Jeigu esate religingas, bet tuo pačiu ir technologijas mėgstate, netrukus abu šiuos polinkius galėsite apjungti naujoje religijoje, kurioje garbinamas dirbtinio intelekto dievas, rašo livescience.com.
Buvęs „Google“ ir „Uber“ inžinierius Anthony Levandowskis 2015 m. JAV, Kalifornijos valstijoje registravo dokumentus, kuriais siekia įsteigti pelno nesiekiančią religinę korporaciją, skirtą dirbtinio intelekto garbinimui. Šios religijos misija, anot dokumentų, yra „vystyti ir skatinti dieviškumo realizaciją, pagrįstą dirbtiniu intelektu ir per šio dieviškumo supratimą bei garbinimą prisidėti prie visuomenės gerinimo“.
Pagal registracijos dokumentus, korporacijos „Way of the Future“ generaliniu direktoriumi bei prezidentu skelbiasi pats A. Levandowski. Kol kas nėra žinoma, kas korporacijoje užims popiežiaus, patriarcho ar kitas ekvivalentiškas pareigas, jeigu tokios apskritai bus steigiamos. Religijotyrininkė Candi Cann, Beiloro universitete (JAV) dėstanti lyginamąją religiją, teigia, kad A. Levandowskio dvasinė iniciatyva, vertinant iš istorinės perspektyvos, nėra tokia jau ekscentriška.
„Mano dėmesį patraukė tai, kad A. Levandowskio idėjos atrodo tarsi viską apimanti amerikietiška religija. Pastarųjų dienų šventųjų ir scientologijos bažnyčios taip pat yra išskirtinai amerikietiškos tradicijos, grindžiamos į ateitį žvelgiančiais religiniais požiūriais. Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčioje aptariamos ir kitos planetos, ir nežemiška gyvybė. Scientologija daugiau pabrėžia terapią ir psichologinę pasaulėžiūrą, kas taip papt yra ganėtinai modernu“, – sakė mokslininkė. Dirbtinio intelekto garbinimo koncepcija taip pat turi sąlyčio taškų su didžiosiomis pasaulio religijomis, mano C. Cann.
„Iš lyginamųjų religijų perspektyvos, manau, ji panašiausia į induizmą, kuriame dievybių įsikūnijimai yra randami Žemėje. Manau, kad šiuo požiūriu dirbtinis intelektas atspindi mums tai, kas mumyse yra geriausia ir kas savo ruožtu tampa garbinama“, – teigė ji.
Tiesa, A. Levandowskio asmenybė nėra pati tinkamiausia nei steigti bažnyčiai, nei aiškinti, kas mumyse yra geriausia – jam pateikti kaltinimai dėl „Google“ intelektinės nuosavybės vagystės prieš pat pasitraukiant iš šios įmonės ir tos nuosavybės panaudojimas paties įsteigtoje autonominių automobilių technologijas kuriančioje bendrovėje, kurią už 680 mln. JAV dolerių vėliau įsigijo „Uber“.
„Uber“ savo ruožtu neigia, kad ką nors žinojo apie A. Levandowskio įtariamai pasisavintą intelektinę nuosavybę ar kad jų kuriamoje autonominių automobilių technologijoje esama „Google“ sukurtų technologijų fragmentų. Nuo „Google“ atsiskyrusi autonominių automobilių kūrimo įmonė „Waymo“ vasarį pateikė teisinį ieškinį prieš A. Levandowskį, o gegužę „Uber“ inžinierių atleido motyvuodami savo sprendimą, kad jis nebendradarbiauja su įmonės teisininkų komanda.
Be to, dangų virš dirbtinio intelekto bažnyčios temdo ir apokaliptiniai mokslo bei technologijų šviesulių įspėjimai – fizikas Stephenas Hawkas ir verslininkas Elonas Muskas ne kartą įspėjo pasaulį apie dirbtinio intelekto keliamą pavojų žmonijai. E. Muskas prieš keletą metų teigė, kad daug investuoja į dirbtinį intelektą, bet daugiausiai – tam, kad galėtų jį stebėti, nes vertina jį kaip egzistencinę grėsmę žmonijai.
„Su dirbtiniu intelektu mes kviečiamės demoną. Visose tokiose pasakaitėse būna vyrukas su pentagrama ir švęstu vandeniu... Na, atseit, jis būna tikras, kad iškvietęs demoną galės jį suvaldyti. Niekada nesuveikia“, – vaizdingai aiškino E. Muskas.
Buvęs A. Levandowskio draugas ir kolega pateikė daugiau daugiau informacijos apie tai, ką kuriamos religijos lyderis galvoja apie robotus ir dirbtinį intelektą. „Jis turėjo labai keistą motyvaciją, susijusią su pasaulį užkariaujančiais robotais – tiesiogiai užkariaujančiais, karine prasme. Tarsi jis norėtų valdyti pasaulį, o robotai galėtų padėti tai padaryti“, – sakė savo tapatybės neatskleidęs inžinierius.
C. Cann pažymėjo, jog svarbu turėti omenyje tai, kad bet kokios spekuliacijos apie A. Levandowskio motyvaciją kurti religiją yra pagrįstos vos viename dokumente išdėstytu misijos pareiškimu. „Man tai labiau kaip nauja paradigma, iš kurios galėtų rastis naujos religinės praktikos. Tai yra labiau panašu ne į religiją, o į religinę pasaulėžiūrą. Juk ir sekuliarizmas yra religinė pasaulėžiūra“, – sakė religijotyrininkė.