Elektromobiliai netrukus gali pakeisti ne tik įprastus, bet ir lenktyninius automobilius. Tačiau tam reikės žiūrovų pritarimo. 1899 m. elektra varomas automobilis „La Jamais Contente“ tapo pirmuoju, viršijusiu 100 km/val. greitį. Vėliau elektromobiliai daugiau nei šimtmetį lindėjo benzininių šešėlyje ir iš jo ima lįsti tik dabar.
Elektromobiliai netrukus gali pakeisti ne tik įprastus, bet ir lenktyninius automobilius. Tačiau tam reikės žiūrovų pritarimo. 1899 m. elektra varomas automobilis „La Jamais Contente“ tapo pirmuoju, viršijusiu 100 km/val. greitį. Vėliau elektromobiliai daugiau nei šimtmetį lindėjo benzininių šešėlyje ir iš jo ima lįsti tik dabar.
Neapsiribojama vien miestų gatvėmis – elektrinis transportas pastaraisiais metais pradėjo veržtis ir į lenktynių trasas. Kol kas žinomiausias ir daugiausia dėmesio sulaukęs čempionatas – tarptautinės automobilių federacijos (FIA) organizuojamos „Formulės-E“ (F-E) lenktynės.
Pradėtos 2014 m., jos dar nesulaukė tokio žiūrovų dėmesio, kaip populiariausios pasaulio lenktynės. Vidutinė F-E televizijos auditorija 2016 m. buvo 6,1 mln., o vienas „Formulės-1“ (F-1) lenktynes stebėjo 79,6 mln. žiūrovų. Tačiau naujasis čempionatas jau kaip medus traukia garsiausias automobilių gamintojas, kurių konstruktorius domina dar šiek tiek egzotiška lenktynių koncepcija.
Šių metų čempionate dalyvavo „Audi“, „Renault“, „Jaguar“, „Peugeot-Citroën“ grupei priklausantis DS ir elektromobilių kūrėja „Faraday Future“. Nuo kitų metų į čempionatą kaip variklių tiekėja turėtų įžengti BMW, o nuo 2019-ųjų – „Mercedes“ ir „Porsche“. Tai gana įspūdinga, nes kitoms formulių serijoms – F-1 ir amerikietiškajai „IndyCar“ – pritraukti naujų automobilių gamintojų sekasi labai sunkiai.
Nuo asfalto iki smėlio
Proveržis ryškus ne tik F-E – lenktynės elektros variklių varomais bolidais skinasi kelią ir kitose motorinių transporto priemonių sporto srityse. Pagrindinio žiedinių motociklų lenktynių čempionato „Moto GP“ vadovybė paskelbė, kad artimiausiu metu planuoja pristatyti elektrinių motociklų klasę – tokios varžybos galėtų prasidėti jau 2019 m. Kėbulinių automobilių lenktynių mėgėjų dėmesio nuo šių metų lapkričio lauks „Electric GT“ klasė, kurios dalyviai varžysis „Tesla Model S“ automobiliais. Be to, jaunieji sportininkai lenktynėms ruošis šios serijos globojamame elektrinių gokartų čempionate.
Elektrinės transporto priemonės varžosi ne tik tarpusavyje. Dakaro ralyje, kuris laikomas vienu negailestingiausių technikai, šiais metais finišą pasiekė komanda „Acciona“, važiavusi vien elektra varomu automobiliu. Nors rezultatas nebuvo itin konkurencingas, progresas akivaizdus: užpernai ekipažas pasitraukė po trečio, pernai – po vienuolikto etapo.
Patvirtinimas, kad toks automobilis gali įveikti ilgas distancijas sudėtingomis sąlygomis, gamintojas skatins toliau tobulėti. Hibridinių sprendimų gausu ir tradicinėse lenktynėse. Greitieji F-1 bolidai turi 1,6 litro variklius, tačiau galios kompensacijai naudoja regeneruotą stabdymo ir išmetamųjų dujų energiją. Prestižines Le Mano 24 valandų ištvermės lenktynes nuo 2012 m. laimi hibridiniai „Audi“ arba „Porsche“ automobiliai.
Lenktyninis dulkių siurblys
Nors gamintojų susidomėjimas tokiomis lenktynėmis auga, pervilioti tradicinių čempionatų žiūrovus bus nelengva. Šiandienos elektromobilių lenktynės nėra tokios, prie kurių konservatyvūs automobilių sporto mėgėjai įpratę. Koją vis dar kiša baterijų talpa. F-E įpusėjus distancijai reikia užsukti į garažą ir persėsti į antrą įkrautą automobilį.
Šiemet Monake vykusios F-E ir F-1 lenktynės buvo labai skirtingos: F-E nuvažiuota 90 km dviem bolidais, o F-1 apsukta 260 km be degalų papildymo. Automobilių greitis skiriasi. Elektrinė formulė pasiekia 225 km/val., o F-1 greičio rekordas lenktynių režimu – 372 km/val. F-E kol kas neturi populiariam sportui būtinų A klasės žvaigždžių – nors čia varžosi nemažai buvusių F-1 lenktynininkų, jie arba nesugebėjo šiame čempionate išlikti, arba seniai iš jo pasitraukė.
Tituluočiausias F-E dalyvis buvo 1997 m. F-1 nugalėtojas Jacques’as Villeneuve’as, į elektrinį bolidą įlipęs 44 metų, jau gerokai priblėsus šlovei, bet gerų rezultatų taip ir neparodė. Pačiu didžiausiu elektros variklio trūkumu ir kartu pranašumu laikomas jo garsas. Tylūs ir švarūs elektriniai bolidai gali dalyvauti lenktynėse įvairių miestų centruose.
Šių metų liepą Niujorke surengtos F-E lenktynės buvo pirmos per daugiau nei 120 metų automobilių sporto varžybos šiame mieste, be to, čempionatas neaplenkė ir tokių milijoninių miestų kaip Londonas, Berlynas, Paryžius ar Honkongas. Tačiau konservatyvūs gerbėjai lenktynėse nori garso ir greičio. Nors elektrinės transporto priemonės netrukus galės lėkti sparčiau, išspręsti garso problemą gali būti kur kas sunkiau.
Tyliosios F-E formulės kartais pavadinamos dulkių siurbliais. Toks apibūdinimas, nors dažniausiai naudojamas norint pajuokti, nėra visiškai laužtas iš piršto. F-E automobilių sukeliamas garsas siekia 80 dB – tiek pat triukšmo skleidžia vidutinis dulkių siurblys. Laikai, kai sėdint šalia trasos reikėdavo ausų kištukų, jau praėjo net F-1 – kylančio naikintuvo triukšmo lygį pasiekiantys 10 cilindrų varikliai pakeisti nuosaikiais 6 cilindrų agregatais. Tačiau elektrinis zvimbimas vietoj griausmo yra tai, prie ko konservatyviems lenktynių žiūrovams teks pratintis gana ilgai.
Vairuoju be rankų
Elektromobiliai nėra vienintelė serijinių automobilių tendencija, galinti keisti ateities lenktynių sampratą. Savavaldžiai automobiliai taip pat ieško kelių į trasas. Bendrovė „Roborace“ birželį Paryžiaus F-E etape pristatė savavaldį lenktyninį automobilį. Jutiklių prikimštas bolidas turi 24 trln. operacijų per sekundę gebantį atlikti procesorių, tačiau jame nėra vietos vairuotojui. Gamintoja tikisi, kad tai yra pirmieji žingsniai link lenktynių čempionato, kuriame tikrosios žvaigždės bus programuotojai ir mechanikai.
