvejus metus su puse.
Dar viena bėda ta, kad skirtingos ambasados pateikia nevienodą informaciją apie dokumentus, kurių reikia siekiant gauti leidimą, todėl norintieji ne iš karto sulaukia reikiamų žinių apie tai, ką konkrečiai jie turi pateikti. Pasibaigus leidimo galiojimo laikui, studentai ne visada yra informuojami, o pamiršus jį pratęsti, kyla papildomos problemos.
Apmaudu, tačiau tiek migracijos departamente, tiek kitose institucijose dauguma dokumentų yra tik lietuvių kalba, juos užsieniečiai yra priversti išsiversti patys. Ne gana to, yra susiduriama ir su darbuotojų anglų kalbos žinių stoka. Dėl to ne tik ilgėja leidimo gyventi išdavimo procesas, bet kyla ir daugiau problemų. Doktorantūros studentas, kreipęsis į Lietuvos studentų sąjungą teigė, jog doktorantams iš užsienio nėra sudaromos tinkamos sąlygos teikti prašymus Lietuvos mokslų tarybai dėl stipendijos už akademinius pasiekimus. Tiek teikimas, tiek visų formų pildymas gali būti tik lietuvių kalba. Jeigu reikėtų tik įkelti dokumentus, ši problema nebūtų tokia opi, tačiau reikia pateikti ir mokslinį įdirbį, disertacijos ištyrimo lygį, kiekvienos publikacijos doktoranto indėlį bei sąsają su disertacijos tyrimu ir panašiai, dėl to gauti stipendiją pasidaro beveik neįmanoma.
Konkurencinga švietimo sistema
Nors Lietuva kasmet pritraukia vis daugiau užsienio studentų, pačios aukštosios mokyklos taip ir lieka ne iki galo patrauklios ir konkurencingos. Tam, kad ši problema būtų išspręsta, būtina gerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę bei siekti daugiau inovacijų, kurie būtų pripažinti tarptautiniu mastu. Šiuo metu tik viena Lietuvos aukštoji mokykla yra patekusi į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką. Svarbu, jog šis reitingas vertina ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir pačios valstybės patrauklumą užsienio studentams. Žinoma, aukštojo mokslo reformos bei inovacijos reikalauja finansų, tačiau svarbu, kad Lietuvos švietimo sistema būtų vienas iš valstybės prioritetų ir gautų adekvatų finansavimą, atitinkantį poreikius ir padedantį pritraukti užsienio studentus.
Gerinant studijų kokybę ir paraleliai kuriant geresnes sąlygas užsienio studentams tiek studijuoti, tiek įsitvirtinti mūsų šalyje, būtų sprendžiamos Lietuvos emigracijos problemos. Neapsunkintos sąlygos užsienio, ypač trečiųjų šalių, studentams gauti leidimą gyventi ir įsitvirtinti Lietuvoje taip pat padėtų kelti ir ekonomikos lygį. Džiugu, kad Lietuva jau dabar pritraukia vis daugiau užsienio studentų, tačiau svarbu naikinti biurokratines kliūtis ir nesustoti kurti kuo palankesnes sąlygas užsienio piliečiams pasilikti mūsų šalyje pasibaigus studijų laikotarpiui.
