Finansinės technologijos, arba „FinTech“ – vienas inovatyviausių ir sparčiausiai plėtojamų sričių
pasaulyje. Tai nauji sprendimai susiję su verslo modeliais, prekėmis, kurios yra neatsiejama naujovių dalis
finansinių paslaugų sektoriuose. Kokią vietą stipriai besikeičiančioje finansų terpėje užima Lietuva? Kaip
„FinTech“ gali padėti Lietuvai vystytis ir tapti konkurencinga šalimi Europoje bei pasaulyje?
Finansinės technologijos, arba „FinTech“ – vienas inovatyviausių ir sparčiausiai plėtojamų sričių pasaulyje. Tai nauji sprendimai susiję su verslo modeliais, prekėmis, kurios yra neatsiejama naujovių dalis finansinių paslaugų sektoriuose. Kokią vietą stipriai besikeičiančioje finansų terpėje užima Lietuva? Kaip „FinTech“ gali padėti Lietuvai vystytis ir tapti konkurencinga šalimi Europoje bei pasaulyje?
„Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje itin suintensyvėjo finansinių technologijų raida. Kuriasi daug startuolių, kurie kuria technologijas, padedančias finansines paslaugas paversti efektyvesnėmis ir patrauklesnėmis vartotojams, taip darydami įtaką tradicinėms finansinių paslaugų formoms“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Gerda Žigienė.
„Pavyzdžiui, „PayPal“ mokėjimų sistema, atskirta nuo „eBay“ kaip atskiras padalinys 2015 metais jau pasiekė 83 milijardus JAV dolerių rinkos kapitalizaciją pralenkdamas „American Express“, įkurtą dar 1850 metais. Tokios tendencijos rodo finansinių paslaugų spektro kaitą ir tam tikrus pokyčius, kuriuos patirs tradicinės finansinės institucijos“.
Pasak G. Žigienės, per pastarąjį dešimtmetį įvairiais duomenimis susikūrė apie 5 tūkst. „FinTech“ startuolių, sukaupdami 60 milijardų JAV dolerių kapitalą. „Tokios tendencijos verčia finansų industrijos atstovus pergalvoti jų verslo modelius ir įtraukti skaitmenines inovacijas“, – tikina profesorė. Spalį Lietuvoje lankėsi Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės verslininkų delegacija, kurią sudarė 30 įmonių, plėtojančių verslą logistikos, inovacijų, ICT bei „FinTech“ srityse, vadovai.
Vizito metu Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės verslininkų delegacija apsilankė ir KTU Ekonomikos ir verslo fakultete, kur dalyvavo atviroje paskaitoje apie finansines technologijas bei jų padėtį Lietuvoje, perspektyvas, raidą ir karjeros galimybes.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario padėjėjos Jekaterinos Govinos, „Fintech“ vystimas Lietuvoje yra perspektyvi ir puikiai prisitaikanti naujovė. Pavyzdžiui, kompanija „Revolut“ Lietuvai siūlo naudotis jų elektronine bankininkyste, kuri suteikia viena didžiulį pliusą – savo finansų valdymą telefono pagalba. Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolė „Revolut“, Kinijos tarptautinių atsiskaitymų milžinė „International business settlement“, Izraelio investuotojų įsteigta mokėjimo platforma „Moneta International“ – tai „FinTech“ įmonės, aktyviai besidominčios kūrimusi Lietuvoje ar jau pradėjusios čia steigtis.
„Viskas prasideda nuo žmonių ir nuo jų iniciatyvos. Iniciatyvių žmonių turime ir Lietuvoje“, – kalbėjo J. Govina, išskyrusi „Lietuvos banko“ valdybos nario Mariaus Jurgilo ir Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento tarybos direktoriaus Sigito Mitkaus indėlį vystant „FinTech“ ekosistemą Lietuvoje. Lietuvoje yra įsteigta „FinTech“ asociacija, kuri vysto šį finansinių technologijų modelį, suteikia galimybę užsienio investuotojams atvykti į Lietuvą, internetinės erdvės pagalba suteikdama visą reikalingą informaciją – apie lincencijų galiojimą ir jų terminus, finansinius šalies rodiklius.
Lietuvos valdžios institucijoms sumanius šalį paversti finansinių technologijų įmonių („FinTech“) centru, ledai pajudėjo: į šalį viena po kitos žengia šios srities įmonės, o už centrinio banko durų stovi dar būrys norinčiųjų. Pačios į Lietuvą ateinančios bendrovės negaili gerų atsiliepimų apie Lietuvą. Pastarieji pokyčiai turi įtakos ne tik finansiniam sektoriui, bet ir visos šalies ekonomikos konkurencingumui. IMD instituto Pasaulio konkurencingumo centras be tradicinių pasaulio šalių konkurencingumo indeksų šiemet paskelbė ir 61-os šalies skaitmeninio konkurencingumo indeksus. Lietuva šiame reitinge užima 29 vietą (Liuksemburgas – 20).
Sudarant skaitmeninio konkurencingumo indeksą, šalys vertinamos trijų dimensijų skalėje: pagal žinias (sugebėjimą išlaikyti ir pritraukti talentus, edukacinę sistemą ir mokslo koncentraciją), technologijas (reguliavimas, kapitalo pritraukimo ir technologijų vystymosi lygis) ir ateities pasirengimas (mokėjimo prisitaikyti požiūris, verslo lankstumas ir IT koncentracija).
„Taigi „FinTech“ vystymas Lietuvai svarbus dėl galimybės būti konkurencinga šalimi“, – teigia G. Žigienė.
